Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{City/Lenkijos miestas

}}

 

== Istorija ==

Nuo [[X a.]] iki [[1526]] m. priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. [[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi [[Lomžos pilis]] (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu [[Stara Lomža|Senosios Lomžos]] kaimu. Ten jau [[IX a.]] stovėjo pilis, kuri buvo [[Lomžos žemės|Lomžos žemių]] centras ir kurią [[XI a.]] jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau – [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], [[Novogrudas (Lomžos apskritis)|Naugardo]], [[Ružanas|Ružano]], [[Pultuskas|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. [[XII a.]] [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie [[1250 m.]] Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje – gretimame [[Šuras|Šure]] (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narevo upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' [[1392]] m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai [[1410]] m. buvo suteiktos parapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu ''Lomža''. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis – ''Šv. Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie [[1009]] m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės.

 

[[1418]] m. [[birželio 15]] d. Mazovijos kunigaikštis [[Janušas I Senasis]] Lomžai suteikė [[Kulmo teisė|Kulmo miesto teises]] ir pradėtas naudoti [[Lomžos miesto herbas]]. [[1504]] m. miestą ir aplinkines žemes ima valdyti Mazovijos kunigaikštienė [[Ona Radvilaitė]]. [[1504]]–[[1525]] m. statoma svarbiausia miesto šventovė – dabartinė [[Lomžos Šv. Arkangelo Mykolo katedra]]. Nuo [[1526]] m. Lomža tampa karališku miestu, turinčiu dvi pilis: vieną ''Šure'', o kitą miesto teritorijoje. Pilyse dažnai lankosi tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. Klesti prekyba, įvairios prekės pasiekia turgavietę upe, taip pat sausumos keliais – Narevo krantus jungia šeši tiltai. Nuo [[1529]] m. iki [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] [[Mazovijos vaivadija (ATR)|Mazovijos vaivadijai]]. [[XVI a.]] viduryje mieste gyveno apie 3300 gyventojų. Nuo [[1569]] m. iki [[1795]] m. buvo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Didžiosios Lenkijos provincija|Didžiosios Lenkijos provincijos]] [[Mazovijos vaivadija (ATR)|Mazovijos vaivadijos]] valdose.

 

 

[[1896]]–[[1914]] m. buvo statoma [[Lomžos tvirtovė]] – [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[caras]] ruošėsi galimam karui su [[Vokietijos imperija]]. Nuo [[1914]] m. iki [[1919]] m. priklausė [[Vokietijos imperija]]i. [[1915]] m. [[sausio 1]] d. įkurta [[Łomża (geležinkelio stotis)|Łomża geležinkelio stotis]]. [[Pirmasis pasaulinis karas]] atnešė suirutę ir nuosmukį, o [[1920]] m. miestas gynėsi nuo puolusios [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]]. [[1919]]–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija|Lenkijos]] [[Balstogės vaivadija|tarpukario Balstogės vaivadijai]]. Nepriklausomos Lenkijos laikais miestas pamažu augo, [[1939]] m. jame gyveno jau 27 000 gyventojų, apie pusę jų sudarė žydai. [[1939]] m. [[rugsėjo 7]]-[[rugsėjo 10|10]] d. įvyko [[Lomžos mūšis]] tarp Lenkijos ir Vokietijos kariuomenių. [[1939]]–[[1941]] m. priklausė [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]], [[Baltarusijos TSR]], [[Balstogės sritis (1939-1941)|Balstogės srities]], [[Lomžos rajonas|Lomžos rajonui]]. [[1941]]–[[1944]] m. priklausė [[Trečiasis Reichas|Trečiajo reicho]] [[Balstogės sritis (1941-1945)|Balstogės sričiai]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] žuvo 60 % lomžiečių, sunaikinta 70 % pastaų. Miesto centro atstatymas po karo užtruko daugiau kaip 20 metų, bet šiandien Lomža gali pagrįstai didžiuotis atgimusiais architektūros paminklais. [[1945]]–[[1975]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)|Balstogės vaivadijai]].

== Religija ==

=== Vyskupijos centras ===

 

=== Katalikų parapijos ===

* [[Lomžos Šv. Andžejaus Bobolo parapija]].

 

== Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas ==

 

 

== Švietimas ==

 

Didikė Ieva Šembekova paskyrė pinigų naujam pastatui ir [[1741]] m. pradėta naujos mūrinės mokyklos pastato statybą. Darbai vyko lėtai, [[1748]]–[[1749]] m. kolegiją lankęs būsimasis [[LDK]] žemėlapių kūrėjas [[Jonas Nepreckis]] per pamokas sedėjo dar senajame mediniame pastate. [[1771]] m. į dar nebaigtą mokyklą atėjo mokyti [[pijorai]]. Jų vadovavimo laikotarpiu (1774–1807) mokykla sustiprėjo, ji tapo viso pavieto švietimo įstaiga, į kurią mokytis buvo priimami vaikai su pradiniu išsilavinimu. Pijorų mokykloje mokėsi ir Lietuvos teisės istorikas [[Ignas Danilevičius]], [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universiteto]] pirmasis rektorius [[Voiciechas Šveikovskis]].

[[1919]] m., kaip atsvara Seinuose įkurtai lietuviškai [[Seinų kunigų seminarija|kunigų seminarijai]], mieste įsteigiama lenkiška kunigų seminarija. Iniciatoriumi buvo vyskupas [[Romualdas Jalbžykovskis]] (vėliau tapęs aukštu Vilniaus katalikų dvasininku), prokuristu dirbo kunigas [[Vytautas Baliukevičius]]. Seminarija ruošė dvasininkus visai tuometinei [[Lomžos vyskupija]]i. Už tariamai lietuvišką veiklą iš jos buvo pašalintas klierikas [[Alfonsas Jurkevičius]], vėliau baigęs [[Vroclavas|Vroclavo]] kunigų seminariją ir tapęs [[prelatas|prelatu]]. [[1991]] m. seminariją aplankė Romos popiežius [[Jonas Paulius II]], tam įvykiui atminti pastatytas paminklas, o pati mokykla pavadinta ''Lomžos Jono Pauliaus II vardo Aukštoji dvasinė seminarija''.

 

 

== Lietuviai ==

[[1836]] m. mieste paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido ir mirė lietuvių rašytojas ir prozininkas [[Feliksas Bernatovičius]]. [[1871]] m., po tremties [[Rusija|Rusijos]] [[Penzos gubernija|Penzos gubernijoje]], Lomžoje leista apsigyventi žinomam [[Užnemunė]]s rašytojui ir švietėjui [[Antanas Tatarė|Antanui Tatarei]]. Savo paskutinius metus (mirė 1889 m.) jis praleido seserų [[benediktinai|benediktinių]] vienuolyne, buvo palaidotas miesto kapinėse (kapo vieta nežinoma).

 

[[1906]] m. Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis surinko keletą pareiškimų ir nuvyko į [[Kaunas|Kauną]], pas mokyklų direktorių Lebedincevą su prašymu leisti lietuviams mokytojams dirbti [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]]. Jam tarpininkavo buvęs Lomžos mokyklų direktorius Turau. Leidimas buvo gautas, bet prašymo iniciatorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis [[1908]] m. [[gegužės 1]] d. perkeltas į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po to Lomžos lietuvių draugija „Pagalba“ pamažu užgeso.

 

 

 

== Gyventojai ==

{{main|Lomžos miesto gyventojų skaičiaus kaita}}

 

<timeline>

ImageSize = width:800 height:300

 

=== Tautinė sudėtis ===

{|

|valign=top|

* [[Lenkai]] – 99,3 % (63 540);

* [[Čigonai]] – 0,07 % (51);

== Kultūra ==

[[Vaizdas:Łomża Sienkiewicza.jpg|thumb|right|260px|Sinkevičiaus gatvė]]

Kultūros centras: Šiuolaikinio meno galerija, filharmonija, miesto biblioteka, regioniniai ir miesto kultūros namai, Šiaurės Mazovijos muziejus, Katalikiškas centras, ''Lėlės ir aktoriaus teatras''. Leidžiami trys laikraščiai: ''Gazeta Współczesna'', ''Głos Katolicki'', ''Kontakty''. Laidas transliuoja radijo stotys ''Eska Łomża'', ''RMF MAXXX Łomża'', ''Nadzieja''.

 

== Klimatas ==

Mieste vyrauja [[žemyninis klimatas]].

 

== Ūkis ==

[[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png|thumb|right|400px|Tranzitiniai keliai mieste]]

 

[[2009]] m. mieste kirtosi šie tranzitiniai keliai:

== Sportas ==

[[Vaizdas:Stadion Lomza 2011.JPG|thumb|right|260px|Miesto stadionas]]

* [[Jedynka Łomża]] – moterų tinklinio klubas.

 

== Miestų partnerystė ==

Miestai, su kuriais Lomža yra užmezgusi [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:

{|

|valign=top|

* {{flagicon|United States}} [[Maskatinas]], [[JAV]]

* {{flagicon|Poland}} [[Čechovicės-Dzedzicės]], [[Lenkija]]

|}

* Vyskupo rūmai (1925 m., archit. Z. Šviantkovskis)

|}

<gallery>

</gallery>

 

== Šaltiniai ==

{{Išnašos}}

 

{{Palenkės vaivadijos apskritys}}

[[Kategorija:Lomža| ]]

[[Kategorija:Lomžos žemė]]