|
telKodas=65
}}
{{stilius}}
'''Singapūro Respublika''' ({{ms|Singapura}}; {{zh|新加坡|Xīnjiāpō}}; {{ta|சிங்கப்பூர்|Ciŋkappūr}}) – [[miestas-valstybė]], įsikūrusi saloje [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 4,99 mln. žmonių ([[2009]]).
{{main|Singapūro istorija}}
Singapūro istorija nuo seno susijusi su [[Malajų salyno istorija]]. Ši sala anksčiau vadinosibuvo vadinama[[Tamasekas|Tamaseku]], buvotai buvęs prekybinis regiono centras,. betNuo laikui[[XV]] bėganta. nusilpo,jo ypačreikšmė įsigalėjussumažėjo iškilus [[Melaka|Melakos]] uostui XV a.
[[Kolonializmas|Kolonializmo]] laikotarpiu čiasaloje išsilaipinoįsikūrė [[britai|britų]] jūrininkasįgula, vadovaujama [[Stamfordas Raflis|Stamfordo Raflio]]. ir buvoJo įkurtas miestas, ilgainiuilgainiui tapęsvėl tapo svarbiu uostu. StamfordasS. Raflis padalijo miestą į keturis rajonus,: [[malajai|malajų]], [[indai|indų]], [[kinai|kinų]] bei centrą, dominuojamą iš Britanijos atvykusių kolonistų. Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko iriki dabar (žr. skirsnį „demografija“).
Greta šiose vietose gyvenusių malajų, į Singapūrą anglai atvežė ir apgyvendino daug kinų, kadkurie šieturėjo dirbtųdirbti juodussunkius darbus. JųTodėl jų skaičius greitai ėmė sudarytisudarė daugumą miesto gyventojų. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Singapūrą užėmėbuvo užėmę japonai, jie miestą pervadino [[Sjonantas|Sjonantu]]. irJaponų valdžia nemėgo vietinių kinų, nes pastaruosius laikė galimais [[Kinija|Kinijos]] sąjungininkais, tačiautodėl rėmė indų ir malajų mažumąmažumas mieste.
NorsPo karo Singapūras buvo iš Japonų atsiimtasatimtas, tačiau ši trumpa okupacija iš esmės sužlugdė Jungtinės[[Britanijos Karalystėsimperija|Britanijos imperijos]], kaip nuo visa ko galinčios apginti jėgos, įvaizdį. irTodėl prasidėjosaloje nepriklausomybėsbuvo siekiai.pradėta Singapūrassiekti ėmėnepriklausomybės siektinuo laisvėsbritų, suvienijęjie jėgassusivienijo su [[Britų Malaja]] (dab. [[Malaizija]]). GavusPo nepriklausomybęnepriklausomybės paskelbimo [[1959]] m., Singapūras įstojo[[1963]] įm. Malaizijossusijungė sudėtįsu Malaizija, malajamspastariesiems pažadėjus, kad Singapūro kinų dauguma gaus tokias pat teises, kaip ir malajai.
Tačiau vėliau Malaizijos valdžia šį pasiūlymą atšaukė, nes Singapūro kinai, kartu su Malaizijos kinais, sudarė nemenką dalį šalies gyventojų ir buvo galimybėbaimės, kad jie ateis į valdžią, nes ekonomikoje jie ir šiaip dominavo. Singapūre dardėl to kilo ir neramumųneramumai: riaušės tarp kinų ir malajų. Tad Malaizija nusprendė paleistiatskirti Singapūrą, iršalių sutarimu, šis šalių sutarimumiestas tapo nepriklausomas [[1965]] m.. PerNepriklausomybės nepriklausomybėslaikotarpiu laikotarpįši šalis pralenkė savo kaimynes ekonomiškaiekonomikoje ir tapo svarbiu [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] centru.
== Politinė sistema ==
Singapūro politinė sistema kartais vadinama [[vienpartinė demokratija|vienpartine demokratija]]; nuo nepriklausomybės paskelbimo šalį valdo tik viena partija. Valdymo forma turi socialistinės planinės ekonomikos bruožų, tačiau tam tikruose sektoriuose leista veikti ir verslui.
Šalies valdžia taip pat yra jautri žiniasklaidos kritikai, spaudoje ir reklaminiuose stenduose yra ją remiančių straipsnių ir agitacijos. Singapūro politinę sistemą kai kurie progresyvūs Kinijos komunistų partijos veikėjai nurodo kaip galimą Kinijos liaudies Respublikos ateitį {{šaltinis}}.
== Geografija ==
{{main|Singapūro geografija}}
Singapūras įsikūręs salose (viena pagrindinė sala ir kelios mažos) prienetoli Malaizijos. YraGeografiškai prie pat pusiaujo, todėl ten visus metus vienoda karšta temperatūrair drėgna, o dienos ir nakties ilgumas beveik visada yra vienodas (apie 12 valandų). Kritulių kiekis didesnis nei [[Vilnius|Vilniuje]] kelis kartus, būna trumpokostrumpos, bettačiau stiprios tropinės liūtys. Kalnų valstybėje nėra, yra keli valstybės saugomi miškai ir pelkynai.
== Ekonomika ==
{{main|Singapūro ekonomika}}
Singapūro ekonomika smarkiai remiasiparemta turizmu, turistų į šalį kasmet atvyksta daugiau, nei joje yra gyventojų. Tai iš dalies lemia patogi geografinė padėtis, kur Singapūras gali būtinaudojamas kaip tarpinis [[Lėktuvas|lėktuvų]] nusileidimo taškas tarp Europos ir Okeanijos. ŠitokiaŠitokiai politikaekonomikos buvopolitikai vystoma,skatinti buvo atidarytas didelis modernus [[Čiangio tarptautinis oro uostas]]. Kadpraskrendantiems praskrendantys turistai būtųturistams užlaikyti ilgesniam laikui, buvo steigiami kurortai su įvairiomis atrakcijomis, irtaip muziejaispat muziejai. Taip pat SingapūrasŠalis garsėja savo prekybos centrais, kurie yra milžiniški ir, jų yra daug, beiskirti įvairiausių prabangos ir kainų lygių. Čia yra didelisne azijietiškųvien prekiųpatiems pasirinkimasturtingiausiems. Prekybos centrai aptarnauja ne tikvien turistusturistams, bet ir pačius singapūriečius, nes šalyjevietiniams apsipirkimas yra populiarus laisvalaikio praleidimo būdas {{šaltinis}}.
== Demografija ==
[[Vaizdas:Students_of_Nan_Hua_High_School,_Singapore,_in_the_school_hall_-_20060127.jpg|thumb|260px|Mokinių susirinkimas Singapūro mokykloje.]]
[[Vaizdas:DangerKeepOut.jpg|thumb|260px|Iškaba, kurioje tekstas parašytas keturiomis oficialiomis Singapūro kalbomis: [[anglų kalba|anglų]], [[Kinų kalba|kinų]], [[tamilų kalba|tamilų]] ir [[Malajų kalba|malajų]].]]
Singapūre oficialiai yra keturios „bendruomenės“. Jos neatitinka tiesiogiai tautinių ar religinių ribų, bet yra suformuotos maždaug pagal jas, iš esmės toks skirstymas egzistuoja dar nuo Raflio laikų, kai pastarasis išskirstė bendruomenes į rajonus: ▼* [[Singapūro kinai|Kinai]] – atvežti daugiausia kaip juodadarbiai iš Kinijos kolonializmo laikais, tačiau dabar į Singapūrą važiuoja ir naujų kinų iš Kinijos, siekiančių čia geresnio gyvenimo. Sudaro 77 % visų gyventojų. Vyresni kinai išpažįsta tradicines religijas, o jaunimas labiau linksta į [[krikščionybė|krikščionybę]]. Nemažai kinų (tų, kur atvežti nuo seno) kalba anglų kalba kaip pirmąja, tad valdžia vykdo kampanijas, skatinančias juos kalbėti kiniškai. Oficiali kalba kinų bendruomenei – kinų kalbos [[mandarinų dialektas]], nors ir ne visi kinai juo kalba. ▼* [[Singapūro malajai|Malajai]] – etniniai malajai gyvena šiame regione nuo seno, dar iki pasirodant britams. Malajai yra [[musulmonai]]. Vėliau iš esmės terminas „malajas“ ėmė reikšti tiesiog musulmoną, nes kolonijiniais laikais į šalį atvyko musulmonų iš kitur, ir jie apsigyvendavo malajų rajonuose, nes čia buvo [[mečetė]]s. Malajai iš esmės nedrausdavo tautų maišymosi, jei tik ir kitas sutuoktinis – musulmonas. Malajai sudaro 14 % šalies gyventojų. Oficiali kalba malajų bendruomenei – [[malajų kalba]]. ▼* [[Singapūro indai|Indai]] – iš esmės tai – visi Singapūro [[induizmas|induistai]] ir [[sichizmas|sichai]]. Jie sudaro 8 % gyventojų. Nors Indijoje kalbų ir tautų yra daug, tačiau 60 % į Singapūrą atvykusiųjų yra etniniai [[tamilai]], tad indų bendruomenės oficialia kalba buvo paskelbta [[tamilų kalba]]. ▼* [[Eurazijiečiai]] – Eurazijiečiai tai kolonistų ir vietinių palikuonys, šnekantys angliškai, dažniausiai krikščionys. Ilgą laiką buvo tendencija, kad jie palikdavo šalį, tačiau dabar įkurtos įvairios bendruomenės ir jie iš esmės yra ketvirtoji bendruomenė, oficiali kalba – [[anglų kalba]]. Dar yra ir [[peranakanai]], taip pat kalbantys angliškai, tai – malajų ir kinų palikuonys, gyvenantys pagal abiejų tautų tradicijas. Jie atsirado dar iki kinams masiškai užplūstant šalį kaip juodadarbiams, ir save laikė už pastaruosius aukštesniais. Jų dabar yra labai mažai, tačiau jų kultūra padarė Singapūrui nemažą įtaką. Eurazijiečiai ir peranakanai kartu sudaro 1 % gyventojų. ▼
▲Singapūre oficialiai yragyvena keturios „bendruomenės“. Jos neatitinka tiesiogiai tautinių ar religinių ribų, bet yra suformuotos maždaug pagal jas , iš esmės. toksToks skirstymas egzistuoja dar nuoiš Raflio laikų, kai pastarasis išskirstė bendruomenes į rajonus:
Ilgą laiką bendruomenės gyveno pagal Raflio planą atskiruose sektoriuose, tačiau dabar taip nebėra: istoriniai kvartalai stovi kaip ir stovėję, tačiau ten gyventi gali kas nori. Tuo tarpu visuose naujuose miestuose yra nustatytos kvotos, kiek kurios bendruomenės narių turi gyventi kiekvienam pastate. Laisvosios rinkos specialistų tai yra kritikuojama, nes mažesnių bendruomenių atstovams yra sunku parduoti butus, tačiau šitokia politika buvo vienas veiksnių padėjusių išvengti ilgus metus Singapūrą kamavusių rasinių, etninių ir politinių riaušių bei konfliktų. Nepaisant gyvenimo greta vienas kito ir dabar egzistuojančios religinės bei etninės tolerancijos, Singapūre tarpbendruomeninių santuokų palyginus nėra daug. ▼▲* [[Singapūro kinai|Kinai]] – atvežtisenieji daugiausiakilę kaipiš juodadarbiaijuodadarbių gretų, kuriuos iš Kinijos kolonializmo laikais čia atvežė, tačiau dabar į Singapūrą važiuoja ir naujų kinųemigrantų iš Kinijos ,. siekiančiųŠi čia geresnio gyvenimo.bendruomenė Sudarosudaro 77 % visų gyventojų. Vyresni kinai išpažįsta tradicines religijas, o jaunimas labiau linksta į [[krikščionybė|krikščionybę]]. Nemažai kinų ( tų,kurie kurbuvo atvežti nuobritų senolaikais) kalba anglų kalba kaip pirmąja, tadvietinė valdžia vykdo kampanijas, skatinančias juos kalbėti kiniškai {{šaltinis}}. Oficiali kalba kinų bendruomeneibendruomenės kalba – kinų kalboskalba [[mandarinų dialektas]] , nors ir ne visi kinai juo kalba.
▲* [[Singapūro malajai|Malajai]] – etniniai malajai gyvenagyveno šiame regione nuo seno, dar iki pasirodant britams. Malajai yra [[musulmonai |islamo išpažinėjai]]. Vėliau iš esmėsSingapūre terminas „malajas“ ėmėgali reikšti tiesiog musulmoną, nes kolonijiniais laikais į šalį atvyko musulmonų ir iš kitur, irbet jie apsigyvendavo malajų rajonuose, nes čia buvo [[mečetė |mečetės]] s. Tikrieji Malajai iš esmės nedrausdavo tautųrasinio maišymosi, jei tik irporoje kitas sutuoktinis –bus musulmonas. MalajaiŠi grupė sudaro 14 % šalies gyventojų. Oficiali kalba malajų bendruomeneibendruomenės šneka – [[malajų kalba]].
▲* [[Singapūro indai|Indai]] – iš esmės tai – visi Singapūro [[induizmas|induistai]] ir [[sichizmas|sichai]]. Jie sudaro 8 % gyventojų. Nors Indijoje kalbų ir tautų yra daug, tačiau 60 % į Singapūrą atvykusiųjų yra etniniai [[tamilai]], tad indų bendruomenės oficialia kalba buvo paskelbtabendrauja [[tamilų kalba]].
* [[Eurazijiečiai]] – Eurazijiečiai, tai kolonistų ir vietinių palikuonys, šnekantys angliškai, dažniausiai krikščionys. Ilgą laiką vyravo tendencija jiems palikti šalį, tačiau dabar jie kuriasi į bendruomenes. Jie kartais yra laikomi ketvirtąja bendruomene,o oficialia kalba – [[anglų kalba]].
▲* [[ Eurazijiečiai]] – Eurazijiečiai tai kolonistų ir vietinių palikuonys, šnekantys angliškai, dažniausiai krikščionys. Ilgą laiką buvo tendencija, kad jie palikdavo šalį, tačiau dabar įkurtos įvairios bendruomenės ir jie iš esmės yra ketvirtoji bendruomenė, oficiali kalba – [[anglų kalba]]. Dar yra ir [[peranakanaiPeranakanai]], taip pat kalbantyskalba angliškai, tai –jie malajų ir kinų palikuonys, gyvenantys pagal abiejų tautų tradicijas. Jie atsiradoAtsirado dar iki kinams masiškai užplūstant šalį kaip juodadarbiams, ir save laikė už pastaruosius aukštesniais. Jų dabar yra labai mažai, tačiau jų kultūra padarė Singapūrui nemažą įtaką. Eurazijiečiai ir peranakanai kartu sudaro 1 % gyventojų.
▲Ilgą laiką bendruomenės gyveno pagal Raflio planą atskiruose sektoriuose, tačiau dabar taip nebėra: istoriniai kvartalai stovi kaip ir stovėjęlikę, tačiau ten gyventi gali kas nori. Tuo tarpu visuose naujuose miestuose kvartaluose,yra nustatytos kvotos, kiek kurios bendruomenės narių turi gyventi kiekvienamkiekviename pastate {{šaltinis}}. Laisvosios rinkos specialistų taitokia yrasistema kritikuojama, nes mažesnių bendruomenių atstovams yradaug sunkusunkiau parduoti savo butus, tačiaubet tokia vykdoma šitokiasocialinė politika buvo vienas veiksnių padėjusių išvengti ilgus metus Singapūrą kamavusių rasinių, etninių ir politinių riaušių bei konfliktų. Nepaisant gyvenimo greta vienas kito ir dabar egzistuojančios religinės bei etninės tolerancijos, Singapūre tarpbendruomeninių santuokų palyginuspalyginti nėra daugnedaug.
Dabar yra skatinama prityrusių specialistų imigracija iš Azijos, Europos ir kitų šalių, siekiant kompensuoti nedidelę Singapūro populiaciją, tad šalies etninė sudėtis šiek tiek kinta. ▼
▲DabarŠalis yra skatinamaskatina prityrusių specialistų imigracija iš Azijos, Europos ir kitų šalių, taip siekiant kompensuoti nedidelę Singapūro populiaciją, tadtodėl šalies etninė sudėtis šiek tiek kinta.
== Kultūra ==
{{main|Singapūro kultūra}}
Singapūro kultūra iš esmės yra visų bendruomenių kultūrų samplaika, nors yra ir atskirų jos bruožų, pavyzdžiui, [[peranakanai]]. Šalyje yra visų pagrindinių religijų atstovų (įvairių pakraipų [[krikščionybė|krikščionių]], [[musulmonas|musulmonų]], [[hinduizmas|hinduistų]], [[budizmas|budistų]], sikų ir kt.), tadtodėl yra švenčiamos visų jų šventės, yra su jomiskonfesijomis susijusių parduotuvių ir jų, šventyklų. ŠiaipSingapūro jau Singapūrovietinė kultūra yra gana „santūri“ lyginant su laisva vakarų kultūra: pavyzdžiui, Singapūre į naktinius klubus įleidžiama tik nuo 25 metų, į barus – nuo 23 m., už narkotikų įvežimą į šalį gresia mirties bausmė, kaip ir už kai kuriuos kitus nusikaltimus. Tebeegzistuoja ir nuplakimo bausmės, jas gyventojai patvirtino [[referendumas|referendumu]]{{šaltinis}}.
Singapūre taisyklės reiškialabai daug:griežtos, pavyzdžiui, draudžiama į šalį įvežti kramtomąją gumą, draudžiama užsiiminėti [[oralinis seksas|oraliniu]] bei [[analinis seksas|analiniu]] [[seksas|seksu]] (tik homoseksualams), uždrausta ar cenzūruota nemažai populiarių knygų ir filmų – prie tokių ir panašių suvaržymų vakariečiui priprasti gali būti sunku.
== Kita informacija ==
| 