15:02, 5 kovo 2014 versija taisyti 86.100.43.100 (aptarimas) →Kitimas grietinės rinkoje: ir kitur: stiliaus, logikos klaidų taisymas ir papildymas. Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		16:36, 5 kovo 2014 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Lietuvoje gaminama [[karvė]]s pieno grietinė, kuri gaunama iš normalizuotos [[grietinėlė]]s, suraugintos grynais [[pieno rūgštis\|pieno rūgšties]] [[mikroorganizmas\|mikroorganizmais]]. Gaminana 10% (dietinė), 20, 25, 30, 36, ir 40% [[riebalai\|riebumo]] grietinė. Turi gryną [[pieno rūgštis\|pieno rūgšties]] [[skonis\|skonį]] ir [[kvapas\|kvapą]] su ryškiu [[pasterizacija\|pasterizacijos]] prieskoniu ir kvapu. Masė gana tiršta, balta su gelsvu atspalviu. Gaminama aukščiausios ir I rūšies grietinė. Aukščiausios rūšies grietinės rūgštumas 65-90 °T (Ternerio laipsnių), I rūšies 65-110 °T. Grietinės rūšys: '* ''Natūrali grietinė''' – raugintas pieno produktas tik iš grietinėlės ir [[raugas\|raugo]]. Galiojančios nuostatos reikalauja, kad grietinėje būtų ne mažiau kaip 10 proc. pieno riebalų ir ne mažiau kaip 30 proc. bendro riebalų kiekio. '* ''Grietinės ir augalinių riebalų mišinys''' – produktas, kai vietoje natūralių pieno riebalų naudojami jų pakaitalai: [[~~palmė~~palmių aliejus\|palmių]], [[rapsų aliejus\|rapsų]], [[sojų aliejus\|sojų]] ar [[saulėgrąžų aliejus]]. '* ''Naminė grietinė''' – gaunama surūgus nugriebtai natūralaus [[pienas\|pieno]] grietinėlei arba nugriebus nuo [[rūgpienis\|rūgusio pieno]] jau susidariusią grietinę. Rūgimą sukelia piene natūraliai pasitaikančios pienarūgščio rūgimo bakterijos.▼ ▲'''Naminė grietinė''' – gaunama surūgus nugriebtai natūralaus [[pienas\|pieno]] grietinėlei arba nugriebus nuo [[rūgpienis\|rūgusio pieno]] jau susidariusią grietinę. Rūgimą sukelia piene natūraliai pasitaikančios pienarūgščio rūgimo bakterijos. Visai normalu, kad ant grietinės gali atsirasti [[išrūgos\|išrūgų]]. Tai priklauso nuo pradinės žaliavos (grietinėlės) apdorojimo būdo. Temperatūros pokyčiai lemia, kaip produkte esantys [[baltymai]] sugebės sulaikyti skystį (išrūgas). Dėl susidariusių išrūgų grietinės kokybė visiškai nenukenčia. Grietinės tirštumas priklauso nuo [[homogenizacija\|homogenizacijos]] (susmulkinimo) arba sutirštinimo įvairiais [[~~maistiniai~~maisto priedai\|maistiniais priedais]]. Kuo [[riebalai]] labiau susmulkinami homogenizacijos metu, tuo geriau. Tokia grietinė ~~bus~~būna tirštesnė, vienodesnės tekstūros, joje mažai ar visiškai ~~neišsiskirs~~neišsiskiria išrūgų. 30 proc. riebumo grietinei ji netgi nereikalinga, nes tokio riebumo visiškai pakanka, kad grietinė natūraliai ~~išeitų~~būtų tiršta. Homogenizacija brangus procesas, todėl jį dažniausiai taiko tik didieji gamintojai. [[~~tirštikliai~~tirštiklis\|Tirštiklių]] prireikia, jei grietinės riebumas mažesnis nei 25 proc. Paprastai dedami išrūgų ar įvairių kitų baltymų (pvz., sojų) [[koncentratas\|koncentratai]], [[pieno milteliai]], retai Lietuvos gamintojų vartojami [[gumiarabikas]], [[saldžiosios ceratonijos lipai]], [[pektinas]]. Bene dažniausiai pieno produktai, ypač grietinė, [[jogurtas\|jogurtai]] ar [[sūrelis\|sūreliai]], sutirštinami [[krakmolas\|krakmolu]]. Natūrali grietinė be jokių priemaišų turėtų būti balsva. Gelsvą spalvą suteikia įpilamas [[aliejus]] su [[Karotinas\|karotinu]]. Grietinė negali būti akinamai balta ar gelsva – tai reiškia, kad produkte yra įmaišyta gamybai netinkamų medžiagų.

Grietinė: Skirtumas tarp puslapio versijų