Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

16:19, 30 gruodžio 2023 versija taisyti Sachol (aptarimas \| indėlis) 3 822 keitimai SNėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems iOS programėlės keitimas ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 00:38, 27 lapkričio 2024 versija taisyti anuliuoti InternetArchiveBot (aptarimas \| indėlis) Botai 85 963 keitimai Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
(nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
Eilutė 45: === Vyskupijos centras === [[Lomžos vyskupija]] įkurta [[1925]] m. [[gruodžio 28]] d., ji apėmė ir lietuviškas Seinų krašto parapijas. Pirmuoju vyskupu buvo [[Romualdas Jalbžykovskis]] (1925-26), vėliau vyskupijai vadovavo Česlovas Falkovskis (1949-69), Mikalojus Sasinovskis (1970-82), Juliušas Paetzas (1982-96), Stanislovas Stefanekas (nuo 1996 m.). Nuo [[1992]] m. [[kovo 25]] d. vyskupijos ribos pasikeitė, lietuviškos parapijos priklauso [[Luko vyskupija]]i. Mieste įsikūrę [[Lomžos Šv. ~~Archangelo~~Arkangelo Mykolo dekanatas]] ir [[Lomžos Šv. Brunono dekanatas]]. === Katalikų parapijos === * [[Lomžos Šv. Čenstakavos parapija]], * [[Lomžos Dievo Gailestingumo parapija]], * [[Lomžos Šv. ~~Archangelo~~Arkangelo Mykolo parapija]], * [[Lomžos Šv. Dievo Motinos parapija]], * [[Lomžos Šv. Kryžiaus parapija]], Eilutė 61: [[1991]] m. mieste lankėsi popiežius [[Jonas Paulius II]]. Susitikti su juo buvo atvykę tikintieji iš visos Lenkijos (tarp jų ir keli tūkstančiai vietos lietuvių), taip pat apie 16 000 piligrimų iš Lietuvos. [[Birželio 4]] d. prie statomos ''Dievo Gailestingumo bažnyčios'', dalyvaujant 200 000 susirinkusiųjų, popiežius aukojo [[Šventosios Mišios\|Šv. Mišias]], vėliau sveikino besimeldžiusius ir lietuviškai. [[Birželio 5]] d. ''Šv. Arkangelo Mykolo katedroje'' atvykusiems iš Lietuvos Popiežius surengė priėmimą. Be maldininkų dalyvavo ir Lietuvos vyriausybinė delegacija, vadovaujama [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas\|Aukščiausiosios Tarybos]] Pirmininko pavaduotojo [[Česlovas Stankevičius\|Česlovo Stankevičiaus]]. Po kardinolo [[Vincentas Sladkevičius\|Vincentas Sladkevičiaus]] pasveikinimo Popiežius pasakė kalbą lietuviškai. Buvo aukojamos Šv. Mišios, giedojo [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika\|Vilniaus Arkikatedros bazilikos]] Didysis choras (vadovas [[Leonas Pranulis]]).<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/kristus/20060331/4-1.html Zigmas Tamakauskas. Širdies dovana] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20141109213156/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/kristus/20060331/4-1.html \|date=2014-11-09 }}</ref> Tą pačią dieną Jonas Paulius II aplankė miesto Aukštąją kunigų seminariją. == Švietimas == [[1609]] m. mieste atsidarė mokyklėlė – [[Pultuskas\|Pultusko]] jėzuitų kolegijos filialas, o po trejų metų ji ji tapo savarankiška. [[1638]] m. jai vadovavo [[Andrius Bobola]], vėliau paskelbtas katalikų [[šventasis\|šventuoju]]. Mokslas šioje jėzuitų kolegijoje buvo nemokamas, veikė mokyklos choras, teatras, biblioteka, neturtingiems moksleiviams suteikiamas bendrabutis. Nuo [[1644]] m. pradėta mokyti [[Retorika\|retorikos]], tuo pačiu auklėtiniams buvo suteikiamas vidurinis išsilavinimas. Poetiką ir retoriką dėstė ir Vilniaus universiteto auklėtinis filosofas [[Jokūbas Rakašas]]. Kolegijai vadovavo kitas žymus Lietuvos filosofas [[Kazimieras Juraga-Giedraitis]], joje mokėsi ir būsimasis [[VU\|Vilniaus universiteto]] [[rektorius]] [[Jonas Juraga-Giedraitis]]. Didikė Ieva Šembekova paskyrė pinigų naujam pastatui ir [[1741]] m. pradėta naujos mūrinės mokyklos pastato statybą. Darbai vyko lėtai, [[1748]]–[[1749]] m. kolegiją lankęs būsimasis [[LDK]] žemėlapių kūrėjas [[Jonas Nepreckis]] per pamokas sedėjo dar senajame mediniame pastate. [[1771]] m. į dar nebaigtą mokyklą atėjo mokyti [[pijorai]]. Jų vadovavimo laikotarpiu (1774–1807) mokykla sustiprėjo, ji tapo viso pavieto švietimo įstaiga, į kurią mokytis buvo priimami vaikai su pradiniu išsilavinimu. Pijorų mokykloje mokėsi ir Lietuvos teisės istorikas [[Ignas Danilevičius]], [[Varšuvos universitetas\|Varšuvos universiteto]] pirmasis rektorius [[Voiciechas Šveikovskis]]. Eilutė 89: [[1906]] m. Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis surinko keletą pareiškimų ir nuvyko į [[Kaunas\|Kauną]], pas mokyklų direktorių Lebedincevą su prašymu leisti lietuviams mokytojams dirbti [[Kauno gubernija\|Kauno gubernijoje]]. Jam tarpininkavo buvęs Lomžos mokyklų direktorius Turau. Leidimas buvo gautas, bet prašymo iniciatorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis [[1908]] m. [[gegužės 1]] d. perkeltas į [[Varšuva\|Varšuvą]]. Po to Lomžos lietuvių draugija „Pagalba“ pamažu užgeso. [[XX a.]] pradžioje į Lomžą atvažiavo [[Palanga\|palangiškiai]] Petronėlė ir Jonas Žemaičiai, kurie įsidarbino stambioje pieninėje, priklausiusioje giminaičiui A. Daukšai. Jų sūnus Jonas mieste baigė pradinę mokyklą, vėliau su tėvais grįžo į gimtinę, tapo karininku ir po [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] vadovavo [[Lietuvos partizanai\|Lietuvos partizanų]] pasipriešinimo kovoms. [[2009]] m. [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.<ref> [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/10/atmi_01.html Alfonsas Zubreckas. Partizanų vadas] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20160514140810/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/10/atmi_01.html \|date=2016-05-14 }}</ref> Po [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] mieste gyveno ir mirė Lietuvos vargonininkas ir chorvedys [[Vladislavas Kalinovskis]].