Finougrų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: xmf:ფინურ-უნგრული ნინეფი |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 |
||
(nerodoma 37 tarpinės versijos, sukurtos 10 naudotojų) | |||
Eilutė 4:
šalys=[[Rytų Europa]]|
skaičius=22|
kilmė=[[Uralo
*[[Uralo kalbos]]
**'''Finougrų kalbos'''|
žemėlapis=Lenguas finougrias.png|
ISO639-2=''fiu''|
klasifikacija=[[ugrų kalbos|ugrų]], [[Finų kalbos|finų]]: ([[permių kalbos|permių]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]], [[Volgos finų kalbos|Volgos finų]], [[Samių kalbos|samių]])}}
'''Finougrų kalbos''' (''fiu'' – [[ISO 639-2]] kodas) – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – [[Finų kalbos|finų]] ir [[Ugrų kalbos|ugrų]]. Finougrų kalboms priklauso [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Vengrų kalba|vengrų]] ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos [[Europa|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai, jos kilusios ne iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]], o iš [[Uralo prokalbė]]s. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi [[Linksnis|linksnių]] gausa: finiškoje [[Vepsų kalba|vepsų kalboje]] išskiriama iki 24 linksnių.<ref>{{cite book|last=Зайцева|first=М. И.|title=Грамматика вепсского языка|location=Л.|date=1981|pages=177}}</ref> Bet yra ir išimčių: [[Chantų kalba|chantų kalbos]] vakarų [[tarmė]]se likusios tik 3 linksnių formos.<ref>{{cite web|date=2006|author=Мымрина Дина Федоровна|title=КАТЕГОРИЯ ПАДЕЖА В ДИАЛЕКТАХ ХАНТЫЙСКОГО ЯЗЫКА (сопоставительный аспект)|url=http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf|accessdate=2021-04-26|archive-date=2021-04-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20210426011357/http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] ir [[Vardažodis|vardažodžiai]] kaitomi [[agliutinacinės kalbos|agliunacijos]] būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, rečiau prireikia [[Prielinksnis|prielinksnių]] ar [[Polinksnis|polinksnių]], pvz.: lietuviški prielinksniniai junginiai 'prie stalo', 'po stalu', 'ant stalo', 'iš stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai 'jis', 'ji' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., [[suomių kalba|suomiškai]] ''hän'', [[estų kalba|estiškai]] ''tema'', [[vengrų kalba|vengriškai]] ''ő''.
[[Vaizdas:Oms keelepuu.jpg|thumb|180px|Baltijos finų kalbų medis ]]
== Klasifikacija ==
[[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimai,
'''[[Ugrų kalbos|Ugrų kalbų pogrupis]]'''
eilutė 17 ⟶ 21:
** [[Vengrų kalba]]
* [[Obės ugrų kalbos]]
** [[Chantų kalba]] (o''
** [[Mansių kalba]] (v''
'''[[Finų kalbos|Finų kalbų pogrupis]]'''
* [[Permės finų kalbos]]
** [[Komių kalba]] (''
** [[Permės komių kalba]] (''
** [[Udmurtų kalba|Udmurtų]] (v''
* [[Marių kalbos]]
** [[Rytų marių tarmė|Rytų marių]]
** [[Vakarų marių tarmė|Vakarų marių]]
* [[Mordvių kalbos|Mordvių]]
** [[Erzių kalba|Erzių]]
** [[Mokšų kalba|Mokšų]]
* [[Samių kalbos]] (10 kalbų, kartais
** [[Vakarų samių kalbos]]
*** [[Pietų samių kalba|Pietų samių]]
eilutė 47 ⟶ 52:
** [[Vepsų kalba|Vepsų]]
** [[Karelų kalba|Karelų]]
*** [[Karelų kalba|Karelų]] pagrindinė
*** [[Liudikų kalba|Liudikų]]
*** [[Oloneco karelų kalba|Oloneco karelų]] (''
** [[Suomių kalba|Suomių]]
** [[Ižorų kalba|Ižorų]] (''
** [[Vodų kalba|Vodų]] (''
** [[Estų kalba|Estų]], įskaitant dialektus
** [[Lyvių kalba|Lyvių]] (''
Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę.
==
Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 – su medžiokle, 31 – su darbo įrankiais, 26 – su statyba, 18 – su klimatu, 17 – su augalais, 12 – su šiaurės elniais, 11 – su drabužiais, 11 – su tikyba, 4 – su bendruomene, ir tik 3 – su prekyba.
=== Skaitvardžiai finougrų kalbose ===
Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai 'septyni' (''seitsemän, seitse, seis''), 'šimtas' ir 'tūkstantis' yra [[Skolinys|pasiskolinti]] iš [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].
{| border="2" cellspacing="0" cellpadding="4" rules="all" class="hintergrundfarbe1 rahmenfarbe1" style="float:left; clear:left; margin:1em 1em 1em 0em; border-style:solid; border-width:1px; border-collapse:collapse; empty-cells:show; font-size:90%; "
|-
! style="background:#CFCFCF;" |
! style="background:#CFCFCF;" | ''Suomių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Estų''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Lyvių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Vodų''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Vepsų''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Karelų''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Šiaurės samių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Skolto samių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Marių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Erzių-<br />mordvių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Mokšų-<br />mordvių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Komių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Udmurtų''
! style="background:#E8E8E8;" | ''Mansių''
! style="background:#E8E8E8;" | ''Chantų''
! style="background:#E8E8E8;" | ''Vengrų''
|-
|1||yksi||üks||ikš||ühsi||üks’ ||yksi||okta||õhtt||икте||вейке||фкя||öтик||одык||аква||ит||egy</font>
|-
|2||kaksi||kaks||kakš||kahsi||kaks'||kakši||guokte||kue´htt||коктыт||кавто||кафта||кык||кык||китыг||катын||kettő
|-
|3||kolme||kolm||kuolm||kõlmõ||koume||kolmi||golbma||koumm||кумыт||колмо||колма||куим||куин||хурум||хутым||három
|-
|4||neljä||neli||nēļa||nellä||nell'||nellä||njeallje||nellj||нылыт||ниле||ниле||нёль||ниль||нила||няты||négy
|-
|5||viisi||viis||vīž||viiz||viž||viisi||vihtta||vitt||визыт||ветесь||вете||вит||вить||ат||вет||öt
|-
|6||kuusi||kuus||kūž||kuuz||kuz'||kuuši||guhtta||kutt||кудыт||кото||кота||квайт||куать||хот||хут||hat
|-
|7||seitsemän||seitse||seis||seitsee||seičeme||šeiččemen||čieža||čiččâm||шымыт||сисем||сисем||сизим||сизьым||сат||тапыт||hét
|-
|8||kahdeksan||kaheksa||kōdõks||kahõsaa||kahesa||kahekšan||gavcci||kääu´c||кандаше||кавксо||кафкса||кöкъямыс||тямыз||нёллов||нювты||nyolc
|-
|9||yhdeksän||üheksa||īdõks||ühesää||ühesa||yhekšän||ovcci||ååu´c||индеше||вейксэ||вейхкса||öкмыс||укмыс||онтэллов||йиряң||kilenc
|-
|10||kymmenen||kümme||kim||čümmee||kümne||kymmenen||logi||lååi||лу||кемень||кемонь||дас||дас||лов||яң||tíz
|-
|100||sata||sada||sadā||sadā||sada||sata||čuođi||čue´đ||шÿдö||сядо||сяжа||се||сю||сат||сот||száz
|-
|1000||tuhat||tuhat||tūontõ||tuhat||tuha||tuhat||duhát||dohat||тÿжем||тёжа||тёжянь||сюрс||сюрс||сотэр||…||ezer
|-
|}
<br style="clear: both;" />
== Išnašos ==
{{išnašos}}
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
* {{Ethnologue|fiu|d}}
* [http://aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=6031:is&catid=366:1-sausis&Itemid=415 Dr. Jonas Balys. Baltų kaimynai finougrai]
{{Uralo kalbos}}
[[Kategorija:Finougrų kalbos| ]]
|