Anemija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: gl:Anemia |
|||
| (nerodoma 28 tarpinės versijos, sukurtos 11 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
{{Infolentelė liga
| pavadinimas = Anemija
| nuotrauka = Iron deficiency anemia blood film.jpg
| alt =
| antraštė = Mikroskopinis kraujo vaizdas sergant geležies stokos anemija. Matomi maži, blankūs eritrocitai, du normalūs neutrofiliniai granulocitai
| plotis = 300
| ICD10 = {{ICD10|D|50||d|50}}-{{ICD10|D|64||d|60}}
| ICD9 = {{ICD9|280}}-{{ICD9|285}}
| ICDO =
| ligųDB = 663
| ligųDB_mult =
}}
'''Mažakraujystė''' arba '''anemija'''
== Klasifikacija ==
=== Pagal eritrocitų dydį ===
Pagal [[eritrocitas|eritrocitų]] '''dydį''' anemija klasifikuojama į tris grupes:
* '''Mikrocitinė anemija'''. Vidutinis eritrocitų tūris ({{en|mean cell volume, MCV}}) yra mažesnis nei normalus, t. y., mažiau nei 80 fl.
* '''Normocitinė anemija'''. MCV yra normalus (80-100 fl).
* '''Makrocitinė anemija'''. MCV yra didesnis nei normalus, t. y., daugiau nei 100 fl.
=== Pagal hemoglobino koncentraciją ===
Anemijai būdingas hemoglobino sumažėjimas, o hemoglobinas visada yra eritrocituose. Tai apibrėžiantis dydis vadinamas hemoglobino koncentracija eritrocite ({{en|mean cell haemoglobine concentration, MCHC}}). Pagal jo kiekį eritrocite anemija skirstoma į šias grupes:
* '''Hipochrominė anemija''', kai hemoglobino kiekis eritrocite yra mažas
* '''Normochrominė anemija''', kai hemoglobino kiekis eritrocite yra normalus
* '''Hiperchrominė anemija''', kai hemoglobino kiekis eritrocite yra padidėjęs
=== Pagal kraujodaros aktyvumą ===
Pagal [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpų]] reakciją į sumažėjusį eritrocitų skaičių ar hemoglobino koncentraciją anemijas galima suskirstyti pagal kraujodaros aktyvumą. Lengviausiai šį rodiklį įvertinti pagal retikulocitas|retikulocitų kiekį kraujyje, kurie netiesiogiai rodo hemopoezė|kraujodaros aktyvumą. Anemijos pagal šį rodiklį skirstomos į šias grupes:
* '''Hiporegeneracinė anemija''', kai kaulų čiulpuose nustatoma neadekvati reakcija
* '''Normoregeneracinė anemija''', kai kaulų čiulpų reakcija į hemoglobino sumažėjimą adekvati, normali
* '''Hiperregeneracinė anemija''', kai kaulų čiulpai aktyviai reaguoja į anemiją
Kadangi vien tik retikulocitų skaičius nepakankamai gerai atspindi regeneracinį kaulų čiulpų aktyvumą, naudojamas išvestinis dydis, vadinamas '''retikulocitų produkcijos indeksu (RPI)''' (žr. straipsnį [[retikulocitas|retikulocitai]]).
==
Anemija yra dažniausia kraujo liga, ją gali sukelti įvairios priežastys. Išskiriamos pagrindinės grupės: anemija dėl skysčio tūrio organizme padidėjimo ir kraujo praskiedimo, anemija dėl padidėjusio eritrocitų irimo/suardymo (hemolizinė anemija), anemija dėl sumažėjusios eritrocitų produkcijos, anemija dėl eritrocitų netekimo-kraujavimo. Neretai kasdienėje praktikoje egzistuoja ne viena, o kelios priežastys vienu metu, kas apsunkina anemijos diagnostiką. Žemiau pateikiamas skirstymas į grupes taip pat nėra absoliutus, daugeliu atvejų sąlyginis. Pavyzdžiui, [[talasemija|talasemijoms]] būdinga ir sutrikusi hemoglobino sintezė, ir padidėjęs eritrocitų suirimas, taigi, jas galima priskirti kelioms grupėms.
=== Santykinė anemija ===
Šiai grupei priskiriamas hemoglobino koncentracijos sumažėjimas dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio arba per didelio skysčių kiekio. Dažniausios priežastys yra:
* [[Nėštumas]]
* Intraveninės skysčių infuzijos
* Hiperproteinemija
===
* Dėl geležies trūkumo: padidėjusio praradimo, pablogėjusios rezorbcijos ([[geležies trūkumo anemija]])
* Sideroblastinė anemija: hemo sintezės sutrikimas dėl fermentų defektų
* [[Vitaminas B12|Vitamino B12]] arba [[folinė rūgštis|folinės rūgšties]] trūkumas ([[megaloblastinė anemija]])
* Lėtinių ligų sukeliama anemija ([[lėtinės ligos anemija]])
* [[Talasemija]]
=== Kraujavimas ===
Anemija dėl eritrocitų netekimo esant kraujavimui ([[hemoraginė anemija]]). Šiuo atveju pagrindinė anemijos priežastis yra kraujo ir hemoglobino praradimas, esant lėtiniam, ilgiau trunkančiam kraujavimui atsiranda geležies trūkumas.
=== Sutrikusi kaulų čiulpų funkcija ===
Tai didelė ligų grupė, kurių daugelis vienu ar kitu būdu sutrikdo [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpų]] funkciją, dėl ko mažėja [[hemopoezė|kraujo gamyba]]. Šiai grupei galima priskirti ir [[megaloblastinė anemija|megaloblastinę anemiją]] (žr. hemoglobino sintezės sutrikimai). Kaulų čulpų funkcijos sutrikimo priežastys:
* Kaulų čiulpų funkcijos pažeidimas: [[vaistai|vaistų]] poveikis, po [[chemoterapija|chemoterapijos]]; [[aplastinė anemija]], [[jonizuojančioji spinduliuotė]]
* Kaulų čiulpų infiltracija dėl kitos ligos, dažniausiai [[vėžys (liga)|piktybinės]]: [[leukemija]], [[limfoma]], [[mielofibrozė]], [[karcinoma|karcinomos]] [[metastazė|metastazės]] kaulų čiulpuose. Kaulų čiulpų audinys išstumiamas nenormalaus audinio, todėl nelieka vietos normaliam ląstelių dalijimuisi.
* Neefektyvi [[hemopoezė|kraujodara]]: [[mielodisplastiniai sindromai]], [[mielodisplastinės/mieloproliferacinės ligos]]. Kraujo ląstelės gaminamos, mikroskopiškai stebimas padidėjęs ląstelių skaičius kaulų čiulpuose, tačiau ši kraujodara neefektyvi, kadangi ląstelės nėra pilnavertės ir negali normaliai funkcionuoti.
* Sumažėjusi kraujo gamybos stimuliacija: [[inkstų ligos]], [[endokrininės ligos]], kitų lėtinių ligų sukeliama anemija ([[lėtinės ligos anemija]]). Šiais atvejais paprastai sumažėja [[eritropoetinas|eritropoetino]] arba kitų hormonų ar aktyvių medžiagų koncentracija, dėl ko sulėtėja kraujodara.
* Įgimtos kaulų čiulpų funkcijos sutrikimo priežastys: [[Fankoni anemija]], šeiminė aplastinė anemija, [[Diamond Blackfan anemija]]
* Įgyta [[izoliuota aplastinė anemija]]
=== Pagreitėjęs eritrocitų irimas ===
* Dėl [[eritrocitas|eritrocito]] membranos ar fermentų defektų: [[įgimta sferocitozė]], [[įgimta stomatocitozė]], [[įgimta akantocitozė]], [[paroksizminė naktinė hemoglobinurija]], pastaroji yra vienintelis įgytas defektas, kitos šios grupės ligos yra įgimtos. [[Fermentas|Fermentų]] trūkumas: gliukozės-6-fosfatdehidrogenazės trūkumas, piruvatkinazės trūkumas
* Hemoglobinopatijos: [[talasemija|talasemijos]], hemoglobino C liga, [[pjautuvinė anemija]] (siklemija) ir kitos
* [[Hemolizė]]: imuninė ir neimuninė [[hemolizinė anemija]].
== Simptomai ==
Simptomai kyla dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio kraujyje ir audinių hipoksijos bei dėl organizmo kompensacinių reakcijų į šiuos pakitimus. Esant neišreikštai anemijai, simptomų nebūna, jie atsiranda tik progresuojant ligai.
* [[Silpnumas]] ir [[nuovargis]], kartais [[dusulys]], jau lengvo fizinio krūvio metu
* Dėl sumažėjusios hemoglobino koncentracijos būdingas blyškumas, ypač gerai pastebima [[nagai|nagų]] srityje
* Organizmui stengiantis kompensuoti [[deguonis|deguonies]] trūkumą didėja širdies susitraukimų dažnis, atsiranda [[tachikardija]]
* Kai kurioms anemijos formoms būdingi specifiniai simptomai, priklausomai nuo priežasties:
** [[Vitaminas B12|Vitamino B12]] trūkumo anemijai būdinga [[neuropatija]]
** Geležies stokos anemija gali pasireikšti [[neramių kojų sindromas|neramių kojų sindromu]], nagų pakitimais ([[koilonichija]])
** [[Hemolizinė anemija|Hemolizinei anemijai]] būdingas simptomas yra [[gelta]]
== Diagnostika ==
Anemiją galima diagnozuoti tik pagal kraujo [[mėginys|mėginius]], dažniausiai užtenka paprasto kraujo tyrimo, kuriuo ne tik nustatoma hemoglobino koncentracija, eritrocitų skaičius, bet ir jų dydis, svarbus ieškant anemijos priežasties. Hemoglobino normos ribos priklauso nuo naudojamo prietaiso ir [[laboratorija|laboratorijos]] normatyvų, tačiau orientaciniai skaičiai yra mažiau nei 13,0 g/dl vyrams, ir 12,0 g/dl moterims. Kiti tyrimai, atliekami anemijos diagnostikai, priklauso nuo anemijos rūšies ir įtariamų ligų spektro.
{{Eritrocitai ir krešėjimas}}
[[Kategorija:Kraujo ligos]]
| |||