Saulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

21:30, 8 lapkričio 2018 versija taisyti Orionus (aptarimas \| indėlis) 3 835 keitimai S smulkmenos ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 13:53, 21 vasario 2024 versija taisyti anuliuoti Zygimantus (aptarimas \| indėlis) Atmetėjai 38 271 keitimas S Pywikibot 8.6.0 Žyma: paws [2.2]
(nerodoma 128 tarpinės versijos, sukurtos 63 naudotojų)
Eilutė 1: {{otheruses}} {\| class="~~infobox~~toccolours" align="right" cellspacing="0" style="width:~~25%~~ 280px; ~~margin~~border-~~top~~style:~~0.75em;~~ ~~background:~~1px solid #~~f4f4f4~~999999; ~~text~~margin-~~align:~~left:1em; font-size:~~90%;"~~ ~~cellpadding="2~~92%" ! colspan="4" style="background-color: #FFFFC0; font-size: 110%" \| <center>'''Saulė'''</center> \|----- ! colspan="3" \| [[Vaizdas:~~Sun in X-Ray~~Christmas_Eve_Sun_(31460091150).png\|~~300px~~280px\|Saulė – [[geltonoji nykštukė]] žvaigždė]] \|----- ! colspan="3" style="background-color: #FFFFC0;"\| <center>Fizinės charakteristikos</center> \| VALIGN="top" colspan="2" \| Pusiaujo skersmuo▼ \|----- \| 1 392 530 km<br />▼ ▲\| VALIGN="top~~" colspan="2~~" \| '''Pusiaujo skersmuo''' ▲\| colspan="2" \| 1 392 530 km<br /> (109,16 Žemės <br />pusiaujo skersmens) \|----- \| ~~colspan="2" \|~~ '''Ašigalinis skersmuo ~~\|\| 1 392 386 km~~''' \| colspan="2" \| ~~Regimasis~~1 ~~vizualinis~~392 ~~ryškis~~386 km▼ \|----- \| rowspan="2" \| '''Matomasis kampinis skersmuo''' \| <center><small>perigėjuje</small></center> \|\| 0,542 \|----- \| <center><small>apogėjuje</small></center> \|\| 0,524 \|----- \| ~~colspan="2" \|~~ '''Paplokštumas ~~\|\| 0,00010~~''' \| colspan="2" \| 0,00010 \|----- \| '''Masė''' \| colspan="2" ~~\| Masė \|~~\| 1,9891·10<SUP>30</SUP> kg<br />(332 959,5 Žemės masės) \|----- \| ~~colspan="2" \|~~ '''Vidutinis tankis ~~\|\| 1,41 g/cm³~~''' \| colspan="2" \| 1,41 g/cm³ \|----- \| ~~colspan="2" \|~~ '''[[Laisvojo kritimo pagreitis]]<br />(prie paviršiaus)''' \| colspan="2" \| 273,98 m/s² \|----- \| ~~colspan="2"~~'''[[Antrasis \|kosminis greitis\|Pabėgimo (II kosminis) greitis]]''' \| colspan="2" \| 617,7 km/s \|----- ! colspan="3" style="background-color: #FFFFC0;"\| <center>Orbitos charakteristikos</center> \| rowspan="2" \| Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas▼ ~~\| pusiaujyje \|\| 25 d.~~ \|----- ▲\| rowspan="2" \| '''Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas''' \| ašigalinėse srityse \|\| 30 d.▼ \| <center><small>pusiaujyje</small></center> \|\| 25 d. \|----- ▲\| <center><small>ašigalinėse srityse</small></center> \|\| 30 d. \| colspan="2" \| Pusiaujo plokštumos posvyris<br />į ekliptikos plokštumą▼ ~~\| 7,25<sup>o</sup>~~ \|----- ▲\| ~~colspan="2" \|~~ '''Pusiaujo plokštumos posvyris<br />į ekliptikos plokštumą''' \| colspan="2" \| Paviršiaus efektinė temperatūra▼ \| colspan="2" \| 7,25° ~~\| 5772 K~~ \|----- ▲\| ~~colspan="2" \|~~ '''Paviršiaus efektinė<br />temperatūra''' ▲\| colspan="2" \| Regimasis vizualinis ryškis \| colspan="2" \|5772 K ~~\| -26,7~~ \|----- \| ~~colspan="2" \| Absoliutinis~~'''Regimasis vizualinis ryškis''' \| colspan="2" \| -26,7 ~~\| 4,79~~ \|----- \| '''Absoliutinis vizualinis ryškis''' \| colspan="2" \| [[Šviesis]] (spinduliavimo [[galia (fizika)\|galia]])▼ \| colspan="2" \| 4,79 \| 3,828·10<SUP>26</SUP> W▼ \|----- ▲\| ~~colspan="2" \|~~ '''[[Šviesis]] (spinduliavimo [[galia ~~(fizika)\|galia]]~~)''' \| colspan="2" \| Skriejimo aplink Galaktikos<br />centrą periodas▼ ▲\| colspan="2" \| 3,828·10<SUP>26</SUP> W \| 230 mln. m.▼ \|----- \| ~~colspan="2" \|~~ '''Skriejimo aplink Galaktikos<br />centrą ~~greitis~~periodas''' ▲\| colspan="2" \| 230 mln. m. \| 220 km/s▼ \|----- ▲\| ~~colspan="2" \|~~ '''Skriejimo aplink Galaktikos<br />centrą ~~periodas~~greitis''' \| rowspan="3" \| Nuotolis nuo Žemės \|\| vidutinis▼ ▲\| colspan="2" \| 220 km/s \|----- ▲\| rowspan="3" \| '''Nuotolis nuo Žemės''' \|\| <center><small>vidutinis</small></center> \| 149,6 mln. km \|----- \| <center><small>didžiausias</small></center> \|\| 152,1 mln. km \|----- \| <center><small>mažiausias</small></center> \|\| 147,1 mln. km \|} '''Saulė''' (simbolis: [[file:Sun symbol (bold).svg\|16px\|☉]]) – artimiausia [[Žemė\|Žemei]] [[Pagrindinė seka\|pagrindinės sekos]] [[geltonoji nykštukė]] [[žvaigždė]], ryškiausias mūsų dangaus objektas.<ref>{{VLE\|XXI\|193-197\|\|[[Jokūbas Sūdžius]]. Saulė}}</ref> Žemė ir kitos [[Saulės sistema\|Saulės sistemos]] [[Planeta\|planetos]], tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai, skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę dėl jos gravitacinės traukos, yra [[Asteroidas\|asteroidai]], [[Kometa\|kometos ir kometoidai]], [[transneptūniniai objektai]] ir dulkės.▼ Išskyrus nedideles išimtis ([[branduolinė energija]]), Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei, ir beveik visos [[gyvybė]]s rūšys priklauso nuo [[fotosintezė]]s, kuri galima tik dėl Saulės spinduliuojamos energijos. Saulė kiekvieną sekundę nuolat išspinduliuoja 400 [[Septilijonas\|septilijonų]] [[Džaulis\|džaulių]] [[Energija\|energijos]], todėl Žemėje ir yra įmanoma tokia gyvybė, kokią mes pažįstame.<ref name="Starts With A Bang podcast #89">bigthink.com / [https://bigthink.com/starts-with-a-bang/active-threat-sun/ Starts With A Bang podcast #89 – The active threat of the Sun] \| January 14, 2023</ref> Bet Žemę pasiekia apie 47 % Saulės energijos, kadangi 19 % sulaiko planetos [[atmosfera]], o 34 % grįžta atgal į kosmosą. ▲'''Saulė''' – artimiausia [[Žemė\|Žemei]] [[žvaigždė]], ryškiausias mūsų dangaus objektas. Žemė ir kitos [[Saulės sistema\|Saulės sistemos]] [[Planeta\|planetos]], tiek sudarytos iš kietos medžiagos, tiek dujų milžinai, skrieja aplink Saulę. Kiti kūnai, skriejantys aplink Saulę dėl jos gravitacinės traukos, yra [[Asteroidas\|asteroidai]], [[Kometa\|kometos ir kometoidai]], [[transneptūniniai objektai]] ir dulkės. [[Vaizdas:Sun_poster.svg\|thumb\|280px\|right\|'''Saulės sandara''': Core (''[[Žvaigždės branduolys\|branduolys]]''), Radiative zone (''[[spindulinė zona]]''), Tachocline (''[[tachoklinas]]''), Convective zone (''[[konvekcinė zona]]''), Photosphere (''[[fotosfera]]''), Sunspot (''[[Saulės dėmė]]s''), Granule (''[[granulės (žvaigždė)\|granulės]]''), Penumbra (''[[spikulės (žvaigždė)\|spikulės]]''), Chromosphere (''[[chromosfera]]''), Prominence (''[[Protuberantas]]''), Flare (''[[Saulės žybsnis]]''), Corona (''[[Saulės vainikas]]''), Solar wind (''[[Saulės vėjas]]'')]] Išskyrus nedideles išimtis ([[branduolinė energija]]), Saulė yra vienintelis energijos šaltinis Žemei, ir beveik visos gyvybės rūšys priklauso nuo [[fotosintezė]]s, kuri galima tik dėl Saulės energijos. Žemę pasiekia tik 47% Saulės energijos, 19% sulaiko atmosfera, likę 34% grįžta atgal į kosmosą. [[Vaizdas:Planets_and_sun_size_comparison.jpg\|thumb\|280px\|right\|Saulės ir [[Saulės sistema\|Saulės sistemos]] planetų dydžio palyginimai]] [[Vaizdas:Sun_red_giant.svg\|thumb\|280px\|right\|Paveiksliuke pavaizduota Saulės dabartinė evoliucijos stadija ir jos palyginimas kaip ji atrodys ateityje po 5 milijardų metų, išsiplėtusi į [[Raudonoji milžinė\|raudonąją milžinę]]]] == Fizinės ir kitos charakteristikos == Saulė yra G2 spektrinės klasės [[Pagrindinė seka\|pagrindinės sekos]] žvaigždė. G2 spektrinė klasė yra [[geltonoji nykštukė\|geltonųjų nykštukių]] tipas, o tai reiškia, kad ji yra mažesnė ir už vidutines žvaigždes, ir net šimtus kartų mažesnė už [[žydroji milžinė\|žydrąsias]] ar [[raudonoji milžinė\|raudonąsias milžines]]. Tokio tipo žvaigždžių gyvavimo ciklas yra apie 10 milijardų metų, o Saulei šiuo metu yra apie 4,57 mlrd.<ref name="Bonanno">{{cite journal\|last=Bonanno\|first=A.\|~~coauthors~~author2=Schlattl, H.; Patern, L.\|year= 2002\|url=http://arxiv.org/PS_cache/astro-ph/pdf/0204/0204331.pdf\|title=The age of the Sun and the relativistic corrections in the EOS\|journal=Astronomy and Astrophysics\|volume=390\|pages=1115-1118}}</ref> metų. Saulė maždaug 220 km/s greičiu skrieja aplink mūsų ([[Paukščių Takas\|Paukščių Tako]]) [[Galaktika\|galaktikos]] centrą, nuo kurio nutolusi maždaug 28 000 [[Šviesmetis\|šm]]. eilutė 81 ⟶ 93: Spinduliavimo metu Saulė netenka ~4,5 mln. tonų per 1 s, maždaug tiek pat prarandama ir dėl [[Saulės vėjas\|Saulės vėjo]] veiklos (žr. taip pat [[Saulės spinduliuotė]]). IšNuo Saulės sklindanti šviesa [[Žemė\|Žemę]] pasiekia per 8,3 min. === Temperatūra === Žemiausiame [[Saulės atmosfera\|Saulės atmosferos]] sluoksnyje – [[Chromosfera\|chromosferoje]] temperatūra įkaista iki 20 255,3 [[Kelvinas\|kelvinų]] arba 19 982,2 [[Celsijus\|celsijaus]], virš jo esančiame pereinamajame sluoksnyje temperatūra dar labiau pakyla nuo 23 588,7 [[Kelvinas\|K]] arba 23 315,5 [[Celsijus\|°C]] ir iki 278 033,1 [[Kelvinas\|K]] arba 277 760 [[Celsijus\|°C]]. [[Saulės vainikas\|Saulės vainikas]] karščiausia Saulės atmosferos dalis, kurio temperatūra įkaitusi iki 1 111 366,4 [[Kelvinas\|K]] arba 1 111 093,3 [[Celsijus\|°C]]. Saulės paviršiaus arba [[Fotosfera\|fotosferos]] temperatūra lyginant su branduoliu ir atmosfera yra žemiausia – 5 810,9 [[Kelvinas\|K]] arba 5 537,7 [[Celsijus\|°C]]. Vidutinė [[Žvaigždės branduolys\|Saulės branduolio]] temperatūra apie 15 000 255,3 [[Kelvinas\|K]] arba 14 999 982,2 [[Celsijus\|°C]], o maksimali 16 666 922,0 [[Kelvinas\|K]] arba 16 666 648,8 [[Celsijus\|°C]]<ref>nasa.gov / [https://www.jpl.nasa.gov/nmp/st5/SCIENCE/sun.html The Sun’s Layers and Temperatures]</ref>. == Saulės judėjimas žiūrint iš Žemės == Nors [[Žemė]] skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno [[Žvaigždynas\|žvaigždyno]] į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų ([[Žuvys (žvaigždynas)\|Žuvys]], [[Avinas (žvaigždynas)\|Avinas]], [[Tauras (žvaigždynas)\|Tauras]], [[Dvyniai (žvaigždynas)\|Dvyniai]], [[Vėžys (žvaigždynas)\|Vėžys]], [[Liūtas (žvaigždynas)\|Liūtas]], [[Mergelė]], [[Svarstyklės (žvaigždynas)\|Svarstyklės]], [[Skorpionas (žvaigždynas)\|Skorpionas]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (žvaigždynas)\|Šaulys]], [[Ožiaragis]], [[Vandenis]]), iš kurių 12 vadinami [[Zodiakas\|Zodiako]] žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas [[ekliptika]]. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario [[Lygiadienis\|lygiadienio]] taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje. ▼ ~~[[Vaizdas:Sunset in Baltic sea.jpg\|thumb\|[[Saulėlydis]] [[baltijos jūra\|Baltijos jūroje]]]]~~ ▲Nors [[Žemė]] skrieja aplink Saulę, stebėtojas, esantis Žemėje, mato priešingą vaizdą – dangaus skliaute Saulė juda iš vieno [[Žvaigždynas\|žvaigždyno]] į kitą ir taip per metus apeina 13 žvaigždynų ([[Žuvys (žvaigždynas)\|Žuvys]], [[Avinas (žvaigždynas)\|Avinas]], [[Tauras (žvaigždynas)\|Tauras]], [[Dvyniai (žvaigždynas)\|Dvyniai]], [[Vėžys (žvaigždynas)\|Vėžys]], [[Liūtas (žvaigždynas)\|Liūtas]], [[Mergelė]], [[Svarstyklės (žvaigždynas)\|Svarstyklės]], [[Skorpionas (žvaigždynas)\|Skorpionas]], [[Gyvatnešis]], [[Šaulys (žvaigždynas)\|Šaulys]], [[Ožiaragis]], [[Vandenis]]), iš kurių 12 vadinami [[Zodiakas\|Zodiako]] žvaigždynais (Gyvatnešis – ne Zodiako žvaigždynas). Kadangi Žemės pusiaujas yra pasviręs į orbitos aplink Saulę plokštumą 23° 27′ kampu, šis Saulės kelias dangaus skliautu nesutampa su dangaus pusiauju ir yra pasviręs lygiai tokiu pačiu kampu. Šis Saulės kelias vadinamas [[ekliptika]]. Ekliptika kerta dangaus pusiaują dviejuose taškuose: pavasario [[Lygiadienis\|lygiadienio]] taške (kovo 21 d.) ir rudens lygiadienio taške (rugsėjo 23 d.) – kai Saulė patenka į tuos taškus, dienos ilgumas yra lygus nakties ilgumui, visur Žemėje. Dėl Žemės susiplojimo svyruoja jos sukimosi ašis – du jos sankirtos su [[dangaus sfera]] taškai ([[dangaus poliai\|dangaus poliai]]) keliauja dangaus skliautu, vienas, matomas [[Šiaurės pusrutulis\|Šiaurės pusrutulyje]] – prieš laikrodžio rodyklę, kitas, matomas [[Pietų pusrutulis\|Pietų pusrutulyje]] – pagal laikrodžio rodyklę, ir per 26000 metų kiekvienas iš jų nubrėžia 23,5° spindulio apskritimą su centru ~~{{versti-en\|Ecliptic pole\|~~[[ekliptikos polius\|ekliptikos poliuje}}]], kuris yra [[Slibinas (žvaigždynas)\|Slibino žvaigždyne]] ir [[Aukso Žuvis\|Aukso Žuvies žvaigždyne]] atitinkamai. Šis svyravimas vadinamas [[precesija (astronomija)\|precesija]]. Dėl šio reiškinio nuolat reikia patikslinti [[Žvaigždė\|žvaigždžių]] koordinates, kinta ekliptika. Kartais, judėdami savomis orbitomis, trys dangaus kūnai – Saulė, [[Mėnulis]] ir Žemė, – išsirikiuoja vienoje linijoje. Tuomet stebėtojas iš Žemės mato reiškinį, vadinamą [[Saulės užtemimas\|Saulės užtemimu]]. Mėnulis uždengia Saulės diską, o tuo metu Žemė patenka į Mėnulio šešėlį. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2-5 Saulės užtemimai: daliniai arba visiški. eilutė 96 ⟶ 114: == Literatūra == * A. Ažusienis, A. Pučinskas, V. Straižys Astronomija, Vilnius, 2003, ~~608p~~608 p., ISBN 9986-435-10-2 == Šaltiniai == {{Išnašos}} ~~<references/>~~ == Nuorodos == * scientificamerican.com / [https://www.scientificamerican.com/article/i-read-that-the-suns-surf/ I read that the sun’s surface temperature is about 6,000 degrees Celsius but that the corona--the sun’s atmosphere--is much hotter, millions of degrees. How does all that energy get into the corona without heating up the surface?] \| October 21, 1999 (''astronomų paaiškinimas, kodėl Saulės vainikas gerokai daugiau įkaitęs, nei jos paviršius'') * [http://www.astronet.ru/db/msg/1179694/index.html Astronet.ru straipsnis] ([[rusų kalba\|rus.]]) * [http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Saul%C4%97 Astronomijos enciklopedinis žodynas] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20151009014626/http://astronomija.lt/enciklopedija/index.php/Saul%C4%97 \|date=2015-10-09 }} {{žvaigždė-stub}} {{Commonscat\|Sun}} eilutė 112 ⟶ 133: [[Kategorija:Saulė\| ]] [[Kategorija:Žvaigždės]]