Cukrus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Sucre blanc cassonade complet rapadura.jpg|thumb
[[Vaizdas:Sugarcubes.jpg|thumb
[[Vaizdas:Cukrus.jpg|thumb
{{otheruses}}
'''Cukrus''', [[sacharozė]]
Žodis ''cukrus'' neturi daugiskaitos, tačiau turi bendrinę reikšmę – 'vandenyje tirpus saldaus skonio [[Sacharidai| sacharidas]]', į kurią įeina saldaus skonio [[monosacharidai]], [[disacharidai]] bei oligosacharidai. Šia prasme {{lt|cukrus}} turi ir daugiskaitą ''cukrūs'', kuris reiškia keletą skirtingų tirpių vandenyje saldaus skonio sacharidų.
[[tropikai|Tropikuose]] cukrų kaupia [[cukranendrė]]s (''[[Saccharum officinarum]]''). Daugiausia jų auginama [[Kuba|Kuboje]] ir [[Brazilija|Brazilijoje]]. Mūsų kraštuose cukraus daugiausiai – apie 17–20 % – turi
== Valgomasis cukrus ==
Valgomasis cukrus vartojamas įvairiais pavidalais:<ref name="vle"/>
* '''Rafinuotas''', '''kristalinis''' arba '''baltasis cukrus''' – nuo [[1840]] metų gaminamas baltasis cukrus. Tarpinėje stadijoje kristalai yra gelsvi ir su daug priemaišų, vėliau pakartotinai [[tirpimas|tirpinamas]], [[kristalizacija|kristalizuojamas]] bei [[rafinavimas|rafinuojamas]], taip pat spalvinamas žydru dažu, kuris suteikia baltą spalvą. 99,7 % cukraus sudaro [[sacharozė]]. Rafinuotas cukrus žmonių organizmui nereikalingas ir beveik nepanaudojamas – didžioji dalis greitai paverčiama ir kaupiama riebalų pavidalu.
* '''[[Cukraus pudra]]''' arba '''cukraus milteliai''' – labai smulkių grūdelių baltasis cukrus, naudojamas tik nuo XX a. pradžios.
* '''Cukraus kristalai''' – gaminami iš prisotinto cukraus tirpalo, kai gaunami skirtingo stambumo skaidrūs kristalai.
* '''Nerafinuotas''' arba '''geltonasis cukrus''' − tik išvalytas, tačiau nerafinuotas ar kitaip papildomai neapdorotas cukrus; jame gali būti [[melasa|melasos]]. Toks cukrus turi mineralinių medžiagų ir mikroelementų, švelnų karamelės prieskonį, nerūgština organizmo terpės.
* '''Rudasis''' arba '''karamelizuotas cukrus''' – pakaitintas rafinuotas cukrus, kad įgautų rudą karamelinę spalvą. Dėl šio apdorojimo būdo papildomai susidaro paprastai 400–1100 μg/kg [[akrilamidas|akrilamido]], kai kuriais atvejais gali siekti iki 2700 μg/kg. Kitos savybės tokios pačios kaip baltojo cukraus.<ref>[https://www.fda.gov.tw/tc/includes/GetFile.ashx?id=f636694616460432244 Acrylamide Analysis in Foods. Journal of Food and Drug Analysis, Vol. 17, No. 3, 2009(PDF)]</ref>
* '''Invertuotas cukrus''' arba '''invertuotas cukraus sirupas''' − klampi masė, gaunama pakaitinus vandenyje ištirpintą cukrų; saldesnė už cukrų, nesikristalizuoja.
==
Cukrus sustiprina natūralų [[vaisiai|vaisių]], [[uoga|uogų]], [[daržovė|daržovių]] [[skonis|skonį]] ir [[kvapas|kvapą]]. Kaip saldiklis jis naudojamas daugelyje maisto produktų: [[uogienė|uogienei]], [[sultys|sultims]], [[vaisvandenis|vaisvandeniams]] bei kitiems [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai|saldumynams]], [[kepinys|kepiniams]] ir [[konservai|konservams]], su juo gaminamos [[saldžios sriubos]] ir [[padažas|padažai]], [[pusgaminys|pusgaminiai]]. Presavimo išspaudos (bagasa) naudojamos kurui, o [[melasa]] dažniausiai fermentacijos pramonėje (pvz., [[romas|romui]] gaminti).<ref name="vle"/>
== Cukraus poveikis ==
Eilutė 31:
Vietoje cukraus gali būti vartojami cukraus pakaitalai – [[sorbitolis]] ir [[ksilitolis]]. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už [[sacharozė|sacharozę]].
== Saugi
Energija gaunama iš maisto ar gėrimų pagamintų pridėtinio cukraus ar riebalų pagrindu dar vadinama "tuščiomis kalorijomis", kadangi juose mažai arba nėra kitų svarbių maisto medžiagų, kurias organizmas prisitaikęs natūraliai proporcingai gauti kartu − [[Vitaminas|vitaminų]], [[Mineralas|mineralų]], [[Baltymai|baltymų]], [[Skaidula|skaidulų]], [[Aminorūgštys|aminorūgščių]].
Eilutė 78:
Tačiau pirmasis cukrus pagamintas [[Persija|Persijoje]] tik mūsų eros [[VI amžius|VI]] amžiuje, tuo metu tai buvo prabangus produktas. Vėliau, plečiant cukrašvendrių auginimo plotus, cukrus tapo pigesnis, pradėtas gaminti [[Europa|Europoje]]. Po Amerikos kolonizacijos cukrašvendrės atvežtos į Naująjį Pasaulį, kur pradėtos masiškai auginti, užtikrinant pigios žaliavos tiekimą Europos cukraus fabrikams.
Iki [[XIX amžius|XIX a.]] Napoleono žygių [[Europa|Europoje]] buvo naudojamos tik atvežtinės žaliavos, bet karo metu anglams užblokavus jūrų kelius pradėti auginti [[cukrinis runkelis|cukriniai runkeliai]], taip pat kaupiantys cukrų. [[1802]] m. dabartinės Vokietijos žemėse pastatytas pirmasis iš cukrinių runkelių produktą gaminantis fabrikas, netrukus tokie fabrikai paplito Europoje. Iki [[1855]] m. cukrus daugiausiai buvo gaminamas iš [[Cukranendrė|cukranendrių]], o nuo [[1890]] m. – iš cukrinių runkelių.<ref>
== Įdomūs faktai ==
Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – kartu su [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai]]s, [[sausi pusryčiai|sausais pusryčiais]] ir kitais [[maisto produktas|maisto produktais]] bei [[patiekalas|patiekalais]].{{faktas}} Per dieną tai apytiksliai tiek, kiek gaunama iš vieno cukrinio runkelio.
Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog rudasis cukrus ilgina šių gyvūnų gyvenimo trukmę.<ref>
Prancūzų fiziologas François Magendie eksperimentais pademonstravo, kad gyvūnus maitinant vien tik cukrumi, arba alyvuogių aliejumi, arba sviestu šie nugaišdavo per 30−40 dienų.<ref>Magendie, F. (1816) "Sur les propriétés nutritives des substances qui ne contiennent pas d’ azote", Annales de Chimie (ser. 2) 3:66-77, 408–410.</ref> Jis tai 1816 m. aprašė savo darbe ''Précis élementaire de Physiologie''. Tokiu būdu jis paneigė tuomet vyravusį požiūrį, kad pakankamą ir adekvačią mitybą sudaro maisto medžiagos bei energija gaunama vien tik iš cukraus arba iš riebalų.
== Šaltiniai ==
| |||