Publijus Kornelijus Tacitas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: lv:Tacits |
S Vikifikavimas, replaced: → , - → – (5) using AWB |
||
Eilutė 13:
* „Analai“ ([[117]] m.).
Etnografiniame veikale „Germanija“, kuris buvo parašytas [[98]] m., [[romėnai|romėnams]] užkariavus [[Europa|Europą]] (po [[Trajanas|Trajano]] žygių), yra [[geografija|geografijos]] žinių apie [[Vidurio Europa|Vidurio Europą]]. 45-ame šio veikalo skyriuje pirmą kartą minimos [[aisčiai|aisčių]] gentys (''Aestiorum gentes''), kurios, manoma, tapačios baltams. Rašoma, kad jie gyvenantys prie [[Baltijos jūra|Svebų jūros]], jų papročiai ir apdaras kaip [[svebai|svebų]], tačiau kalba skiriasi (Tacitas rašo, kad panaši į britų, bet matyt toks palyginimas kilęs iš kalbos nesupratimo). Istorikas rašo, kad aisčiai garbina dievų motiną, nešioja [[šernas|šernų]] atvaizdus, kaunasi vėzdais, yra geresni žemdirbiai negu germanai, renka [[gintaras|gintarą]]<ref>„Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 145 psl.</ref>.
Veikale „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ aprašoma [[Didžioji Britanija|Britanija]]; čia Tacitas labai tikslai nusako salos padėtį, o paminėdamas, kad ji yra priešais [[Galija|Galiją]], priduria, jog „dargi matoma ten“. Pasakodamas apie šių kraštų gyventojus, jų dainų sukeliama įspūdį, rašo taip, tarsi pats būtų jų klausęsis. Tai verčia manyti, ar tik jis nebus keliavęs per tas vietas. Vis dėlto šių kraštų geografinę padėtį Tacitas nusako nepakankamai išsamiai. Jis dar nepateikia [[vietovardis|geografinių vietovardžių]], nėra žinių apie kraštus į rytus nuo [[Vysla|Vyslos]].
Tacitas yra vienas iškiliausių ir svarbiausių Romos imperijos istorikų. Kūrinyje „Julijaus Agrikolos gyvenimas“ Tacitas pateikia savo uošvio, garsaus romėnų karvedžio [[Gnėjus Julijus Agrikola|Gnėjaus Julijaus Agrikolos]] gyvenimo aprašymą. Kiti du svarbūs Gajaus Kornelijaus Tacito istoriniai veikalai
Nearistokratiškos kilmės Tacitas geriausiai išreiškė Romos imperijos laikų gęstančios [[diduomenė]]s pasaulėžiūrą. Istorikas idealizavo praeitį, manė, kad [[Dvylikos lentelių įstatymai]] buvo paskutinė teisingos teisės išraiška Romos istorijoje. Tacito veikalų centre – [[imperatorius]] ir imperatoriaus rūmų gyvenimas. Tacitas stengėsi rašyti objektyviai, tačiau jo darbuose didaktiškumas išreikštas ryškiau nei [[Polibijus|Polibijaus]] ir [[Titas Livijus|Tito Livijaus]] veikaluose. Istorikas laikėsi metraštinės dėstymo formos, t. y. įvykius dėstė pamečiui.
Eilutė 23:
=== Įtaka vėlyvesnei istoriografijai ===
Tacito darbai padarė didžiulę įtaką vėlyvesnei [[Romos imperija|Romos imperijos]] [[istoriografija]]i. Vienas iš svarbiausių Kornelijaus Tacito pasekėjų
== Šaltiniai ==
| |||