Singapūras: Skirtumas tarp puslapio versijų

pavadinimas ={{PAGENAME}} Singapūras|

valdovų=12|

pavardė1=[[TonyTharman Tan Keng YamShanmugaratnam]]|

titulas3=-premjeras|

BVPMetai=[[20062019]] (progn.)|

BVPVieta=5437|

BVPGyventojuiVieta=228|

[[Kolonializmas|Kolonializmo]] laikotarpiu saloje įsikūrė [[britai|britų]] įgula, vadovaujama [[Stamfordas Raflis|Stamfordo Raflio]]. Jo įkurtas miestas, ilgainiui vėl tapo svarbiu uostu. S. Raflis padalijo miestą į keturis rajonus: [[malajai|malajų]], [[indai|indų]], [[kinai|kinų]] bei centrą, dominuojamą iš Britanijos atvykusių kolonistų. Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko iki dabar (žr. skirsnį „demografija“).

Po karo Singapūras buvo iš Japonųjaponų buvo atimtas, tačiau ši trumpa okupacija iš esmės sužlugdė [[Britanijos imperija|Britanijos imperijos]], kaip nuo visa ko galinčios apginti jėgos įvaizdį. Todėl saloje buvo pradėta siekti nepriklausomybės nuo britų, jie susivienijo su [[Britų Malaja]] (dab. [[Malaizija]]). Po nepriklausomybės paskelbimo [[1959]] m., Singapūras [[1963]] m. susijungė su Malaizija, pastariesiems pažadėjus, kad Singapūro kinų dauguma gaus tokias pat teises, kaip ir malajai.

Tačiau vėliau Malaizijos valdžia šį pasiūlymą atšaukė, nes Singapūro kinai, kartu su Malaizijos kinais, sudarė nemenką dalį šalies gyventojų ir buvo baimės, kad jie ateis į valdžią. Singapūre dėl to kilo ir neramumai: riaušės tarp kinų ir malajų. Malaizija nusprendė atskirti Singapūrą - [[1965]] m., šalių sutarimu, šis miestas tapo nepriklausomas [[1965]] m. Nepriklausomybės laikotarpiu ši šalis pralenkė savo kaimynes ekonomikoje ir tapo svarbiu [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] centru.

Singapūras įsikūręs salose (viena pagrindinė sala ir keliolika mažų salų) netoli Malaizijos. Geografiškai prie pat pusiaujo, todėl visus metus vyrauja karštas ir drėgnas klimatas, o dienos ir nakties ilgumas beveik visada yra vienodas (apie 12 valandų). Kritulių kiekis didesnis nei [[Vilnius|Vilniuje]] kelis kartus, būna trumpos, tačiau stiprios tropinės liūtys. Kalnų valstybėje nėra ( Aukščiausiaaukščiausia vieta siekia 163,63 m.), yra keli valstybės saugomi miškai ir pelkynai.

Singapūro ekonomika paremta turizmu, turistų į šalį kasmet atvyksta daugiau, nei joje yra gyventojų. Tai iš dalies lemia patogi geografinė padėtis, Singapūras naudojamas kaip tarpinis [[Lėktuvas|lėktuvų]] nusileidimo taškas tarp Europos ir Okeanijos. Šitokiai ekonomikos politikai skatinti buvo atidarytas didelis modernus [[Čiangio tarptautinis oro uostas]]. praskrendantiemsPraskrendantiems turistams užlaikyti ilgesniam laikui buvo steigiami kurortai su įvairiomis atrakcijomis, taip pat muziejai. Šalis garsėja savo prekybos centrais, kurie yra milžiniški, jų yra daug, skirti ne vien patiems turtingiausiems. Prekybos centrai ne vien turistams, vietiniams apsipirkimas yra populiarus laisvalaikio praleidimo būdas {{šaltinisfaktas}}.

* [[Singapūro kinai|Kinai]] – senieji kilę iš juodadarbių gretų, kuriuos iš Kinijos kolonializmo laikais čia atvežė, tačiau dabar į Singapūrą važiuoja ir naujų emigrantų iš Kinijos. Ši bendruomenė sudaro 77 % visų gyventojų. Vyresni kinai išpažįsta tradicines religijas, o jaunimas labiau linksta į [[krikščionybė|krikščionybę]]. Nemažai kinų (kurie buvo atvežti britų laikais) kalba anglų kalba kaip pirmąja, vietinė valdžia vykdo kampanijas, skatinančias juos kalbėti kiniškai{{šaltinisfaktas}}. Oficiali kinų bendruomenės kalba – kinų kalba [[mandarinų dialektas]].

* [[Singapūro indai|Indai]] – iš esmės tai – visi Singapūro [[hinduizmas|hinduistai]] ir [[sichizmas|sichaisikhai]]. Jie sudaro 8 % gyventojų. Nors Indijoje kalbų ir tautų yra daug, tačiau 60 % į Singapūrą atvykusiųjų yra etniniai [[tamilai]], tad indų bendruomenės bendrauja [[tamilų kalba]].

* [[Eurazijiečiai]] – Eurazijiečiai, tai kolonistų ir vietinių palikuonys, šnekantys angliškai, dažniausiai krikščionys. Ilgą laiką vyravo tendencija jiems palikti šalį, tačiau dabar jie kuriasi į bendruomenes. Jie kartais yra laikomi ketvirtąja bendruomene, o oficialiaoficiali kalba – [[anglų kalba]].

Ilgą laiką bendruomenės gyveno pagal Raflio planą atskiruose sektoriuose, bet dabar taip nebėra: istoriniai kvartalai likę, tačiau ten gyventi gali kas nori. Tačiau visuose naujuose kvartaluose yra nustatytos kvotos, kiek kurios bendruomenės narių turi gyventi kiekviename pastate{{šaltinisfaktas}}. Laisvosios rinkos specialistų tokia sistema kritikuojama, nes mažesnių bendruomenių atstovams daug sunkiau parduoti savo butus, bet tokia vykdoma socialinė politika buvo vienas veiksnių, padėjusių išvengti ilgus metus Singapūrą kamavusių rasinių, etninių ir politinių riaušių bei konfliktų. Nepaisant gyvenimo vienų greta kitų ir dabar egzistuojančios religinės bei etninės tolerancijos, Singapūre tarpbendruomeninių santuokų palyginti nedaug.

Singapūro kultūra iš esmės yra visų bendruomenių kultūrų samplaika. Šalyje yra visų pagrindinių religijų atstovų (įvairių pakraipų [[krikščionybė|krikščionių]], [[musulmonas|musulmonų]], [[hinduizmas|hinduistų]], [[budizmas|budistų]], sikųsikhų ir kt.), todėl švenčiamos visų jų šventės, yra su konfesijomis susijusių parduotuvių, šventyklų. Singapūro vietinė kultūra gana „santūri“, palyginti su laisva vakarų kultūra, pavyzdžiui: Singapūre į naktinius klubus įleidžiama tik nuo 25 metų, į barus – nuo 23 m., už narkotikų įvežimą į šalį gresia mirties bausmė, kaip ir už kai kuriuos kitus nusikaltimus. Tebeegzistuoja ir nuplakimo bausmės, jas gyventojai patvirtino [[referendumas|referendumu]]{{šaltinisfaktas}}.