Cukrus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Saugi norma |
||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Cukrus.jpg|thumb|200px|Rudojo cukraus kristalai „Kandis“]]
{{otheruses}}
'''Cukrus''', [[sacharozė]] ({{en|sugar}}) – vandenyje tirpus saldaus skonio
Žodis ''cukrus'' neturi daugiskaitos, tačiau turi bendrinę reikšmę – 'vandenyje tirpus
▲Žodis ''cukrus'' neturi daugiskaitos, tačiau turi bendrinę reikšmę – 'vandenyje tirpus saldus [[sacharidas]]'. Tokiems cukrums priklauso saldūs paprasti [[angliavandenis|angliavandeniai]] – [[monosacharidai]] arba [[disacharidai]]. Šia prasme {{lt|cukrus}} turi ir daugiskaitą ''cukrūs'', kuris reiškia keletą skirtingų tirpių ir saldžių angliavandenių rūšių ([[gliukozė]], [[fruktozė]] ir t.t.).
[[tropikai|Tropikuose]] cukrų kaupia [[cukranendrė]]s (''[[Saccharum officinarum]]''). Daugiausia jų auginama [[Kuba|Kuboje]] ir [[Brazilija|Brazilijoje]]. Mūsų kraštuose cukraus daugiausiai – apie 17–20 % – turi [[cukriniai runkeliai]]. Iš tonos cukrinių runkelių gaunama apie 155 kg rafinuoto cukraus, kuris turi 99,9 % sacharozės ir ne daugiau 0,4 % vandens.
Suvalgius maisto turinčio cukrų, [[kasa]] pagamina daugiau [[hormonas|hormono]] [[insulinas|insulino]], kuris reikalingas [[aminorūgštis|aminorūgščiai]] [[triptofanas|triptofanui]] iš kraujo patekti į smegenų ląsteles, kur ši medžiaga verčiama [[serotoninas|serotoninu]] – hormonu, keliančiu nuotaiką. Todėl serotoninas dar vadinamas laimės hormonu.▼
Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – kartu su [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai]]s, [[sausi pusryčiai|sausais pusryčiais]] ir kitais [[maisto produktas|maisto produktais]] bei [[patiekalas|patiekalais]]. Per dieną tai apytiksliai tiek, kiek gaunama iš vieno cukrinio runkelio.▼
== Valgomasis cukrus ==
eilutė 26 ⟶ 20:
== Cukraus poveikis ==
Energija gaunama iš maisto ar gėrimų pagamintų pridėtinio cukraus ar riebalų pagrindu dar vadinama "tuščiomis kalorijomis", kadangi juose mažai arba nėra kitų svarbių maisto medžiagų, kurias organizmas prisitaikęs natūraliai gauti kartu − vitaminų, mineralų, baltymų, skaidulų, aminorūgščių.
Cukrus kenkia [[dantis|dantims]] – burnos ertmėje esančios [[bakterija|bakterijos]] cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo [[rūgštis]], kurios tirpdo dantų emalį.▼
▲Suvalgius maisto turinčio cukrų, [[kasa]] pagamina daugiau [[hormonas|hormono]] [[insulinas|insulino]], kuris reikalingas [[aminorūgštis|aminorūgščiai]] [[triptofanas|triptofanui]] iš kraujo patekti į smegenų ląsteles, kur ši medžiaga verčiama [[serotoninas|serotoninu]] – hormonu, keliančiu nuotaiką. Todėl serotoninas dar vadinamas laimės hormonu.
▲Cukrus kenkia [[dantis|dantims]] – burnos ertmėje esančios [[bakterija|bakterijos]] cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo [[rūgštis]], kurios tirpdo dantų emalį, sukelia ėduonį (kariesą).
Vietoje cukraus gali būti vartojami cukraus pakaitalai – [[sorbitolis]] ir [[ksilitolis]]. Sorbitolis 2 kartus mažiau saldus, o ksilitolis 2 kartus saldesnis už [[sacharozė|sacharozę]].
== Saugi cukraus suvartojimo norma ==
Siekiant maitintis sveikai bei išlaikyti proporcingą kūno svorį, suvartojami maisto medžiagų kiekiai turėtų būti subalansuoti pagal konkretaus žmogaus amžių bei gyvenimo būdą. Mažai fiziškai aktyviems žmonėms vartojant per daug "tuščių kalorijų" maisto gali išsivystyti įvairių sveikatos problemų, tačiau fiziškai labai aktyviems žmonėms reikia žymiai daugiau grynos energijos, todėl šie gali suvartoti didesnį tokio maisto kiekį be neigiamų pasekmių.
Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja vaikams bei suaugusiems apriboti cukraus suvartojimą iki 10% nuo visos gaunamos energijos. Apribojus žemiau 5% ribos pastebimas papildomas teigiamas efektas sveikatai, ypatingai susijęs su dantų būkle.
Žemiau pateikta orientacinė lentelė su viršutine saugia "tuščių kalorijų" norma asmenims, kurie per dieną fiziškai aktyvūs būna apie 30 minučių.
{| class="wikitable"
|-
! Lytis !! Amžius, m. !! Paros kalorijų norma !! Saugi paros "tuščių kalorijų" norma
|-
| rowspan="7" | Vyras || 2-3 || 1000 || 135
|-
| 4-8 || 1300 || 120
|-
| 9-13 || 1800 || 160
|-
| 14-18 || 2200 || 265
|-
| 19-30 || 2400 || 330
|-
| 31-50 || 2200 || 265
|-
| 51+ || 2000 || 260
|-
| rowspan="7" | Moteris || 2-3 || 1000 || 135
|-
| 4-8 || 1300 || 120
|-
| 9-13 || 1600 || 120
|-
| 14-18 || 1800 || 160
|-
| 19-30 || 2000 || 260
|-
| 31-50 || 1800 || 160
|-
| 51+ || 1600 || 120
|}
== Istorija ==
eilutė 40 ⟶ 78:
== Įdomūs faktai ==
▲Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiogiai, likusius 30 kg – kartu su [[gėrimas|gėrimais]], [[saldumynai]]s, [[sausi pusryčiai|sausais pusryčiais]] ir kitais [[maisto produktas|maisto produktais]] bei [[patiekalas|patiekalais]]. Per dieną tai apytiksliai tiek, kiek gaunama iš vieno cukrinio runkelio.
Prancūzų fiziologas François Magendie eksperimentais pademonstravo, kad gyvūnus maitinant vien tik cukrumi, arba alyvuogių aliejumi, arba sviestu šie nugaišdavo per 30−40 dienų. Jis tai 1816 m. aprašė savo darbe ''Précis élementaire de Physiologie''. Tokiu būdu jis paneigė tuomet vyravusį požiūrį, kad pakankamą ir adekvačią mitybą sudaro maisto medžiagos bei energija gaunama vien tik iš cukraus arba iš riebalų.
▲* Eksperimentai su žiurkėmis parodė, jog rudasis cukrus ilgina šių gyvųnų gyvenimo trukmę.<ref>ŠULČIUS, Algirdas. ''Organinė chemija.'' Vilnius: Alma littera, 2009, 185 p. ISBN 978-9955-38-341-3.</ref>
== Šaltiniai ==
| |||