Grybai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Pakeista Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 212.117.4.88 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1:
:: ''Apie kaimą Švenčionių rajone žr. [[Grybai (Švenčionys)]]''.
{{Taxobox_pradžia | color = lightblue | name = Fungi}}
Eilutė 13:
[[Vaizdas:Laetiporus sulphureus.jpg|thumb|right|200px|[[Geltonpintė]] – parazitinis grybas]]
'''Grybai''' ({{la|fungi}}) – gyvų [[heterotrofai|heterotrofinių]] [[organizmas|organizmų]] grupė. Grybuose nėra [[Chlorofilas|chlorofilo]], jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Vykstant [[Medžiagų apytaka|medžiagų apytakos]] procesams pagamina [[Šlapalas|šlapalą]], o jų [[glikogenas]] yra krakmolo tipo. Tai būdinga tik gyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmams.
Anksčiau grybai laikyti [[augalai|augalų]] dalimi, tačiau vėliau atskirti į grybų [[karalystė|karalystę]].
== Bendrosios žinios ==
Rasti suakmenėję [[baravykiniai|baravykinių]] [[eilė]]s grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. [[paleozojus|Paleozojaus]] eroje pasirodė '''gleiviagrybiai''' (''Myxotnycetes''), [[mezozojus|mezozojaus]] – '''skylėtbudiniai''' (''Polyporaceae''), '''rūdiečiai''' (''Uredinales''), [[kainozojus|kainozojaus]] – '''pelėsiniai''', '''dyglutiniai''' (''Hydnaceae'') grybai.
Šiuo metu priskaičiuojama per 100 000 rūšių. Kasdieniame gyvenime grybais naudojamasi arba pastebimos jų veiklos pasekmės.<br />
Iš grybų gaminama [[antibiotikas|antibiotikų]], [[vitaminas|vitaminų]], augimo stimuliatorių, [[fermentas|fermentų]], organinių [[rūgštis|rūgščių]], preparatas [[boverinas]], naudojami [[kulinarija|kulinarijoje]].<br />
[[Grybų grupavimas#Parazitiniai grybai|Parazitiniai grybai]] sukelia ligas, tam tikri grybai sugadina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, dėl jų poveikio ỹra tiltai, laivai, net griūva namai. Kai kurių grybų [[spora|sporos]] atsparios ir -150 °C temperatūrai.
== Forma ir konsistencija ==
Grybų [[trama|tramos]] konsistencija skirtinga: gali būti tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga.<br />
Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant [[oksidacija|oksidacijai]], perlaužus ar dėl mechaninio poveikio keičia spalvą: perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus gali paraudonuoti, pamėlynuoti (pvz., [[raudonviršis]] per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos). Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia.
Kai kurie grybai išskiria [[sultys|sultis]] (pvz., [[piengrybis|piengrybiai]]).
== Augimo sąlygos ir ypatumai ==
Grybams augti reikalingi mineraliniai [[makroelementai]]: ([[anglis]], [[azotas]], [[fosforas]], [[kalis]]), [[mikroelementai]] ([[geležis]], [[manganas]], [[varis]], [[boras]], [[kobaltas]]) ir kt.
Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augavietę ([[biotopas|biotopą]]). Jų augimui reikalinga skirtinga [[temperatūra]], [[šviesa|šviesos]] kiekis, CO<sub>2</sub> ir kitų [[dujos|dujų]] apykaita, skirtingas [[substratas|substrato]] rūgštingumas bei [[drėgmė]]s kiekis:
* [[piengrybis|piengrybiai]], [[musmirė]]s auga, kai žemės drėgnumas yra apie 10%
* kai kurios [[ūmėdė]]s, [[trimitėlis|trimitėliai]] – ne mažiau kaip 40%
* [[pievagrybis|pievagrybiai]], [[baravykas|baravykai]], [[rudmėsė]]s – ne mažiau kaip 60%
[[Grybiena]] minta [[osmosas|osmoso]] būdu visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis. Grybų augimą lemia ir [[lietus|lietūs]]: šilti – aktyvina grybieną augimui, o stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankūs.
== Grybų grupės ==
: ''Plačiau straipsnyje [[Grybų grupavimas]]''
Daugelio grybų [[mityba|mitybos]], [[dauginimasis|dauginimosi]], augimo sąlygos ir kiti ypatumai skiriasi, todėl grybai yra skirstomi į skirtingas grupes.
* Pagal [[dauginimasis|dauginimosi]] būdą:
** [[Heterotaliniai|Heterotalinius]] – subrandina skirtalytes [[spora]]s.
** [[Homotaliniai|Homotalinius]] – iš vienintelės sporos išaugina grybieną.
* Pagal mitybos būdą:
** Mikoriziniai grybai (''[[mikosimbiotrofai]]'') – su aukštesniaisiais augalais sudaro [[mikorizė|mikorizę]].
** [[Saprotrofai|Saprotrofiniai]] grybai – minta nukritusiais lapais, spygliais, kelmais, nudžiūvusiais medžiais, išvartomis, negyva žoline danga, ekskrementais.
** [[parazitai|Parazitiniai]] grybai – minta gyvų augalų ir gyvūnų syvais.
* Pagal mitybos ryšius:
** [[biomikotrofai]]
** [[briotrofai]]
** [[fikotrofai]]
** [[fitotrofai]]
** [[koprotrofai]]
** [[ksilobiotrofai]]
** [[ksilosaprotrofai]]
** [[ksilotrofai]]
** [[lichenotrofai]]
** [[nekrotrofai]]
* Pagal aplinkos terpę:
** [[higrofilai]] – mėgstantys drėgmę,
** [[kserofilai]] – mėgstantys sausumą,
** [[mezofilai]] – tarpinė grybų grupė,
** [[termofilai]] – šilumamėgiai grybai.
* Pagal panaudojimą ir poveikį:
** [[valgomieji grybai]]
** [[nuodingieji grybai]]
** [[parazitiniai grybai]]
** [[haliucinogeniniai grybai]]
== Grybų sandara ==
[[Vaizdas:Kepurele-idubusi.jpeg|thumb|200px|right|Ūmėdės kepurėlė]]
* [[Hifas]]
* [[Grybiena]] (Micelis)
** [[Vaisiakūnis]]
*** [[Kepurėlė]]
**** [[Himenis]]
**** [[Himenoforas]]
**** [[Kutikulė]]
**** [[Lakšteliai]]
**** [[Trama]]
*** [[Grybo kotas]]
**** Bazė
**** Apvalkalas (''Velum generale'')
***** [[Volva]] (Apvalkalo išnara)
*** Šydas
** [[Sklerotis]]
* [[Spora|Sporos]]
== Grybų sistematika ==
[[Vaizdas:Myxomycètes sans doute du Genre Trichia 1.jpg|thumb|200px|Grybai gali tapti pačios įvairiausios formos. Nuotraukoje – [[gleivūnai]]]]
Evoliucionuodama kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies [[biotopas|biotopu]].
Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti.
Grybų sistematika yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių [[mikologija|mikologijos]] tyrimo sričių, nes ši organizmų grupė per mažai ištirta. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita (agaminės grybų rūšys – grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę), fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos.
Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina [[Mikologija|mikologus]]. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 100 000, kiti 150 000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais.
Gyvasis pasaulis skirstomas į ''prokariotus'' (neturi tikro branduolio) ir ''eukariotus'' (turi tikrą branduolį).<br />
Eukariotai skirstomi į 3 [[karalystė|karalystes]]:
* [[Gyvūnai]]
* [[Augalai]]
* Grybai
[[Vaizdas:Papedgrybiai.jpg|thumb|right|200px|Papėdgrybiai]]
Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas į 11, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6 klasifikacijos:
* [[Aukšliagrybūnai|Aukšliagrybiai]] (''Ascomycota'')
* [[Papėdgrybiai]] (''Basidiomycota'')
* [[Chitridiomicetai]] (''Chytridiomycota'')
* [[Gleivūnai]] (''Myxomycota'')
* [[Oomicetai]] (''Oomycota'')
* [[Zigomicetai]] (''Zygomycota'')
Nors gleivūnai ir oomicetai dažnai priskiriami grybams, jie nėra grybai. Gleivūnų sistematinė padėtis vis dar nepakankamai aiški, o oomicetai priskiriami ''Chromalveolata'' karalystei.
== Grybų reikšmė ekosistemoje ==
[[Vaizdas:fungi in Borneo.jpg|right|thumb|200px|Kai kurie grybai auga ir ant medžių]]
Grybai drauge su [[bakterijos|bakterijomis]] ir smulkiais [[gyvūnai]]s spyglius, [[lapas|lapus]], šakas, kelmus, per trumpą laiką paverčia puria miško [[dirvožemis|dirva]], reguliuoja dirvožemio dujų apykaitą, vandens režimą ir temperatūros svyravimus, apsaugo dirvos paviršių nuo išdžiuvimo, suvartoja augalų šaknų išskirtas [[toksinas|toksines]] medžiagas.
Grybų gyvenimas labai susijęs su augalais. Net 80 % augalų su grybais sudaro [[mikorizė|mikorizę]], t. y. abipusę naudą. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų, ir atvirkščiai, kai kurie grybai prisitaikę prie tam tikrų augalų (pvz., [[lepšė]]s auga dažniausiai beržynuose). [[orchidėja|Orchidėjos]] be grybo nesugebėtų išleisti net daigelio, net bulvės, kukurūzai, kviečiai greičiau subręsta sudarydami mikorizę su grybais.
Grybai, kitaip negu [[augalai]], neturi [[chlorofilas|chlorofilo]] ir minta organinėmis medžiagomis. Vykstant medžiagų apykaitai, nesusidaro asparaginas − būdinga augalams medžiaga. Grybai, kurių medžiagų apykaitos produktai yra [[šlapimo rūgštis]], [[chitinas]], trehaliozė, trigonelinas, [[glikogenas]], [[serotoninas]], artimi gyvūnijos pasauliui. Taigi, grybas – sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas.
Grybams būdingas savitas aromatas, spalvingumas, skiriasi dydis – visa tai lemia adaptacines savybes bei funkcijas. Daugumos grybų [[vaisiakūnis|vaisiakūniai]] skleidžia savitą kvapą, pavyzdžiui, [[salierinis baltikas]] (''Tricholoma apium'') – [[Salieras|salierų]], [[kvapioji stirnabudė]] (''Lepista irina'') – kvapiosios našlaitės, [[česnakinis mažūnis]] (''Marasmius scorodonius'') – [[Valgomasis česnakas|česnako]], [[miškinis pievagrybis]] (''Agaricus silvaticus''), [[melsvoji tauriabudė]] (''Clitocybe odora'') – [[Anyžinė ožiažolė|anyžių]]. [[Paprastoji poniabudė]] (''Phallus impudicus'') skleidžia dvoką, kad prisiviliotų vabzdžių, kurie po mišką išnešioja jos lipnias sporas. [[Grybiena]] taip pat išsiskiria spalvingumu, aromatu, formos įvairumu (virvutės, palmės lapo, voratinklio ir kt.).
== Grybų reikšmė mityboje ir maisto pramonėje ==
[[Vaizdas:baravykas_zolej.jpg|thumb|200px|[[Baravykas]]]]
Grybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augavietė, klimatas, metų laikas ir kt.
Grybuose vanduo sudaro 84–95% masės, 4–6% − prastai ar visai neįsisavinamos medžiagos (pvz., [[chitinas|chitino]]). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai prilygsta vaisiams ar daržovėms, o [[fosforas|fosforo]], [[kalcis|kalcio]], [[kalis|kalio]] kiekiu – mėsai. Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.<br />
Grybuose yra [[Geležis|geležies]], [[Manganas|mangano]], [[Kobaltas|kobalto]], [[Švinas|švino]], taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5%, augalinės – 68%, grybų – 70%. Gausu [[vitaminas|vitaminų B1, B2, PP, C, A, D]], [[fermentas|fermentų]], organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Pvz., džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos.<br />
Grybuose mažai lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir [[angliavandenis|angliavandenių]]. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurie neaptinkami augaluose.<br />
Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.
Senuose grybuose atsiranda maistui netinkamų ar net nuodingų medžiagų − aminų, amidų, šlapalo ir kt., dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę rekomenduojama pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nevirškinamos, be to būna vabzdžių lervų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui išvis netinkami, nes juose yra daug chitino.
=== Klasifikacija į maistines kategorijas ===
[[Vaizdas:Suillus_granulatus.jpg|thumb|right|200px|Šiliniai kazlėkai auga ir Lietuvos miškuose]]
Grybai pagal mitybinę vertę, skonį, paplitimą, vartojimą skirstomi į 4 kategorijas. Tai sąlyginis skirstymas, nes per mažai ištirta grybų mitybinė vertė, skirtingose šalyse tie patys valgomieji grybai skirtingai paplitę, mėgstami, renkami, vertinami.
* '''Pirmoji kategorija''': vertingiausi ir skaniausi grybai − [[tikrinis baravykas]], [[Pušyninė rudmėsė|pušyninė]] ir [[Eglyninė rudmėsė|eglyninė]] rudmėsės, [[Gelsvasis piengrybis|gelsvasis]] ir [[Geltonasis piengrybis|geltonasis]] piengrybiai, [[valgomoji voveraitė]], [[trumas]].
* '''Antroji kategorija''': gero skonio, mažesnės maistinės vertės grybai − [[raudonviršis]], [[lepšė]], [[kazlėkas]], rudakepuris, grakštusis ir [[Smiltyninis baravykas|smiltyninis]] baravykai, [[Paprastasis kelmutis|paprastasis]] bei vasarinis kelmučiai, [[ūmėdė garduolė]], [[piengrybis paberžis]], [[žaliuokė]].
* '''Trečioji kategorija''': vidutinio skonio, menkesnės maistinės vertės grybai − [[valgomasis pievagrybis]], [[Dvisporis pievagrybis|dvisporis pievagrybis (šampinionas)]], [[Geltonasis baravykas|geltonasis baravykas]], raukšlėtasis gudukas, [[Tikroji ūmėdė|tikroji]], [[Juosvoji ūmėdė|juosvoji]], [[Juodmėsė ūmėdė|juodmėsė]] ir [[Blunkančioji ūmėdė|blunkančioji]] ūmėdės, [[Juosvasis piengrybis|juosvasis]] ir [[Paprastasis piengrybis|paprastasis]] piengrybiai.
* '''Ketvirtoji kategorija''': menkaverčiai grybai − tamprusis ir auksakotis baravykai, pilkoji ir [[Kvapioji stirnabudė|kvapioji]] stirnabudės, [[šalninė guotė]], [[Gličioji geltonpėdė|gličioji]] ir [[Variaspalvė geltonpėdė|variaspalvė]] geltonpėdės, [[gluosninė kreivabudė]], lelijinis baltikas, [[grūzdas]], [[paliepis]], [[rudasis piengrybis]], [[Raukšlėtasis dyglutis|raukšlėtasis]] ir čerpėtasis dyglučiai, gauruotasis mėšlagrybis.
=== [[Valgomieji grybai]] Lietuvoje ===
[[Lietuva|Lietuvos]] miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių (''[[Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys|papildomai]]''), manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Rastos 382 valgomųjų grybų rūšys (Europoje – 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120–140 rūšių, kitos – menkavertės arba retos.
=== Grybų laikymas ir paruošimas vartojimui ===
[[Vaizdas:Dried mushrooms.jpg|thumb|right|200px|Džiovinti grybai]]
''Pagrindinis straipsnis'' – [[s:Grybų apdorojimo būdai|Grybų apdorojimo būdai]].
Grybuose yra mineralinių medžiagų, kuriomis minta bakterijos, pelėsis, vabzdžių lervos. Šiltoje, saulėtoje vietoje laikomi grybai greitai genda.
Nuskintus šviežius grybus geriau laikyti žemesnėje, apie 4 °C temperatūroje, ir rekomenduojama apdoroti per 24 valandas. Grybus galima džiovinti, marinuoti, sūdyti, išspausti sultis ar apvirti (svarbu nepervirti), jei vartojami švieži. Kuo labiau susmulkinti grybai, tuo daugiau suyra chitino, todėl tampa geriau virškinami.
=== Grybai kulinarijoje ===
Švieži, džiovinti, marinuoti, sūdyti grybai bei jų sultys ar miltai naudojami kulinarijoje ruošiant įvairius patiekalus. Grybų kvapiosios medžiagos patiekalams suteikia specifinį aromatą. [[Prancūzija|Prancūzų]] kulinarijoje laikoma, kad būtent grybų [[padažas|padažai]] yra kvapniausi ir skaniausi.
Pasenę, netinkamai paruošti maistui gali pakenkti. Nepatartina grybų valgyti sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ligomis, taip pat seniems žmonėms bei mažiems vaikams.
=== Mielės ===
Mielių pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ''levare'' – kelti, daryti lengvą. Mielės pradėtos vartoti maistui daug anksčiau negu buvo ištirtos (1680 metais). Tik išradus mikroskopą nustatyta, kad alkoholinį rūgimą sukelia bei tešlą kildina mieliagrybis, priklausantis aukšliagrybių klasei.
Mielės dauginasi pumpuravimu (vegetatyviškai) arba askosporomis (lytiškai). Mielių kolonija cukringoje terpėje, prisotintoje deguonies, labai greitai auga. Jų yra ir dirvožemyje, ant augalų lapų, uogų, ore, vandenyje.
[[Vaizdas:C albicans en.jpg|thumb|200px|[[Mielės]] (''Candida albicans'')]]
Mielių cheminė sudėtis yra tokia: vandens – 8 %, proteidų – 57 %, lipidų – 3 %, gliucidų – 25 %, mineralinių medžiagų – 7 %. Jų baltymuose yra visų aminorūgščių reikalingų žmogaus organizmui, jose gausu [[vitaminas|vitaminų]] B, E, PP, fermentų, medžiagų gerinančių virškinimą bei didinančių organizmo atsparumą infekcijoms.<br />
Mielėse esantys [[fermentas|fermentai]] (zimazės) skaldo cukrų į etilo alkoholį, kuris kepant išgaruoja, ir [[Anglies dioksidas|anglies dioksidą]], kuris 180−220 °C temperatūroje kildina tešlą, padaro ją puresnę, kvapnesnę.
Praktiniu požiūriu svarbiausia ir didžiausia yra mieliagrybio ''Saccharomyces'' gentis, kuriai priklauso natūraliai gyvenančios ir kultūrinės rūšys, taip pat [[alaus mieliagrybis]] (''S.cerevisiae'') ir vyno mieliagrybis (''S.vini'').<br />
Gamtoje taip pat yra mieliagrybių, gadinančių maisto produktus, sukeliančių įvairias augalų ir gyvūnų ligas.
== Grybai [[medicina|medicinoje]] ==
=== Gydomosios savybės ===
Grybų gydomosios savybės yra žinomos nuo senų laikų. Jau XVI a. apie tai aptinkama rašytinių žinių įvairiuose medicinos leidiniuose.
* [[pelėsis|Pelėsių]] [[antibiotikas|antibiotinės]] savybės pastebėtos jau daugiau kaip prieš 100 metų. Vėliau iš jų pagamintos gydomosios medžiagos buvo pavadintos [[antibiotikas|antibiotikais]]: tai [[penicilinas]], biomicinas, aureomicinas ir kai kurie kiti preparatai. Dabar žinoma daugiau kaip 1000 įvairių antibiotikų, tačiau vaistų gamybai kol kas vartojama apie 30.
* Kepurėtieji grybai terapijoje kol kas vartojami retai. Jų gydomosios savybės šiuo metu yra intensyviai tiriamos. Iš pievagrybių išskirtų cheminių medžiagų gaminami vaistai alerginių ligų terapijai. Iš [[rudmėsė]]s išskirtas antibiotikas ''laktarioviolinas'' vartojamas nuo žalingų [[bakterijos|bakterijų]], iš [[tauriabudė|tauriabudžių]] (''Clitocybe'') gauta antimikrobinė medžiaga, stabdanti odos ir kaulų [[tuberkuliozė]]s bakterijų gyvybinę veiklą.
Stafilokokus, sukeliančius pūliuojančias žaizdas, naikina rudojo piengrybio, žaliuokės, voveraitės, raukšlėtojo dyglučio ir kai kurių kitų grybų ekstraktai.<br />
Nuo radikulito, raumenų uždegimo išoriškai vartojamas paprastosios poniabudės spiritinis [[antpilas]].<br />
Paprastoji musmirė taip pat turi vaistinių savybių.
[[Vaizdas:Milk clouds in tea.jpeg|thumb|right|200px|Iš grybų ruošiami taip pat įvairūs [[arbata|arbatiniai]] antpilai]]
* '''Arbatinis grybas''' – acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. Mieliagrybis arbatoje ištirpusį cukrų skaido į organines rūgštis (askorbino, citrinos, pieno ir kt.), alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos alkoholį paverčia acto rūgštimi. Arbatinis antpilas praranda skaidrumą, bet įgauna saldžiarūgštį malonų skonį, kuris gerina apetitą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne. Juo skalaujama gerklė sergant angina, dantenų uždegimu. Jame yra ir [[vitaminas|vitaminų B, D]]. Rekomenduojama vartoti saikingai, kadangi [[acto rūgštis]] gali pakenkti virškinimo traktui.<br />
Grybų, galinčių padidinti skystų antpilų (pavyzdžiui, arbatos, pieno) rūgštingumą, yra keletas rūšių. Jų augimo sąlygos skiriasi, bet vystymasis ir branda panašūs, todėl ir antpilai turi labai panašų skonį.<br />
Arbatinio grybo antpilas ruošiamas taip: gabalėlis grybienos įdedamas į stiklainį su pasaldinta arbata, užrišamas marle ir padedamas į šviesią vietą, geriausiai ant palangės. Po savaitės dviejų antpilą galima gerti.
=== Psichotropinės savybės ===
[[Meksika|Meksikos]], [[Indija|Indijos]] ir kitų tautų gentys vartojo (kai kur ir dabar vartoja) [[haliucinacija]]s sukeliančius grybus, aktyvuojančius jų pojūčius, sukeliančius ryškius vaizdinius, įtakojančius žmogaus elgseną ir netgi įsitikinimus. [[Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] gentys grybus netgi dievino ir garbino juos, statė jiems statulas, net šventyklas. Dar dabar [[Gvatemala|Gvatemaloje]] stovi didžiulės grybo pavidalo skulptūros, prie kurių senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo [[apeigos]]. Grybų garbinimo [[kultas]] egzistavo ir [[Egiptas|Egipte]], Kinijoje.
[[Vaizdas:Amanita phalloides.jpg|thumb|right|200px|Žalsvoji [[musmirė]] yra labai nuodinga]]
Psichikos pakitimai bei įvairios sąmonės būsenos, sąlygotos tam tikrų junginių, seniai domino grybų tyrinėtojus (mikologus). Prancūzų mikologas Eimas (''R. Heim'') ir amerikietis Vasonas (''G. Wasson'') išstudijavo mokslines publikacijas ir archyvus apie Meksikos bei Amerikos indėnų ritualines apeigas, rengiamas vartojant haliucinogeninius grybus. Mokslininkai taip pat dalyvavo jų apeigose, stebėjo jas, netgi patys vartojo šių grybų. Jie pastebėjo, kad Meksikoje augantys ir haliucinacijas sukeliantys grybai yra smulkučiai, neišvaizdūs, visai nepanašūs nei į [[valgomieji grybai|valgomuosius]], nei į [[nuodingieji grybai|nuodinguosius]] grybus. Tai glotniagalvės (''Psilocybe'') genties grybai. Juose rastos dvi veikliosios medžiagos − ''[[psilocinas]]'' ir ''[[psilocibinas|psilocybinas]]'', kurios ir veikia [[psichika|psichiką]] [[haliucinacija|haliucinogeniškai]].
Vėliau buvo ištirti ir susintetinti kiti haliucinacijas sukeliantys junginiai: iboteninė rūgštis, muskarinas, maskaronas, muscinolas, cholinas, bufoteninas. Jie vaistiniais kiekiais vartojami [[psichiatrija|psichiatrijoje]].
Pakramčius ar nurijus haliucinogeninių grybų, po 20–40 minučių vaizduotėje atsiranda ryškūs vaizdai, reginiai − haliucinacijos. Pvz., naktį matomos visos dienos spalvos, sapnuojama praeitis, dabartis, ateitis. Gali būti atsiduriama visiškai neįprastose būsenose, kurios kartais yra nemalonios ir prilyginamos sunkiam girtumui. Tokie psichikos pakitimai trunka 2–3 valandas. Organizmui išsivalius sugrįžtama į įprastą būseną.
[[Lietuva|Lietuvoje]] haliucinogeniniai grybai nėra paplitę. Psichotropinių savybių turi kai kurios glotniagalvės (''Psilocybe''), musmirės.<br />
Tautosakoje yra išlikę priežodžių, liudijančių apie tokių grybų poveikį žmogaus psichikai: apie šlitinėjantį žmogų buvo sakoma ''eina, kaip [[musmirė|musmirių]] apsirijęs''.
== Grybų daromas poveikis ir apsaugos priemonės ==
=== [[Pelėsis]] ===
Apleisti maisto produktų likučiai per keletą dienų pasidengia voratinklišku [[grybiena|grybienos]] sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių [[spora|sporų]]. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai.
=== [[Trobagrybis]] ===
Vienas pavojingiausių medienai – žalingasis trobagrybis (''Serpula lacrymans'', {{la|lacrymans}} – verkiantis). Trobagrybių yra daugiau nei 70 rūšių. Trobagrybiai minta spygliuočių ar lapuočių mediena (net ir nulakuota ar nudažyta). Jeigu grindyse, medinėje pertvaroje, sijoje ar sienoje susikaupia apie 35% drėgmės, trobagrybis prisitaiko prie esamų sąlygų ir per trumpą laiką medinius statinius paverčia šipuliais. Esant 20–26 °C temperatūrai ir blogam vėdinimui, šis grybas medinį namą per pusmetį gali paversti griuvėsiais.
Trobagrybis taip pat minta popieriumi, audiniais, oda, tinku. Pakanka drėgno plyšelio, per kurį grybas gali persikelti per keletą namo aukštų grybienos laidais. Grybienos laidai bespalviai, ir nepastebimai plinta medienos vandens indais, išsišakojusiomis rievėmis, įtrūkiais ir kitais plyšiais.
Grybo [[vaisiakūnis|vaisiakūniai]] labai dideli, iki 50 cm skersmens, kempinės pavidalo, l–4 cm storio. Prie substrato (grindų, sienos, sijos) silpnai priaugę arba nepriaugę. Iš pradžių balti, vėliau vidurys paruduoja, pakraščiai išlieka balti, o senų – parudavę, tik visada atkilę ir paprastai su rudo skysčio lašeliais. Vaisiakūnio paviršius raukšlėtai banguotas. Raukšlelės l–2 cm ilgio, spinduliškai išsidėsčiusios, [[spora|sporos]] rudos. Per parą l cm šio grybo paviršiaus gali išmesti 35 milijonus sporų. Vaisiakūnis dauginasi ir vegetatyvinės grybienos atplaišomis. Šį grybą platina oro srovės, [[vabzdžiai]], [[peliniai|pelės]], [[žiurkės]] ir [[žmogus]].
=== Apsaugos priemonės ===
Svarbu, kad po grindimis būtų gera ventiliacija: tarp žemės ir grindų turi būti oro tarpas. Mediena, naudojama namų statyboje, turi būti švari ir neapkrėsta trobagrybiu. Pastebėjus trobagrybį, rekomenduojama kuo skubiau išardyti grindis, ir jei įmanoma − sudeginti.<br />
Pastebėjus sugadintą tinką, rekomenduojama jį visą nuimti, kur matomi grybo (pelėsių) pėdsakai. Svarbu pabrėžti ir tai, kad trobagrybis išskiria žmonėms pavojingas dujas, todėl gali tapti ir sveikatos sutrikdymo šaltiniu.
<!--
| |||