Senojo Bychavo apgultis (1654): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
Eilutė 3:
|conflict=Senojo Bychavo apsiaustis
}}
'''Senojo Bychavo apsiaustis'''
== Priešistorė ==
[[ATR–Rusijos karas (1654–1667)|1654—1667 m. ATR-Rusijos karo]] pradiniame etape [[Rusijos carystė|Rusijos carystės]] pajėgos surengė plataus masto invaziją į Lietuvą. Į pagalbą Rusijos pajėgoms Kazokų vadas Bogdanas Chmelnickis pasiuntė Ivano Zolotarenkos vadovaujamą kazokų korpusą (iki 20 tūkst. karių). Jį sudarė Nežino, Černihivo ir Starodubo pulkai.<ref name=":0">Мальцев А. Н. Россия и Белоруссия в середине XVII века. М.: МГУ, 1974</ref><ref>Ткачоў М. (2007). ''Быхава абарона 1654—56 // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т. 1'' (be/ru) . Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. с. 357–358.</ref> Pradžioje užpuolikai ketino susijungti su Smolenską puolusiomis pagrindinėmis rusų pajėgomis, tačiau I. Zolotarenko, gavęs B. Chmelnickio sutikimą, pradėjo veikti savarankiškai dabartinės pietryčių Baltarusijos teritorijoje. Kazokų pajėgos užėmė [[Rečyca|Rečycą]], [[Žlobinas|Zlobiną]], [[Strešynas|Strešyną]], [[Rahačovas|Rohačovą]], po du mėnesius trukusios apsiausties – [[Gomelis|Gomelį]], [[Čačerskas|Cačerską]], [[Slauharadas|Propoiską (Slauharadą)]] ir Naująjį Bychavą.<ref>[https://archives.gov.ru/library/getmany-1/files/assets/basic-html/page-45.html# Переписка гетманов Левобережной Украины с Москвой и Санкт-Петербургом. 1654–1764]{{Neveikianti nuoroda|date=gruodžio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} гг.: сборник документов. ''archives.gov.ru''</ref> Paskutine tvirtove, neleidusia kazokams įsitvirtinti Dniepro aukštupyje liko Senasis Bychovas. Kazokų pajėgos jį pasiekė ir apsiautė 1654 m. rugsėjo mėn.
Nesiryždamas šturmui Zolatarenka mėgino įkalbėti miestiečius pasiduoti. Bychavo gyventojai neatsakė į Zolaterenkos „žavius laiškus“, siųstus miestui caro vardu. Viena iš atkaklaus miestiečių pasipriešinimo priežasčių buvo Zolatorenkos baimė (dauguma miestiečių juo netikėjo). Antroji priežastis buvo informacija apie tragišką kaimyninių miestų gyventojų likimą: „būtent Šklovas, Kopysius ir kiti miestai <…> yra pavergti, apiplėšti <jų gyventojai> paimti į nelaisvę ir išvežti į Maskvą“. Rugpjūčio 29 d. datuotame laiške carui Zolatatorenka prašė caro „ugnies patrankos ir ugnies kamuolių, kad galėtume su miestu padegti tuos mūsų [[Stačiatikybė|stačiatikių]] krikščionių tikėjimo naikintojus, nes miestas medinis, o namai dideli ir tankiai pastatyti“.<ref name=":1">Bobiatynski K. Od Smolenska do Wilna. Warszawa, 2006</ref><ref>[[:be:Энцыклапедыя_гісторыі_Беларусі|Энцыклапедыя гісторыі Беларусі]]. У 6 т. Т. 2: Беліцк – Гімн / Рэдкал.: Б. І. Сачанка (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн. : БелЭн, 1994. – 537 с. – 20 000 экз. – <nowiki>ISBN 5-85700-142-0</nowiki>.</ref>
| |||