08:26, 11 lapkričio 2011 versija taisyti Luckas-bot (aptarimas \| indėlis) Botai 148 533 keitimai S r2.7.1) (robotas Pridedama: sa:गन्धद्रव्याणि ← Prieš tai darytas keitimas		17:47, 29 sausio 2012 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 707 keitimai red. Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: [[Vaizdas:Hunter gatherer food products.jpg\|thumb\|200px\|Prieskoniai indeliuose]] '''Prieskonis''' - – [[prieskoniniai augalai\|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai, suteikiantys [[skonis\|skonį]], [[aromatas\|aromatą]] ir [[spalva\|spalvą]] gaminamam [[patiekalas\|patiekalui]]. Svarbiausia prieskonių paskirtis — – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sukelti [[apetitas\|apetitą]], o kartais užslėpti nepageidaujamas savybes. Vartojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla\|sėklos]], [[vaisius\|vaisiai]], [[šaknis\|šaknys]], [[žievė]] grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir padidina jo [[kalorija\|kaloringumą]]. Prieskoniai skiriasi nuo ~~[[žalumynai\|~~žalumynų]]. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas\|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti. Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, ~~[[antioksidantai\|~~antioksidantų]]. Kiekvienas augalas veikia skirtingai ir todėl prieš vartojant reikia gerai žinoti jų savybes. Prieskoniams priskiriami [[druska]], [[cukrus]], kai kurie [[aromatizatoriai]]. Taip pat priskiriami jau paruošti [[padažas\|padažai]], [[garstyčios]], [[krienai]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Kai kurios cheminės medžiagos irgi laikomos kaip prieskoniai: [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutaminas]], [[esencija\|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Vietinius prieskonius vis labiau papildo prieskoniai atvežti iš egzotiškų šalių, kurie dažnai veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, [[dykuma\|dykumose]], kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų, gyvos energijos, daugiau antioksidantų. Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas\|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali ~~[[pavasaris\|~~pavasarį]] ir ~~[[vasara\|~~vasarą]], tiek sudžiovinti ir sutrinti į ~~[[milteliai\|~~miltelius]] ~~[[žiema\|~~žiemą]]. == Vartojimas == Suderinti prieskonius maiste – tai didelis menas. Jie pasižymi aštriu skoniu, kvapu, tad užtenka labai nedidelio prieskonių kiekio, kad žymiai pakeistų ruošiamo maisto skonį. Visi grūdelių pavidalo prieskoniai dedami į maistą pradžioje ar viduryje gaminimo. Smulkūs grūdeliai ar stambiai malti prieskoniai dedami viduryje maisto gaminimo. Į miltelius sumaltus prieskonius dedama tada, kada maistas jau pagamintas. Jeigu jaučiamas per aštrus prieskonio skonis, tai sumažins, apkepinus jį [[Ghi~~\|Ghi svieste~~]] svieste. Dedant prieskonius, jie neturi užgožti gaminamo [[patiekalas\|patiekalo]] kvapo, jų turi būti ne per daug ir ne per mažai. Jei prieskonių įdėta per daug, reikia ilgiau pavirti ir jų kvapas susilpnės. Maistas uostomas ne kišant nosį prie garuojančio puodo, o ranka pavėduojama virš garuojančio puodo link nosies. == Laikymas == Pati geriausia saugojimo vieta – [[šaldytuvas]]. Nemalti prieskoniai tokiu būdu gali išsilaikyti nepraradę savo savybių iki 5 metų. Taip pat juos galima laikyti tokioje vietoje, kur nėra saulės spindulių. Laikomi prieskoniai hermetiškuose stikliniuose ar metaliniuose ~~[[indas\|~~induose]]. Taip laikant, išsaugo savo gerasias savybes iki 2 metų. Vienarūšiai prieskoniai savo savybes išlaiko ilgiau. [[Prieskonių mišiniai]], jei jie laikomi ne šaldytuve, net hermetiškuose induose greitai praranda savo savybes. Tad maltus prieskonius ir jų mišinius reikia laikyti šaldytuve.▼ ▲Vienarūšiai prieskoniai savo savybes išlaiko ilgiau. [[Prieskonių mišiniai]], jei jie laikomi ne šaldytuve, net hermetiškuose induose greitai praranda savo savybes. Tad maltus prieskonius ir jų mišinius reikia laikyti šaldytuve. == Pritaikymas == Dauguma prieskoniams naudojamų medžiagų pritaikomos taip pat ir kitose srityse: [[medicina\|medicinoje]], ~~[[religija\|~~religiniuose]] [[ritualas\|ritualuose]], [[parfumerija\|parfumerijoje]], [[kosmetika\|kosmetikoje]] ir kitose. == Gydomosios savybės == Prieskoniai ne tik pagardina maistą, bet ir stiprina ~~[[sveikata\|~~sveikatą]], padeda greičiau pasveikti sergantiems. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad sveikatai išlaikyti labai svarbūs tiek [[vitaminai]], tiek [[fermentai]], tiek [[mikroelementai]], kurių daug [[vaisius\|vaisiuose]], [[daržovė]]se ir ypač prieskoniuose. Prieskoniai labai praverčia žiemą ir pavasarį, kai gerų vaisių ir daržovių mažiau.▼ [[~~paprika~~Paprika\|Paprikos]] [[milteliai]] vartojami esant [[aterosklerozė\|aterosklerozei]], [[jūros kopūstai]] turi daug [[jodas\|jodo]], kai jo trūksta, kenkia [[skydliaukė\|skydliaukei]], [[smegenys\|smegenų]] funkcijai.▼ ▲Mokslininkai jau seniai įrodė, kad sveikatai išlaikyti labai svarbūs tiek [[vitaminai]], tiek [[fermentai]], tiek [[mikroelementai]], kurių daug [[vaisius\|vaisiuose]], [[daržovė]]se ir ypač prieskoniuose. Prieskoniai labai praverčia žiemą ir pavasarį, kai gerų vaisių ir daržovių mažiau. == Literatūra == ▲[[paprika\|Paprikos]] [[milteliai]] vartojami esant [[aterosklerozė\|aterosklerozei]], [[jūros kopūstai]] turi daug [[jodas\|jodo]], kai jo trūksta, kenkia [[skydliaukė\|skydliaukei]], [[smegenys\|smegenų]] funkcijai. * Prieskonių pasaulyje: maistinės ir gydomosios savybės (sud. S. M. Kalasauskienė). – Vilnius: Asveja, 2004. – 365 p.: iliustr. – ISBN 9955-464-50-X * Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė Zurabas Džavachišvilis). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1 == Nuorodos == {{Commons\|Category:Spices~~\|no=T~~}} [[Kategorija:Prieskoniai\| ]]

Prieskoniai: Skirtumas tarp puslapio versijų