Finougrų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

kilmė=[[Uralo kalbos|Uraloprokalbė]]<br /> >'''Finougrų'''|

'''Finougrų kalbos''' (''fiu'' - – [[ISO 639-2]] kodas)  – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] pošeimiuišeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – [[Finų kalbos|finų]] ir [[Ugrų kalbos|ugrų]]. Finougrų kalboms priklauso [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]] ir, [[Vengrų kalba|vengrų]] ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos [[Europa|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai, jos kilusios ne iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]], o iš [[Uralo prokalbė]]s. Daug mažųmažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos turipasižymi nuo[[Linksnis|linksnių]] gausa: finiškoje [[Vepsų kalba|vepsų kalboje]] 6išskiriama iki 3624 (vengrųlinksnių.<ref>{{cite book|last=Зайцева|first=М. И.|title=Грамматика вепсского языка|location=Л.|date=1981|pages=177}}</ref> Bet yra ir išimčių: [[Chantų kalba)|chantų kalbos]] vakarų [[tarmė]]se likusios tik 3 linksnių, veiksmažodžiaiformos.<ref>{{cite web|date=2006|author=Мымрина Дина Федоровна|title=КАТЕГОРИЯ ПАДЕЖА В ДИАЛЕКТАХ ХАНТЫЙСКОГО ЯЗЫКА (сопоставительный аспект)|url=http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf|accessdate=2021-04-26|archive-date=2021-04-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20210426011357/http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] ir [[Vardažodis|vardažodžiai]] kaitomi [[agliutinacinės kalbos|agliunacijos]] būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę - – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitomskitose agliutinacinėmsagliutinacinėse kalbomskalboje, nebūdingirečiau prielinksniaiprireikia ir[[Prielinksnis|prielinksnių]] polinksniai:ar [[Polinksnis|polinksnių]], pvz.,: lietuviški prielinksniniai junginiai "'prie stalo"', "'po stalu"', "'ant stalo"', 'iš stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija., Neskiriamineskiriami net įvardžiai "'jis"', "'ji" -' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., [[suomių kalba|suomiškai]] ''hän'', [[estų kalba|estiškai]] ''tema'', [[vengrų kalba|vengriškai]] ''ő''.

[[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimai, Finougrųfinougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos<ref>Finno-Ugric languages. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.</ref>:

** [[Chantų kalba]] (o''Ostiakųstiakų'')

** [[Mansių kalba]] (v''Vogulųogulų'')

* [[Permės finų kalbos]] (''Permiečių, Permių, Bermiečių, Bermių'')

** [[Komių kalba]] (''Komiųkomių – - zyrianų'', ''Zyriųzyrių'')

** [[Permės komių kalba]] (''Permiečių, Permiųpermių'')

** [[Udmurtų kalba|Udmurtų]] (v''Votiakųotiakų'')

* [[Marių kalbos]] (''Čermesų'')

* [[Samių kalbos]] (10 kalbų, kartais laikomislaikomos tarmėmis) (''Samų'', ''Lapių'')

*** [[Karelų kalba|Karelų]] pagrindinė literatūrinėbendrinė

*** [[Liudikų kalba|Liudikų]] (''Ludikų'')

*** [[Oloneco karelų kalba|Oloneco karelų]] (''Livikų, Olonecųlivikų'')

** [[Suomių kalba|Suomių]]  – įskaitant: [[Tornijo suomių kalba]], [[Koinų kalba]], [[Kvenų kalba]], [[Ingrų kalba]]

** [[Ižorų kalba|Ižorų]] (''Ingrųingrų'')  – ant išnykimo ribos

** [[Vodų kalba|Vodų]] (''Votų, vodžiųvotų'')  – beveik išnykstantiišnykusi

** [[Lyvių kalba|Lyvių]] (''Lybiųlybių'')  – beveik išnykusi, dabar bandoma atgaivinti

== Bendrasis žodynas ==

Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 - – su medžiokle, 31 - – su darbo įrankaisįrankiais, 26  – su statyba, 18 - – su klimatu, 17  – su augalais, 12  – su šiaurės elniais, 11  – su drabužiais, 11  – su tikyba, 4 - – su bendruomene, ir tik 3 - – su prekyba.

! style="background:#CFCFCF;" | ''VotųVodų''

|1||yksi||üks||ikš||ühsi||üsüks’ ||yksi||okta||õhtt||икте||вейке||фкя||öтик||одык||аква||ит||egy</font>

|2||kaksi||kaks||kakš||kahsi||kaks'||kakši||guokte||kue´htt||коктыт||кавто||кафта||кык||кык||китыг||катын||kettő

|3||kolme||kolm||kuolm||kõlmõ||kuomekoume||kolmi||golbma||koumm||кумыт||колмо||колма||куим||куин||хурум||хутым||három

|4||neljä||neli||nēļa||nellä||nell'||nellä||njeallje||nellj||нылыт||ниле||ниле||нёль||ниль||нила||няты||négy

|6||kuusi||kuus||kūž||kuuz||kuz'||kuuši||guhtta||kutt||кудыт||кото||кота||квайт||куать||хот||хут||hat

|7||seitsemän||seitse||seis||seitsee||seiččemeseičeme||šeiččemen||čieža||čiččâm||шымыт||сисем||сисем||сизим||сизьым||сат||тапыт||hét

|100||sata||sada||sadasadā||sadā||satasada||sata||čuođi||čue´đ||шÿдö||сядо||сяжа||се||сю||сат||сот||száz

|1.0001000||tuhat||tuhat||tūontõ||tuhat||tuhattuha||tuhat||duhát||dohat||тÿжем||тёжа||тёжянь||сюрс||сюрс||сотэр||...…||ezer

{{reflistIšnašos}}

* [http://aidai.useu/index.php?option=com_content&view=article&id=6031:is&catid=366:1-sausis&Itemid=415 Dr. Jonas Balys. Baltų kaimynai finougrai]