Finougrų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

13:06, 12 spalio 2016 versija taisyti Ed1974LT (aptarimas \| indėlis) Atmetėjai 23 564 keitimai S →Skaitvardžių pavadinimai finougrų kalbose Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 10:55, 16 gruodžio 2024 versija taisyti anuliuoti InternetArchiveBot (aptarimas \| indėlis) Botai 85 966 keitimai Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 4 naudotojų)
Eilutė 4: šalys=[[Rytų Europa]]\| skaičius=22\| kilmė=[[Uralo ~~kalbos\|Uralo~~prokalbė]]~~<br /> >'''Finougrų'''\|~~ [[Uralo kalbos]] žemėlapis=Uralic-Yukaghir.png\|▼ '''Finougrų kalbos'''\| ▲ žemėlapis=~~Uralic-Yukaghir~~Lenguas finougrias.png\| ISO639-2=''fiu''\| klasifikacija=[[ugrų kalbos\|ugrų]], [[Finų kalbos\|finų]]: ([[permių kalbos\|permių]], [[Baltijos finų kalbos\|Baltijos finų]], [[Volgos finų kalbos\|Volgos finų]], [[Samių kalbos\|samių]])}} '''Finougrų kalbos''' (''fiu'' – [[ISO 639-2]] kodas) – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos\|Uralo kalbų]] ~~pošeimiui~~šeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – [[Finų kalbos\|finų]] ir [[Ugrų kalbos\|ugrų]]. Finougrų kalboms priklauso [[Estų kalba\|estų]], [[Suomių kalba\|suomių]] ir, [[Vengrų kalba\|vengrų]] ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos [[Europa\|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos\|indoeuropiečių kalbų]] šeimai, jos kilusios ne iš [[indoeuropiečių prokalbė\|indoeuropiečių]], o iš [[Uralo prokalbė]]s. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi [[Linksnis\|linksnių]] gausa,: ~~veiksmažodžiai~~finiškoje [[Vepsų kalba\|vepsų kalboje]] išskiriama iki 24 linksnių.<ref>{{cite book\|last=Зайцева\|first=М. И.\|title=Грамматика вепсского языка\|location=Л.\|date=1981\|pages=177}}</ref> Bet yra ir išimčių: [[Chantų kalba\|chantų kalbos]] vakarų [[tarmė]]se likusios tik 3 linksnių formos.<ref>{{cite web\|date=2006\|author=Мымрина Дина Федоровна\|title=КАТЕГОРИЯ ПАДЕЖА В ДИАЛЕКТАХ ХАНТЫЙСКОГО ЯЗЫКА (сопоставительный аспект)\|url=http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf\|accessdate=2021-04-26\|archive-date=2021-04-26\|archive-url=https://web.archive.org/web/20210426011357/http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf\|url-status=dead}}</ref> [[Veiksmažodis\|Veiksmažodžiai]] ir [[Vardažodis\|vardažodžiai]] kaitomi [[agliutinacinės kalbos\|agliunacijos]] būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, ~~gana~~rečiau ~~reti~~prireikia ~~prielinksniai~~[[Prielinksnis\|prielinksnių]] irar ~~polinksniai:~~[[Polinksnis\|polinksnių]], pvz.,: lietuviški prielinksniniai junginiai ~~„prie~~'prie ~~stalo“~~stalo', ~~„po~~'po ~~stalu“~~stalu', ~~„ant~~'ant ~~stalo“~~stalo', ~~„už~~'iš ~~stalo“~~stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai ~~„jis“~~'jis', ~~„ji“~~'ji' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., [[suomių kalba\|suomiškai]] ''hän'', [[estų kalba\|estiškai]] ''tema'', [[vengrų kalba\|vengriškai]] ''ő''. [[Vaizdas:Oms keelepuu.jpg\|thumb\|180px\|Baltijos finų kalbų medis ]] == Klasifikacija == [[Uralo kalbos\|Uralo kalbų]] šeimai, ~~Finougrų~~finougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos<ref>Finno-Ugric languages. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.</ref>: '''[[Ugrų kalbos\|Ugrų kalbų pogrupis]]''' eilutė 18 ⟶ 21: * [[Vengrų kalba]] * [[Obės ugrų kalbos]] [[Chantų kalba]] (o''~~Ostiakų~~stiakų'') [[Mansių kalba]] (v''~~Vogulų~~ogulų'') '''[[Finų kalbos\|Finų kalbų pogrupis]]''' * [[Permės finų kalbos]] ~~(''Permiečių, Permių, Bermiečių, Bermių'')~~ [[Komių kalba]] (''~~Komių~~komių – ~~zyrianų'', ''Zyrių~~zyrių'') [[Permės komių kalba]] (''~~Permiečių, Permių~~permių'') ** [[Udmurtų kalba\|Udmurtų]] (v''~~Votiakų~~otiakų'') * [[Marių kalbos]] ~~(''Čermesų'')~~ [[Rytų marių tarmė\|Rytų marių]] [[Marių kalba\|Marių]] (''Čermesų'') ** [[Vakarų marių tarmė\|Vakarų marių]] * [[Mordvių kalbos\|Mordvių]] [[Erzių kalba\|Erzių]] [[Mokšų kalba\|Mokšų]] * [[Samių kalbos]] (10 kalbų, kartais ~~laikomis~~laikomos tarmėmis~~) (''Samų'', ''Lapių''~~) [[Vakarų samių kalbos]] * [[Pietų samių kalba\|Pietų samių]] eilutė 48 ⟶ 52: [[Vepsų kalba\|Vepsų]] [[Karelų kalba\|Karelų]] * [[Karelų kalba\|Karelų]] pagrindinė ~~literatūrinė~~bendrinė * [[Liudikų kalba\|Liudikų]] ~~(''Ludikų'')~~ * [[Oloneco karelų kalba\|Oloneco karelų]] (''~~Livikų, Olonecų~~livikų'') [[Suomių kalba\|Suomių]] – įskaitant: [[Tornijo suomių kalba]], [[Koinų kalba]], [[Kvenų kalba]], [[Ingrų kalba]] [[Ižorų kalba\|Ižorų]] (''~~Ingrų~~ingrų'') – ant išnykimo ribos [[Vodų kalba\|Vodų]] (''~~Votų, vodžių~~votų'') – beveik ~~išnykstanti~~išnykusi [[Estų kalba\|Estų]], įskaitant dialektus [[Lyvių kalba\|Lyvių]] (''~~Lybių~~lybių'') – beveik išnykusi, dabar bandoma atgaivinti Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę. == Bendrasis žodynas == Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 – su medžiokle, 31 – su darbo ~~įrankais~~įrankiais, 26 – su statyba, 18 – su klimatu, 17 – su augalais, 12 – su šiaurės elniais, 11 – su drabužiais, 11 – su tikyba, 4 – su bendruomene, ir tik 3 – su prekyba. === ~~Skaitvardžių pavadinimai~~Skaitvardžiai finougrų kalbose ===▼ Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai ~~„septyni“~~'septyni' (~~„seitsemän~~''seitsemän, seitse, seis'“'), ~~„šimtas“~~'šimtas' ir ~~„tūkstantis“~~'tūkstantis' yra [[Skolinys\|pasiskolinti]] iš [[indoeuropiečių kalbos\|indoeuropiečių kalbų]].▼ ▲=== Skaitvardžių pavadinimai finougrų kalbose === ▲Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai „septyni“ („seitsemän, seitse, seis'“), „šimtas“ ir „tūkstantis“ yra [[Skolinys\|pasiskolinti]] iš [[indoeuropiečių kalbos\|indoeuropiečių kalbų]]. {\| border="2" cellspacing="0" cellpadding="4" rules="all" class="hintergrundfarbe1 rahmenfarbe1" style="float:left; clear:left; margin:1em 1em 1em 0em; border-style:solid; border-width:1px; border-collapse:collapse; empty-cells:show; font-size:90%; " eilutė 73 ⟶ 75: ! style="background:#CFCFCF;" \| ''Estų'' ! style="background:#CFCFCF;" \| ''Lyvių'' ! style="background:#CFCFCF;" \| ''~~Votų~~Vodų'' ! style="background:#CFCFCF;" \| ''Vepsų'' ! style="background:#CFCFCF;" \| ''Karelų'' eilutė 88 ⟶ 90: \|- \|1\|\|yksi\|\|üks\|\|ikš\|\|ühsi\|\|üsüks’ \|\|yksi\|\|okta\|\|õhtt\|\|икте\|\|вейке\|\|фкя\|\|öтик\|\|одык\|\|аква\|\|ит\|\|egy</font> \|- \|2\|\|kaksi\|\|kaks\|\|kakš\|\|kahsi\|\|kaks'\|\|kakši\|\|guokte\|\|kue´htt\|\|коктыт\|\|кавто\|\|кафта\|\|кык\|\|кык\|\|китыг\|\|катын\|\|kettő \|- \|3\|\|kolme\|\|kolm\|\|kuolm\|\|kõlmõ\|\|~~kuome~~koume\|\|kolmi\|\|golbma\|\|koumm\|\|кумыт\|\|колмо\|\|колма\|\|куим\|\|куин\|\|хурум\|\|хутым\|\|három \|- \|4\|\|neljä\|\|neli\|\|nēļa\|\|nellä\|\|nell'\|\|nellä\|\|njeallje\|\|nellj\|\|нылыт\|\|ниле\|\|ниле\|\|нёль\|\|ниль\|\|нила\|\|няты\|\|négy \|- \|5\|\|viisi\|\|viis\|\|vīž\|\|viiz\|\|viž\|\|viisi\|\|vihtta\|\|vitt\|\|визыт\|\|ветесь\|\|вете\|\|вит\|\|вить\|\|ат\|\|вет\|\|öt \|- \|6\|\|kuusi\|\|kuus\|\|kūž\|\|kuuz\|\|kuz'\|\|kuuši\|\|guhtta\|\|kutt\|\|кудыт\|\|кото\|\|кота\|\|квайт\|\|куать\|\|хот\|\|хут\|\|hat \|- \|7\|\|seitsemän\|\|seitse\|\|seis\|\|seitsee\|\|~~seiččeme~~seičeme\|\|šeiččemen\|\|čieža\|\|čiččâm\|\|шымыт\|\|сисем\|\|сисем\|\|сизим\|\|сизьым\|\|сат\|\|тапыт\|\|hét \|- \|8\|\|kahdeksan\|\|kaheksa\|\|kōdõks\|\|kahõsaa\|\|kahesa\|\|kahekšan\|\|gavcci\|\|kääu´c\|\|кандаше\|\|кавксо\|\|кафкса\|\|кöкъямыс\|\|тямыз\|\|нёллов\|\|нювты\|\|nyolc eilutė 108 ⟶ 110: \|10\|\|kymmenen\|\|kümme\|\|kim\|\|čümmee\|\|kümne\|\|kymmenen\|\|logi\|\|lååi\|\|лу\|\|кемень\|\|кемонь\|\|дас\|\|дас\|\|лов\|\|яң\|\|tíz \|- \|100\|\|sata\|\|sada\|\|~~sada~~sadā\|\|sadā\|\|~~sata~~sada\|\|sata\|\|čuođi\|\|čue´đ\|\|шÿдö\|\|сядо\|\|сяжа\|\|се\|\|сю\|\|сат\|\|сот\|\|száz \|- \|~~1.000~~1000\|\|tuhat\|\|tuhat\|\|tūontõ\|\|tuhat\|\|~~tuhat~~tuha\|\|tuhat\|\|duhát\|\|dohat\|\|тÿжем\|\|тёжа\|\|тёжянь\|\|сюрс\|\|сюрс\|\|сотэр\|\|…\|\|ezer \|- \|} <br style="clear: both;" /> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Išnašos}} * {{Ethnologue\|fiu\|d}} * [http://aidai.useu/index.php?option=com_content&view=article&id=6031:is&catid=366:1-sausis&Itemid=415 Dr. Jonas Balys. Baltų kaimynai finougrai] {{Uralo kalbos}} [[Kategorija:Finougrų kalbos\| ]]