Martin Luther: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 2001:4898:80E8:9:59AF:B5FA:8229:5029 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Debesyla keitimas) Žyma: Atmesti |
S Atmestas 62.80.225.170 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
||
(nerodoma 20 tarpinių versijų, sukurtų 12 naudotojų) | |||
Eilutė 2:
| vardas = Martynas Liuteris<br />{{de|Martin Luther}}
| fonas =rel
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimė|1483|11|10}}
| gimimo vieta = [[Eislėbenas]], [[Šventoji Romos imperija]]
| mirties data = {{mirė|1546|
| mirties vieta = [[Eislėbenas]], [[Šventoji Romos imperija]]
| tautybė = vokietis
Eilutė 30:
|vikiteka= Category:Martin Luther
}}
'''Martynas Liuteris''' ({{de|Martin Luther}}; tikrasis vardas
== Gyvenimas ==
=== Kilmė ===
[[Vaizdas:Luther haus eisenach.jpg|thumb|left|Namas kuriame gyveno Liuteris nuo 14 iki 17 metų amžiaus]]
eilutė 40 ⟶ 39:
=== Studijos ===
Nuo [[1501]] iki [[1505]] Liuteris mokėsi [[Erfurtas|Erfurto]] universitete Tiuringijoje ir gavo menų magistro („Magister Artium“) laipsnį filosofijos fakultete. Universitete mokėsi lotynų kalbos gramatikos, retorikos, logikos, etikos ir muzikos. Čia Liuteris susipažino su [[Aristotelis|Aristotelio]] darbais, kurie nuo [[Tomas Akvinietis|Tomo Akviniečio]] laikų vyravo viduramžių [[Scholastika|scholastikoje]], tačiau Erfurte jau buvo kritikuojami nominalizmo šalininkų.
Pagal tėvo valią Liuteris tęsė mokslus teisės srityje. Tačiau [[1505]] m. [[liepos 2]] d. grįždamas namo prie Štoternhaimo (''Stotternheim'') buvo užkluptas audros, beveik nutrenktas žaibo jis buvo mirtinai išgąsdintas ir prisiekė kalnakasių globėjai [[Šv. Ona|šventajai Onai]], kad jei išgyvens taps vienuoliu. Dėl šios priesaikos, nepaisant tėvo valios, jis įstojo į augustinų eremitų vienuolyną Erfurte. Čia jis pavyzdingai laikėsi ordino regulos ir jau [[1507]] m. [[vasario 27]] d. buvo įšventintas į kunigus.
=== Protestantizmas ===
eilutė 50 ⟶ 48:
[[1508]] m. jis buvo pakviestas į naujai įsteigtą [[Vitenbergas|Vitenbergo]] universitetą. [[1512]] m. tapo Vitenbergo universiteto teologijos daktaru ir pamokslininku. Vitenberge Liuteris susipažino su P. Melanchtonu, kuris vėliau tapo ištikimu jo bendražygiu. Įsikūręs augustinų vienuolyne, skaitė paskaitas ir kartu pamokslavo savo būsimo globėjo [[Saksonija|Saksonijos]] kurfiursto Frydricho pilies bažnyčioje. Po ketverių metų tapo [[Teologija|teologijos]] daktaru.
Dirbdamas sielovadinį darbą, Liuteris klausykloje girdėdavo apie pragaištingas Tecelio (Tetzel) nemokšiško atlaidų skelbimo pasekmes ir pasipiktinęs tuo metu paplitusiu [[Indulgencija|indulgencijų]] pardavinėjimu, jis paskelbė apie atlaidų esmę bei jų praktiką [[95 tezės|95-iose diskusinėse tezėse]] ir [[1517]]
Jis buvo įsitikinęs, kad kelia neišspręstą ir aktualią problemą. Savo asmeniniame prie tezių pridėtame rašte jis prašė paaiškinimo ir drauge reikalavo sudrausminti atlaidų skelbėjus.
Tezes jis pasiuntė tik minėtiems vyskupams ir mokytiems draugams: Johanui Langui Erfurte ir Kristofui Šeurliui Niurnberge. Pastarasis be Liuterio žinios, leido jas išspausdinti, ir jos, apėjusios visą Vokietiją, sulaukė netikėto atgarsio, kad net pats Liuteris buvo išsigandęs.
Daugelis matė tezėse tik atvirą protestą, o ne gilesnę teologinę potekstę. Romoje sudaryta komisija reikalavo atskirti M. Liuterį nuo bažnyčios, tačiau tuometinis popiežius, mokslininkų ir
Protestuodamas jis viešai sudegino atskyrimo nuo bažnyčios bulę. Iškviestas į Vormse sušauktą reichstagą, M. Liuteris drąsiai ir atvirai gynė savo įsitikinimus ir už tai imperatoriaus ediktu buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Persekiojamą M. Liuterį priglaudė Saksonijos [[kurfiurstas]] Frydrichas savo pilyje Vartburge. Čia jis pradėjo versti į vokiečių kalbą [[Biblija|Bibliją]]. Netrukus M. Liuteris vėl buvo pakviestas sugrįžti į Vitenbergą.
eilutė 59 ⟶ 57:
[[1530]] m. Liuteris pritarė [[Pilypas Melanchtonas|Pilypo Melanchtono]] sukurtam „Augsburgo išpažinimui“. Dėl to kilo nesutarimų su imperatoriumi, tačiau Liuteris buvo įsitikinęs, kad [[Evangelija|Evangeliją]] reikia ginti, kai tik ji yra puolama. [[1537]] m. Liuteris parašė „Šmalkaldeno straipsnius“, išdėstydamas savo doktriną; šį dokumentą pasirašė didžioji liuteronų teologų dalis.
Buvo tardomas, tačiau ankstesnis M. Liuterio reformacijos radikalizmas buvo jau išblėsęs. Martynas palaikė kunigaikščių ir biurgerių interesus, o valstiečių karo ([[1524]]–[[1526]] m.) atžvilgiu užėmė reakcingą poziciją, reikalavo kruvino susidorojimo su sukilusiais valstiečiais. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Vitenberge. Sulaukęs 42 metų, Liuteris atmetė celibatą ir vedė, susilaukė
== Kūryba ==
[[Vaizdas:Thuringia Eisenach asv2020-07 img23 Wartburg
M. Liuterio literatūrinis palikimas gausus ir įvairus žanriniu požiūriu. Jaunystėje jis mėgo eiliuoti lotynų kalba, rašė pamfletus, religines giesmes, politinius ir religinius atsišaukimus, pedagoginius, teologinius ir filosofinius traktatus.
|