Alkūnkaulis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Alkūnkaulis''' priklauso({{la|Ulna}}) viršutinės- galūnėsvienas laisviesiemsiš dviejų [[dilbis|dilbio]] [[kaulas|kaulamskaulų]], tai(antrasis tuščiavidurės- prizmės pavidalo kaulas[[stipinkaulis]]). Stovint normaliai, priglaudusPriglaudus [[delnas|delnus]] prie [[šlaunis|šlaunų]], dilbio kaulai būna susikryžiavę, jieo atsiduria lygiagrečiai, kaiatsukus delnus atsukame į priekį, jie išsidėsto lygiagrečiai. Tada alkūnkaulis yra vidinėje (medialinėje) dilbio pusėje. Kaip ir visų ilgųjų kaulų, jo vidurinė dalis vadinama kūnu, ''[[corpus]] [[ulnae]]'', kuris pereina į masyvesnį artimąjį galą, ''[[extremitas]] [[proximalis]]'', ir laibesnį tolimąjį galą, ''[[extremitas]] [[distalis]]''.

Kūnas tuščiavidurės prizmės formos, jo trys paviršiai ir juos skiriantys kraštai vadinami pagal tai, į kur jie atsigręžę. Paviršiai – priekinis, ''[[facies]] [[anterior]]'', užpakalinis, ''[[facies]] [[posterior]]'', ir vidinis, ''[[facies]] [[medialis]]''. Kraštai – priekinis, ''[[margo]] [[anterior]]'', užpakalinis, ''[[margo]] [[posterior]]'', ir tarpkaulinis, ''[[margo]] [[interosseus]]''. Pastarasis yra aštriausias, atsigręžęs į kitą dilbio kaulą – stipinkaulį, taigi iš šono, prie jo tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkaulinė jungiamojo audinio plėvė. Viršutinė tarpkaulinio krašto dalis prie pat proksimalinio galo stipininės įlankos vadinama atgręžiamojo raumens skiautere, ''[[crista]] [[musculi]] [[supinatoris]]''.

Artimajame alkūnkaulio gale, ''[[extremitas]] [[proximalis]] [[ulnae]]'', matyti gili, į priekį atsigręžusi skridininė įlanka, ''[[incisura]] [[trochlearis]]'', kuri sudaro [[sąnarys|sąnarį]] su [[žastikaulis|žastikaulio]] [[skridinys|skridiniu]]. Iš viršaus ir užpakalinės pusės įlanką užtveria alkūnė, ''[[olecranon]]'', kurios pamatas gyvam [[žmogus|žmogui]] lengvai apčiuopiamas [[žastas|žasto]] ir dilbio paribio užpakalinėje pusėje. Iš apačios skridininę įlanką riboja aštroka vainikinė atauga, ''[[processus]] [[coronoideus]]'', kurios pamato priekyje yra ryški alkūnkaulio šiurkštuma, ''[[tuberositas]] [[ulnae]]'', žasto raumenims tvirtinintis. Žemiau skridininės įlankos atsigręžusi į šoną matyti sekloka stipinkaulinė įlanka, ''[[incisura]] [[radialis]]'', į kurią remiasi stipinkaulio sąnarinis apvadas.

Tolimasis alkūnkaulio galas, ''[[extremitas]] [[distalis]] [[ulnae]]'', baigiasi alkūnkaulio galva, ''[[caput]] [[ulnae]]'', kurią juosia sąnarinis apvadas, ''[[circumferentia]] [[articularis]]'', susijungti su stipinkauliu. Medialinėje pusėje ir kiek atgal nuo distalinio galo kyšo alkūnkaulio ylinė atauga, ''[[processus]] [[styloideus]] [[ulnae]]''. Ją galima apčiuopti ir net matyti [[riešas|riešo]] paribio dorsomedialinėje pusėje.

Alkūnkaulio kūno [[kremzlė|kremzlinio]] modelio kaulėjimo centras užsimezga [[gemalas|gemalo]] antrojo mėnesio pabaigoje ir greitai plinta į galus. Distalinio galo kaulėjimas prasideda ketvirtaisiais metais, o proksimalinio – apie devintuosiuos gyvenimo metus. Esti dar nedideli kaulėjimo centrai ylinėje ataugoje ir alkūnėje. Anksčiau (14 – 16 metais) priauga proksimalinis galas, vėliau (17 – 18 metais) – distalinis galas.