Vikipedija

Finougrų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
EmausBot (aptarimas | indėlis)
Botai
155 198 keitimai
S r2.6.4) (robotas Pridedama: mhr:Финн-угор йылме-влак
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
 
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 13 naudotojų)
Eilutė 4:
šalys=[[Rytų Europa]]|
skaičius=22|
kilmė=[[Uralo kalbos|Uraloprokalbė]]<br /> >'''Finougrų'''|
*[[Uralo kalbos]]
žemėlapis=Uralic-Yukaghir.png|
**'''Finougrų kalbos'''|
žemėlapis=Lenguas finougrias.png|
ISO639-2=''fiu''|
klasifikacija=[[ugrų kalbos|ugrų]], [[Finų kalbos|finų]]: ([[permių kalbos|permių]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]], [[Volgos finų kalbos|Volgos finų]], [[Samių kalbos|samių]])}}
 
'''Finougrų kalbos''' (''fiu'' - [[ISO 639-2]] kodas) – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] pošeimiui. Dauguma kalbininkų tiki, kad [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]] ir [[Vengrų kalba|vengrų]] kalbos turėtų būti įtrauktos į šią grupę. Skirtingai nuo daugumos [[Europa|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai. Daug mažų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba.
'''Finougrų kalbos''' (''fiu'' – [[ISO 639-2]] kodas) – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimai. Finougrų kalbas sudaro dvi šakos – [[Finų kalbos|finų]] ir [[Ugrų kalbos|ugrų]]. Finougrų kalboms priklauso [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Vengrų kalba|vengrų]] ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos [[Europa|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai, jos kilusios ne iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]], o iš [[Uralo prokalbė]]s. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi [[Linksnis|linksnių]] gausa: finiškoje [[Vepsų kalba|vepsų kalboje]] išskiriama iki 24 linksnių.<ref>{{cite book|last=Зайцева|first=М. И.|title=Грамматика вепсского языка|location=Л.|date=1981|pages=177}}</ref> Bet yra ir išimčių: [[Chantų kalba|chantų kalbos]] vakarų [[tarmė]]se likusios tik 3 linksnių formos.<ref>{{cite web|date=2006|author=Мымрина Дина Федоровна|title=КАТЕГОРИЯ ПАДЕЖА В ДИАЛЕКТАХ ХАНТЫЙСКОГО ЯЗЫКА (сопоставительный аспект)|url=http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf|accessdate=2021-04-26|archive-date=2021-04-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20210426011357/http://www.tspu.edu.ru/files/dissertation/1191572545.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] ir [[Vardažodis|vardažodžiai]] kaitomi [[agliutinacinės kalbos|agliunacijos]] būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos, dviskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, rečiau prireikia [[Prielinksnis|prielinksnių]] ar [[Polinksnis|polinksnių]], pvz.: lietuviški prielinksniniai junginiai 'prie stalo', 'po stalu', 'ant stalo', 'iš stalo' daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai 'jis', 'ji' – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., [[suomių kalba|suomiškai]] ''hän'', [[estų kalba|estiškai]] ''tema'', [[vengrų kalba|vengriškai]] ''ő''.
[[Vaizdas:Oms keelepuu.jpg|thumb|180px|Baltijos finų kalbų medis ]]
 
== Klasifikacija ==
[[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimai, Finougrųfinougrų kalbų pogrupiui priklauso šios kalbos<ref>Finno-Ugric languages. (2009). Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica.</ref>:
 
'''[[Ugrų kalbos|Ugrų kalbų pogrupis]]'''
eilutė 17 ⟶ 21:
** [[Vengrų kalba]]
* [[Obės ugrų kalbos]]
** [[Chantų kalba]] (o''Ostiakųstiakų'')
** [[Mansių kalba]] (v''Vogulųogulų'')
'''[[Finų kalbos|Finų kalbų pogrupis]]'''
* [[Permės finų kalbos]] (''Permiečių, Permių, Bermiečių, Bermių'')
** [[Komių kalba]] (''Komiųkomių – - zyrianų'', ''Zyriųzyrių'')
** [[Permės komių kalba]] (''Permiečių, Permiųpermių'')
** [[Udmurtų kalba|Udmurtų]] (v''Votiakųotiakų'')
* [[Marių kalbos]] (''Čermesų'')
** [[Rytų marių tarmė|Rytų marių]]
** [[Marių kalba|Marių]] (''Čermesų'')
** [[Vakarų marių tarmė|Vakarų marių]]
* [[Mordvių kalbos|Mordvių]]
** [[Erzių kalba|Erzių]]
** [[Mokšų kalba|Mokšų]]
* [[Samių kalbos]] (10 kalbų, kartais laikomislaikomos tarmėmis) (''Samų'', ''Lapių'')
** [[Vakarų samių kalbos]]
*** [[Pietų samių kalba|Pietų samių]]
eilutė 47 ⟶ 52:
** [[Vepsų kalba|Vepsų]]
** [[Karelų kalba|Karelų]]
*** [[Karelų kalba|Karelų]] pagrindinė literatūrinėbendrinė
*** [[Liudikų kalba|Liudikų]] (''Ludikų'')
*** [[Oloneco karelų kalba|Oloneco karelų]] (''Livikų, Olonecųlivikų'')
** [[Suomių kalba|Suomių]]  – įskaitant: [[Tornijo suomių kalba]], [[Koinų kalba]], [[Kvenų kalba]], [[Ingrų kalba]]
** [[Ižorų kalba|Ižorų]] (''Ingrųingrų'')  – ant išnykimo ribos
** [[Vodų kalba|Vodų]] (''Votų, vodžiųvotų'')  – beveik išnykstantiišnykusi
** [[Estų kalba|Estų]], įskaitant dialektus
** [[Lyvių kalba|Lyvių]] (''Lybiųlybių'')  – beveik išnykusi, dabar bandoma atgaivinti
 
Mordvių ir marių kalbos kartais jungiamos į Volgos finų grupę.
 
== Bendrasis žodynas ==
Ištirta, kad visose finougrų kalbose yra maždaug tik 200 bendros kilmės žodžių. Apie 55 iš jų susiję su žvejyba, 33 – su medžiokle, 31 – su darbo įrankiais, 26 – su statyba, 18 – su klimatu, 17 – su augalais, 12 – su šiaurės elniais, 11 – su drabužiais, 11 – su tikyba, 4 – su bendruomene, ir tik 3 – su prekyba.
 
=== Skaitvardžiai finougrų kalbose ===
Tik skaitvardžių pavadinimai nuo vieno iki šešių visose finougrų kalbose yra bendros kilmės. Skaitvardžiai 'septyni' (''seitsemän, seitse, seis''), 'šimtas' ir 'tūkstantis' yra [[Skolinys|pasiskolinti]] iš [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]].
 
{| border="2" cellspacing="0" cellpadding="4" rules="all" class="hintergrundfarbe1 rahmenfarbe1" style="float:left; clear:left; margin:1em 1em 1em 0em; border-style:solid; border-width:1px; border-collapse:collapse; empty-cells:show; font-size:90%; "
|-
! style="background:#CFCFCF;" |
! style="background:#CFCFCF;" | ''Suomių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Estų''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Lyvių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Vodų''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Vepsų''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Karelų''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Šiaurės samių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Skolto samių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Marių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Erzių-<br />mordvių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Mokšų-<br />mordvių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Komių''
! style="background:#CFCFCF;" | ''Udmurtų''
! style="background:#E8E8E8;" | ''Mansių''
! style="background:#E8E8E8;" | ''Chantų''
! style="background:#E8E8E8;" | ''Vengrų''
 
|-
|1||yksi||üks||ikš||ühsi||üks’ ||yksi||okta||õhtt||икте||вейке||фкя||öтик||одык||аква||ит||egy</font>
|-
|2||kaksi||kaks||kakš||kahsi||kaks'||kakši||guokte||kue´htt||коктыт||кавто||кафта||кык||кык||китыг||катын||kettő
|-
|3||kolme||kolm||kuolm||kõlmõ||koume||kolmi||golbma||koumm||кумыт||колмо||колма||куим||куин||хурум||хутым||három
|-
|4||neljä||neli||nēļa||nellä||nell'||nellä||njeallje||nellj||нылыт||ниле||ниле||нёль||ниль||нила||няты||négy
|-
|5||viisi||viis||vīž||viiz||viž||viisi||vihtta||vitt||визыт||ветесь||вете||вит||вить||ат||вет||öt
|-
|6||kuusi||kuus||kūž||kuuz||kuz'||kuuši||guhtta||kutt||кудыт||кото||кота||квайт||куать||хот||хут||hat
|-
|7||seitsemän||seitse||seis||seitsee||seičeme||šeiččemen||čieža||čiččâm||шымыт||сисем||сисем||сизим||сизьым||сат||тапыт||hét
|-
|8||kahdeksan||kaheksa||kōdõks||kahõsaa||kahesa||kahekšan||gavcci||kääu´c||кандаше||кавксо||кафкса||кöкъямыс||тямыз||нёллов||нювты||nyolc
|-
|9||yhdeksän||üheksa||īdõks||ühesää||ühesa||yhekšän||ovcci||ååu´c||индеше||вейксэ||вейхкса||öкмыс||укмыс||онтэллов||йиряң||kilenc
|-
|10||kymmenen||kümme||kim||čümmee||kümne||kymmenen||logi||lååi||лу||кемень||кемонь||дас||дас||лов||яң||tíz
|-
|100||sata||sada||sadā||sadā||sada||sata||čuođi||čue´đ||шÿдö||сядо||сяжа||се||сю||сат||сот||száz
|-
|1000||tuhat||tuhat||tūontõ||tuhat||tuha||tuhat||duhát||dohat||тÿжем||тёжа||тёжянь||сюрс||сюрс||сотэр||…||ezer
|-
|}
<br style="clear: both;" />
 
== Išnašos ==
{{išnašos}}
 
== Nuorodos ==
{{reflistIšnašos}}
* {{Ethnologue|fiu|d}}
* [http://aidai.useu/index.php?option=com_content&view=article&id=6031:is&catid=366:1-sausis&Itemid=415 Dr. Jonas Balys. Baltų kaimynai finougrai]
{{Uralo kalbos}}
 
[[Kategorija:Finougrų kalbos| ]]
{{Link GA|sv}}
 
[[af:Fins-Oegriese tale]]
[[als:Finno-ugrische Sprachen]]
[[ar:لغات فينية أوغرية]]
[[bat-smg:Fėnuougru kalbas]]
[[bg:Угро-фински езици]]
[[br:Yezhoù finnek-ougrek]]
[[ca:Llengües ugrofineses]]
[[cs:Ugrofinské jazyky]]
[[cv:Финн-укăр чĕлхисем]]
[[da:Finsk-ugrisk]]
[[de:Finno-ugrische Sprachen]]
[[en:Finno-Ugric languages]]
[[eo:Finn-ugra lingvaro]]
[[es:Lenguas ugrofinesas]]
[[et:Soome-ugri keeled]]
[[fa:زبان‌های فین‌واوگری]]
[[fi:Suomalais-ugrilaiset kielet]]
[[fiu-vro:Soomõ-ugri keeleq]]
[[fr:Langues finno-ougriennes]]
[[gl:Linguas ugrofinesas]]
[[he:שפות פינו-אוגריות]]
[[hr:Ugrofinski jezici]]
[[hsb:Finougriske rěče]]
[[hu:Finnugor nyelvek]]
[[is:Finnsk-úgrísk tungumál]]
[[it:Lingue ugrofinniche]]
[[ja:フィン・ウゴル語派]]
[[ka:ფინურ-უგრული ენები]]
[[ko:핀우그리아어파]]
[[koi:Чудь-йӧгра кыввез]]
[[kv:Чудь-йӧгра кывъяс]]
[[la:Linguae Finno-Ugricae]]
[[lv:Somugru valodas]]
[[mdf:Суоми-Угронь кяльхне]]
[[mhr:Финн-угор йылме-влак]]
[[mk:Угрофински јазици]]
[[myv:Суоми-угрань кельть]]
[[nl:Fins-Oegrische talen]]
[[nn:Finsk-ugriske språk]]
[[no:Finsk-ugriske språk]]
[[oc:Lengas finoogricas]]
[[pl:Języki ugrofińskie]]
[[pt:Línguas fino-úgricas]]
[[qu:Phinu ugru rimaykuna]]
[[ro:Limbile fino-ugrice]]
[[ru:Финно-угорские языки]]
[[sco:Finno-Ugrian]]
[[se:Suopmelaš-ugralaš gielat]]
[[sh:Ugro-finski jezici]]
[[sk:Ugrofínske jazyky]]
[[sl:Ugrofinski jeziki]]
[[sq:Gjuhët fino-ugrike]]
[[sr:Угро-фински језици]]
[[stq:Finno-ugrisk]]
[[sv:Finsk-ugriska språk]]
[[tt:Фин-угыр телләре]]
[[udm:Финн-угор кылъёс]]
[[uk:Фіно-угорські мови]]
[[zh:芬兰-乌戈尔语族]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Finougrų_kalbos"