Lietuvos bažnytinis menas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šventieji vaizduojami su atributais – priskirtais [[simbolis|simboliais]] ir su [[aureolė|aureole]] – dieviška šviesa, gobiančia galvą. Stebuklingais pripažinti paveikslai puošiami brangiųjų metalų aptaisais, vainikuojami karūnomis. Ši tradicija perimta iš [[Rytų bažnyčios]], Lietuvoje ji paplito [[barokas|baroko]] laikotarpiu. XVII a. pirmojoje pusėje aptaisais aprėpiami Dievo Motinos paveikslai, kiek vėliau imti puošti šventųjų paveikslai. Prie stebuklingų paveikslų kabinami [[votas|votai]] - širdutės, rankos, kojos pavidalo brangių metalų dirbiniai, kaip padėkos ženklai už patirtas malones, išgijimus. Yra išlikusių ir [[Stačiatikiai|stačiatikių]] [[Ikona|ikonų]], kilusių iš Lietuvos, kaip antai [[Surdegio Dievo Motinos ikona]]. Jos paprastai būna paauksuotos ir griežtai atvaizduotos. Dauguma vyrų ikonose vaizduojami su barzdomis, o visos moterys turi būtinai būti atvaizduotos su skaromis. Jos saugomos didžiausiose Lietuvos stačiatikių [[Cerkvė|cerkvėse]] ir [[Soboras|soborosesoboruose]]: [[Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė|Vilniaus Skaisčiausios Dievo Motinos sobore]], [[Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras|Kauno Apreiškimo katedroje]].