Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[X a.]] iki [[1526]] m. priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. [[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi [[Lomžos pilis]] (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu [[Stara Lomža|Senosios Lomžos]] kaimu. Ten jau [[IX a.]] stovėjo pilis, kuri buvo [[Lomžos žemės|Lomžos žemių]] centras ir kurią [[XI a.]] jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau – [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], [[Novogrudas (Lomžos apskritis)|Naugardo]], [[Ružanas|Ružano]], [[Pultuskas|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. [[XII a.]] [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie [[1250 m.]] Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje – gretimame [[Šuras|Šure]] (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narevo upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' [[1392]] m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai [[1410]] m. buvo suteiktos parapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu ''Lomža''. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis – ''Šv. Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie [[1009]] m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės.

 

 

[[XVII a.]] atnešė karus, gaisrus, ligų epidemijas. Amžiaus pabaigoje Lomžoje teliko 300 gyventojų. Ne ką geresnis buvo ir [[XVIII a.]] amžius. [[1794]] m. miestą užima [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenė, Lomža privalo mokėti didelius mokesčius, kontribuciją. Mieste apsigyvena žydai. Nuo [[1795]] m. iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]]. [[1806]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekia 6000. Nuo [[1807]] m. iki [[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė]]s [[Lomžos departamentas|Lomžos departamentui]]. Nuo [[1816]] m. iki [[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, nuo [[1837]] m. iki [[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, nuo [[1867]] m. iki [[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i. [[Varšuvos kunigaikštystė]]s laikais miestas buvo [[Lomžos departamentas|Lomžos departamento]] (kuriam buvo pavaldi ir [[Kalvarijos apskritis]]) centru, vėliau susikurusioje [[Lenkijos karalystė]]je – apskrities centru. [[1815]] m. Lomža tapo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijos]], vėliau [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijos]] sostine. Apie [[1815]] m. pastatyta [[Lomžos Senoji sinagoga]]. [[1831]] m. kilo [[1831 m. sukilimas|sukilimas]], pasipriešinimą [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenei]] organizavo [[Juozas Godlevskis]]. Postūmį miestui vystytis suteikė per Lomžą nutiestas vienas svarbiausių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] plentų: [[Sankt Peterburgas]]-[[Varšuva]]. [[1823]] m. pastatyta [[Lomžos rotušė]]. Mieste atsirado cukraus fabrikas, alaus darykla, paštas, teismo rūmai. [[1842]] m. pastatyta [[Lomžos Mažoji sinagoga]]. Nuo [[1867]] m. [[Lomžos gubernija|Lomžos gubernijos]] centras. [[1868]] m. [[vasario 17]] d. pradėtas naudoti [[Lomžos gubernijos herbas]]. [[1878]]–[[1889]] m. pastatyta [[Lomžos Didžioji sinagoga]].

[[1919]] m., kaip atsvara Seinuose įkurtai lietuviškai [[Seinų kunigų seminarija|kunigų seminarijai]], mieste įsteigiama lenkiška kunigų seminarija. Iniciatoriumi buvo vyskupas [[Romualdas Jalbžykovskis]] (vėliau tapęs aukštu Vilniaus katalikų dvasininku), prokuristu dirbo kunigas [[Vytautas Baliukevičius]]. Seminarija ruošė dvasininkus visai tuometinei [[Lomžos vyskupija]]i. Už tariamai lietuvišką veiklą iš jos buvo pašalintas klierikas [[Alfonsas Jurkevičius]], vėliau baigęs [[Vroclavas|Vroclavo]] kunigų seminariją ir tapęs [[prelatas|prelatu]]. [[1991]] m. seminariją aplankė Romos popiežius [[Jonas Paulius II]], tam įvykiui atminti pastatytas paminklas, o pati mokykla pavadinta ''Lomžos Jono Pauliaus II vardo Aukštoji dvasinė seminarija''.

 

 

== Lietuviai ==