09:15, 21 kovo 2005 versija taisyti Knutux (aptarimas \| indėlis) 49 776 keitimai →Grybų grupės: perkeliu atskiran straipsnin ← Prieš tai darytas keitimas		09:25, 21 kovo 2005 versija taisyti anuliuoti Knutux (aptarimas \| indėlis) 49 776 keitimai →Grybų sandara: perkeliu kai ką Kitas pakeitimas →
Eilutė 21: === Grybų sandara === Grybų dalys: * [[Kepurėlė]] * [[Grybiena]] Vegetatyvinė grybiena yra jautrus, plonas ir labai trapus plonyčių [[hifas\|hifų]] tinklas. Ji slypi substrate, ir gyvena ilgai — metus, dešimtmečius, net šimtmečius. Grybienos gniužulėlis amžinai tūno tamsoje, labai reaguoja į atitinkamas aplinkos sąlygas ir gali paspartinti ar sustabdyti vaisiakūnio formavimąsi. * [[Vaisiakūnis]] Antžeminė grybo dalis vadinama vaisiakūniu, ir nors jo gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis — suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri treti, o kartais ir kas penkti ar septinti metai. Vaisiakūnis geromis sąlygomis greitai auga. Per parą '''raudonviršio''' ar '''baravyko''' [[kepurėlė]] užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. Vegetatyvinė grybiena pradeda augti anksti pavasarį, tačiau tik po kelių mėnesių užsimezga vaisiakūniai, kurie išauga skirtingu laiku. Sporoms susiformavus, subrendus ir išsisėjus, vaisiakūniai, atlikę pagrindinę gyvenimo funkciją, suglemba ir žūva. * [[Spora\|Sporos]] 1725 m. buvo aptiktos sporos, iš kurių ir išauga grybai. Sporos — smulkutės, paprasta akimi nematomos dulkelės. Jos susidaro apatinėje [[kepurėlė\|kepurėlės]] pusėje, apsaugotoje nuo saulės, vėjo, lietaus, įvairių mechaninių pažeidimų. Jos neilgaamžės, bet kai kurių grybų rūšių gyvybingos išlieka keliasdešimt metų. Apatinėje kepurėlės pusėje sporas gaminantis [[himenoforas]], ilgainiui keitėsi: vienų grybų jis susiraukšlėjo į lakštelius, kitų susisuko į vamzdelius, o dar kitų suskilo į dygliukus ar net karpeles. Lakštelių, vamzdelių, dygliukų paviršius pasidengia tam tikru sluoksniu, vadinamu [[himeniu]], kuriame ir susidaro sporos. Iškritus sporai, jos vietoj susidaro kita. Grybų kepurėlėse yra milijardai baltų ar spalvotų sporų, krintančių ant žemės kelias dienas, kartais net savaites. Oro srovės, vanduo, paukščiai, vabzdžiai, žvėrys ir žmogus jas išplatina. Toliau jų likimą lemia dirvožemis, klimatas, metų laikas. Todėl sudygsta tik nedaugelis sporų, kitu atveju visos sporos išaugintų grybieną ir formuotų naujas vaisiakūnių generacijas - tada Visata tragiškai būtų užgrobta grybų. Spora, patekusi į palankias sąlygas, sudygsta. Po kurio laiko išsivysto gležna grybiena, kuri ilgainiui sutvirtėja, išsiplečia miško paklotėje. * [[Sklerotis]] Kai kurių grybų, pavyzdžiui, '''skalsiagrybių''' (''Claviceps purpurea''), '''ausūnių''' (''Peziza badia''), '''skylėtbudžių''' (''Polyporus''), '''plempių''' (''Collybia'') grybiena nepalankiomis sąlygomis sudaro skleročius. Tai kietos grybienos gniužulas, išsaugantis grybo gyvybingumą užėjus sausrai ar šalčiui, susidarius per dideliam drėgmės kiekiui. Iš skleročio palankiomis sąlygomis išauga grybas. Dažnai skleročiai pasirenka vabzdžių lavonus, negyvus grybus ir kt. Skleročio biologinė paskirtis taip pat išsaugoti ir pratęsti rūšies egzistavimą.

Grybai: Skirtumas tarp puslapio versijų