Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

02:55, 15 kovo 2013 versija taisyti Legobot (aptarimas \| indėlis) 77 949 keitimai S Perkeliamos 36 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q215633. ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 00:38, 27 lapkričio 2024 versija taisyti anuliuoti InternetArchiveBot (aptarimas \| indėlis) Botai 85 963 keitimai Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 15 naudotojų)
Eilutė 1: {{City/Lenkijos miestas \|pavadinimas = ~~{{PAGENAME}}~~Lomža \|origpavadin = Łomża \|paveikslėlis = Łomża Panorama.jpg \|paveikslėlio tekstas = Miesto panorama \|herbas = POL Łomża COA.svg \|vėliava = Flaga Łomża.svg \|PL=53\|PM=10\|PS=0\|IL=22\|IM=05\|IS=0 \|vaivadija = Palenkės \|apskritis = Lomžos \|valsčius = ~~\|įkurtas = IX-X a.~~ \|gyventojumetai = 2013 m. ~~\|vadovotitulas = Meras \|vadovas =~~ ~~\|gyventojumetai = 2010~~ \|gyventoju = ~~63221~~62711 \|plotas = 32.67 \|pastokodas = 18-400 iki 18-404▼ ~~\|altitudė = 95~~ \|tinklalapis = http://www.lomza.pl/ www.lomza.pl/▼ ▲ \|pastokodas = 18-400 iki 18-404 \|vikiteka = Category:Łomża▼ ▲ \|tinklalapis = http://www.lomza.pl/ www.lomza.pl/ ~~\|globėjas =~~ ~~\|kirč =~~ ▲ \|vikiteka= Category:Łomża }} [[Vaizdas:Łomża Port rzeczny 1912.jpg\|thumb\|260px\|Lomžos upių uostas 1912 m.]]▼ '''~~Lomža~~Lòmža''' (<ref>{{~~pl\|Łomża~~PVŽ}},</ref> ({{lapl\|~~Lompza}}, {{be\|Ломжа}}, {{de\|Lomscha}}, {{yi\|Lomsza~~Łomża}}) – [[miestas~~]] ir [[Miestas-apskritis (Lenkija)\|miestas-apskritis]]~~ šiaurės rytų [[Lenkija\|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija\|Palenkės vaivadijoje]], [[Narevas\|Narevo]] ir [[Lomžička (upė)\|Lomžičkos]] upių pakrantėje, 81 km į vakarus nuo [[Balstogė]]s ir 150 km į šiaurės rytus nuo [[Varšuva\|Varšuvos]]. [[Lomžos apskritis\|Lomžos apskrities]] centras, miestas su apskrities teisėmis. Mieste įsikūrusi [[Lomžos valsčius\|Lomžos valsčiaus]] administracija. Miestas įsikūręs [[Lomžos tarpupis\|Lomžos tarpupyje]] 125 m aukštyje virš jūros lygio. Narevo pakrantėse įsteigtas [[Lomžos Narevo upės slėnio kraštovaizdžio parkas]].▼ [[Vaizdas:Łomża Stary Rynek (1) 1912.jpg\|thumb\|260px\|Miesto turgus 1912 m.]]▼ [[Vaizdas:Łomża Farna.jpg\|thumb\|260px\|''Farna'' pėsčiųjų alėja]]▼ [[Vaizdas:~~Łomża~~Ratusz ~~PałacBiskupi~~w Łomży.jpg\|thumb\|~~260px~~left\|~~Vyskupo~~Miesto rotušė ~~rūmai~~]] [[Vaizdas:Łomża ~~Ratusz~~Kamieniczki.jpg\|thumb\|~~260px~~left\|~~Miesto rotušė~~Turgaus aikštė]] [[Vaizdas:Łomża WięzienieGubernialne.jpg\|thumb\|260px\|Buvęs gubernijos kalėjimas ]]▼ [[Vaizdas:Łomża Browar.jpg\|thumb\|260px\|Alaus darykla]]▼ [[Vaizdas:Łomża Kamieniczki.jpg\|thumb\|260px\|Turgaus aikštė]]▼ ~~[[Vaizdas:Łomża..JPG\|thumb\|260px\|Kosciuškos aikštė]]~~ ▲'''Lomža''' ({{pl\|Łomża}}, {{la\|Lompza}}, {{be\|Ломжа}}, {{de\|Lomscha}}, {{yi\|Lomsza}}) – [[miestas]] ir [[Miestas-apskritis (Lenkija)\|miestas-apskritis]] šiaurės rytų [[Lenkija\|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija\|Palenkės vaivadijoje]], [[Narevas\|Narevo]] ir [[Lomžička (upė)\|Lomžičkos]] upių pakrantėje, 81 km į vakarus nuo [[Balstogė]]s ir 150 km į šiaurės rytus nuo [[Varšuva\|Varšuvos]]. [[Lomžos apskritis\|Lomžos apskrities]] centras. Mieste įsikūrusi [[Lomžos valsčius\|Lomžos valsčiaus]] administracija. Miestas įsikūręs [[Lomžos tarpupis\|Lomžos tarpupyje]] 125 m aukštyje virš jūros lygio. Narevo pakrantėse įsteigtas [[Lomžos Narevo upės slėnio kraštovaizdžio parkas]]. == Istorija == ▲[[Vaizdas:Łomża Port rzeczny 1912.jpg\|thumb~~\|260px~~\|Lomžos upių uostas 1912 m.]] Nuo [[X a.]] iki [[1526]] m. priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mazovijos kunigaikštystė\|Mazovijos kunigaikštystei]]. [[Mazovija\|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius\|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi [[Lomžos pilis]] (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu [[Stara Lomža\|Senosios Lomžos]] kaimu. Ten jau [[IX a.]] stovėjo pilis, kuri buvo [[Lomžos žemės\|Lomžos žemių]] centras ir kurią [[XI a.]] jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas\|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau – [[Ostrolenka\|Ostrolenkos]], [[Novogrudas (Lomžos apskritis)\|Naugardo]], [[Ružanas\|Ružano]], [[Pultuskas\|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai\|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. [[XII a.]] [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie [[1250 m.]] Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje – gretimame [[Šuras\|Šure]] (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija\|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narevo upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' [[1392]] m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai [[1410]] m. buvo suteiktos parapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu ''Lomža''. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis – ''Šv. Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis\|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie [[1009]] m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės.▼ ▲[[Vaizdas:Łomża Stary Rynek (1) 1912.jpg\|thumb~~\|260px~~\|Miesto turgus 1912 m.]] ▲[[Vaizdas:Łomża Farna.jpg\|thumb~~\|260px~~\|''Farna'' pėsčiųjų alėja]] [[Vaizdas:Łomża PałacBiskupi.jpg\|thumb\|Vyskupo rūmai]] ▲[[Vaizdas:Łomża WięzienieGubernialne.jpg\|thumb~~\|260px~~\|Buvęs gubernijos kalėjimas ]] ▲[[Vaizdas:Łomża Browar.jpg\|thumb~~\|260px~~\|Alaus darykla]] ▲[[Vaizdas:Łomża ~~Kamieniczki~~.~~jpg~~.JPG\|thumb\|~~260px\|Turgaus~~T. Kosciuškos aikštė]] ▲Nuo [[X a.]] iki [[1526]] m. priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mazovijos kunigaikštystė\|Mazovijos kunigaikštystei]]. [[Mazovija\|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius\|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi [[Lomžos pilis]] (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu [[Stara Lomža\|Senosios Lomžos]] kaimu. Ten jau [[IX a.]] stovėjo pilis, kuri buvo [[Lomžos žemės\|Lomžos žemių]] centras ir kurią [[XI a.]] jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas\|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau – [[Ostrolenka\|Ostrolenkos]], [[Novogrudas (Lomžos apskritis)\|Naugardo]], [[Ružanas\|Ružano]], [[Pultuskas\|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai\|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. [[XII a.]] [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie [[1250 m.]] Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje – gretimame [[Šuras\|Šure]] (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija\|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narevo upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' [[1392]] m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai [[1410]] m. buvo suteiktos parapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu ''Lomža''. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis – ''Šv. Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis\|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie [[1009]] m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės. [[1418]] m. [[birželio 15]] d. Mazovijos kunigaikštis [[Janušas I Senasis]] Lomžai suteikė [[Kulmo teisė\|Kulmo miesto teises]] ir pradėtas naudoti [[Lomžos miesto herbas]]. [[1504]] m. miestą ir aplinkines žemes ima valdyti Mazovijos kunigaikštienė [[Ona Radvilaitė]]. [[1504]]-[[1525]] m. statoma svarbiausia miesto šventovė – dabartinė [[Lomžos Šv. Arkangelo Mykolo katedra]]. Nuo [[1526]] m. Lomža tampa karališku miestu, turinčiu dvi pilis: vieną ''Šure'', o kitą miesto teritorijoje. Pilyse dažnai lankosi tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. Klesti prekyba, įvairios prekės pasiekia turgavietę upe, o taip pat sausumos keliais – Narevo krantus jungia šeši tiltai. Nuo [[1529]] m. iki [[1569]] m. [[Liublino unija\|Liublino unijos]] [[Mazovijos vaivadija (ATR)\|Mazovijos vaivadijai]]. [[XVI a.]] viduryje mieste gyveno apie 3300 gyventojų. Nuo [[1569]] m. iki [[1795]] m. buvo [[Abiejų Tautų Respublika\|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Didžiosios Lenkijos provincija\|Didžiosios Lenkijos provincijos]] [[Mazovijos vaivadija (ATR)\|Mazovijos vaivadijos]] valdose.▼ ▲[[1418]] m. [[birželio 15]] d. Mazovijos kunigaikštis [[Janušas I Senasis]] Lomžai suteikė [[Kulmo teisė\|Kulmo miesto teises]] ir pradėtas naudoti [[Lomžos miesto herbas]]. [[1504]] m. miestą ir aplinkines žemes ima valdyti Mazovijos kunigaikštienė [[Ona Radvilaitė]]. [[1504]]-–[[1525]] m. statoma svarbiausia miesto šventovė – dabartinė [[Lomžos Šv. Arkangelo Mykolo katedra]]. Nuo [[1526]] m. Lomža tampa karališku miestu, turinčiu dvi pilis: vieną ''Šure'', o kitą miesto teritorijoje. Pilyse dažnai lankosi tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. Klesti prekyba, įvairios prekės pasiekia turgavietę upe, o taip pat sausumos keliais – Narevo krantus jungia šeši tiltai. Nuo [[1529]] m. iki [[1569]] m. [[Liublino unija\|Liublino unijos]] [[Mazovijos vaivadija (ATR)\|Mazovijos vaivadijai]]. [[XVI a.]] viduryje mieste gyveno apie 3300 gyventojų. Nuo [[1569]] m. iki [[1795]] m. buvo [[Abiejų Tautų Respublika\|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Didžiosios Lenkijos provincija\|Didžiosios Lenkijos provincijos]] [[Mazovijos vaivadija (ATR)\|Mazovijos vaivadijos]] valdose. [[XVII a.]] atnešė karus, gaisrus, ligų epidemijas. Amžiaus pabaigoje Lomžoje teliko 300 gyventojų. Ne ką geresnis buvo ir [[XVIII a.]] amžius. [[1794]] m. miestą užima [[Prūsija\|Prūsijos]] kariuomenė, Lomža privalo mokėti didelius mokesčius, kontribuciją. Mieste apsigyvena žydai. Nuo [[1795]] m. iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija\|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas\|Balstogės departamentui]]. [[1806]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekia 6000. Nuo [[1807]] m. iki [[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė]]s [[Lomžos departamentas\|Lomžos departamentui]]. Nuo [[1816]] m. iki [[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, nuo [[1837]] m. iki [[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, nuo [[1867]] m. iki [[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i. [[Varšuvos kunigaikštystė]]s laikais miestas buvo [[Lomžos departamentas\|Lomžos departamento]] (kuriam buvo pavaldi ir [[Kalvarijos apskritis]]) centru, vėliau susikurusioje [[Lenkijos karalystė]]je – apskrities centru. [[1815]] m. Lomža tapo [[Augustavo vaivadija\|Augustavo vaivadijos]], vėliau [[Augustavo gubernija\|Augustavo gubernijos]] sostine. Apie [[1815]] m. pastatyta [[Lomžos Senoji sinagoga]]. [[1831]] m. kilo [[1831 m. sukilimas\|sukilimas]], pasipriešinimą [[Rusijos imperijos kariuomenė\|Rusijos kariuomenei]] organizavo [[Juozas Godlevskis]]. Postūmį miestui vystytis suteikė per Lomžą nutiestas vienas svarbiausių [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] plentų: [[Sankt Peterburgas]]-[[Varšuva]]. [[1823]] m. pastatyta [[Lomžos rotušė]]. Mieste atsirado cukraus fabrikas, alaus darykla, paštas, teismo rūmai. [[1842]] m. pastatyta [[Lomžos Mažoji sinagoga]]. Nuo [[1867]] m. [[Lomžos gubernija\|Lomžos gubernijos]] centras. [[1868]] m. [[vasario 17]] d. pradėtas naudoti [[Lomžos gubernijos herbas]]. [[1878]]-[[1889]] m. pastatyta [[Lomžos Didžioji sinagoga]].▼ ▲[[XVII a.]] atnešė karus, gaisrus, ligų epidemijas. Amžiaus pabaigoje Lomžoje teliko 300 gyventojų. Ne ką geresnis buvo ir [[XVIII a.]] amžius. [[1794]] m. miestą užima [[Prūsija\|Prūsijos]] kariuomenė, Lomža privalo mokėti didelius mokesčius, kontribuciją. Mieste apsigyvena žydai. Nuo [[1795]] m. iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija\|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas\|Balstogės departamentui]]. [[1806]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekia 6000. Nuo [[1807]] m. iki [[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė]]s [[Lomžos departamentas\|Lomžos departamentui]]. Nuo [[1816]] m. iki [[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, nuo [[1837]] m. iki [[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, nuo [[1867]] m. iki [[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i, buvo [[Lomžos apskritis\|Lomžos apskrities]] centras.<ref>{{SGKP\|5\|699\|Łomża}}</ref> [[Varšuvos kunigaikštystė]]s laikais miestas buvo [[Lomžos departamentas\|Lomžos departamento]] (kuriam buvo pavaldi ir [[Kalvarijos apskritis]]) centru, vėliau susikurusioje [[Lenkijos karalystė]]je – apskrities centru. [[1815]] m. Lomža tapo [[Augustavo vaivadija\|Augustavo vaivadijos]], vėliau [[Augustavo gubernija\|Augustavo gubernijos]] sostine. Apie [[1815]] m. pastatyta [[Lomžos Senoji sinagoga]]. [[1831]] m. kilo [[1831 m. sukilimas\|sukilimas]], pasipriešinimą [[Rusijos imperijos kariuomenė\|Rusijos kariuomenei]] organizavo [[Juozas Godlevskis]]. Postūmį miestui vystytis suteikė per Lomžą nutiestas vienas svarbiausių [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] plentų: [[Sankt Peterburgas]]-[[Varšuva]]. [[1823]] m. pastatyta [[Lomžos rotušė]]. Mieste atsirado cukraus fabrikas, alaus darykla, paštas, teismo rūmai. [[1842]] m. pastatyta [[Lomžos Mažoji sinagoga]]. Nuo [[1867]] m. [[Lomžos gubernija\|Lomžos gubernijos]] centras. [[1868]] m. [[vasario 17]] d. pradėtas naudoti [[Lomžos gubernijos herbas]]. [[1878]]-–[[1889]] m. pastatyta [[Lomžos Didžioji sinagoga]]. [[1896]]-[[1914]] m. buvo statoma [[Lomžos tvirtovė]] – [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] [[caras]] ruošėsi galimam karui su [[Vokietijos imperija]]. Nuo [[1914]] m. iki [[1919]] m. priklausė [[Vokietijos imperija]]i. [[1915]] m. [[sausio 1]] d. įkurta [[Łomża (geležinkelio stotis)\|Łomża geležinkelio stotis]]. [[Pirmasis pasaulinis karas]] atnešė suirutę ir nuosmukį, o [[1920]] m. miestas gynėsi nuo puolusios [[Raudonoji armija\|Raudonosios armijos]]. [[1919]]-[[1939]] m. priklausė [[Lenkija\|Lenkijos]] [[Balstogės vaivadija\|tarpukario Balstogės vaivadijai]]. Nepriklausomos Lenkijos laikais miestas pamažu augo, [[1939]] m. jame gyveno jau 27 000 gyventojų, apie pusę jų sudarė žydai. [[1939]] m. [[rugsėjo 7]]-[[rugsėjo 10\|10]] d. įvyko [[Lomžos mūšis]] tarp Lenkijos ir Vokietijos kariuomenių. [[1939]]–[[1941]] m. priklausė [[Tarybų Sąjunga\|Tarybų Sąjungos]], [[Baltarusijos TSR]], [[Balstogės sritis (1939-1941)\|Balstogės srities]], [[Lomžos rajonas\|Lomžos rajonui]]. [[1941]]-[[1944]] m. priklausė [[Trečiasis Reichas\|Trečiajo reicho]] [[Balstogės sritis (1941-1945)\|Balstogės sričiai]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] žuvo 60 % lomžiečių, sunaikinta 70 % pastaų. Miesto centro atstatymas po karo užtruko daugiau kaip 20 metų, bet šiandien Lomža gali pagrįstai didžiuotis atgimusiais architektūros paminklais. [[1945]]-[[1975]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)\|Balstogės vaivadijai]].▼ ▲[[1896]]-–[[1914]] m. buvo statoma [[Lomžos tvirtovė]] – [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] [[caras]] ruošėsi galimam karui su [[Vokietijos imperija]]. Nuo [[1914]] m. iki [[1919]] m. priklausė [[Vokietijos imperija]]i. [[1915]] m. [[sausio 1]] d. įkurta [[Łomża (geležinkelio stotis)\|Łomża geležinkelio stotis]]. [[Pirmasis pasaulinis karas]] atnešė suirutę ir nuosmukį, o [[1920]] m. miestas gynėsi nuo puolusios [[Raudonoji armija\|Raudonosios armijos]]. [[1919]]-–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija\|Lenkijos]] [[Balstogės vaivadija\|tarpukario Balstogės vaivadijai]]. Nepriklausomos Lenkijos laikais miestas pamažu augo, [[1939]] m. jame gyveno jau 27 000 gyventojų, apie pusę jų sudarė žydai. [[1939]] m. [[rugsėjo 7]]-[[rugsėjo 10\|10]] d. įvyko [[Lomžos mūšis]] tarp Lenkijos ir Vokietijos kariuomenių. [[1939]]–[[1941]] m. priklausė [[Tarybų Sąjunga\|Tarybų Sąjungos]], [[Baltarusijos TSR]], [[Balstogės sritis (1939-1941)\|Balstogės srities]], [[Lomžos rajonas\|Lomžos rajonui]]. [[1941]]-–[[1944]] m. priklausė [[Trečiasis Reichas\|Trečiajo reicho]] [[Balstogės sritis (1941-1945)\|Balstogės sričiai]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrąjį pasaulinį karą]] žuvo 60 % lomžiečių, sunaikinta 70 % pastaų. Miesto centro atstatymas po karo užtruko daugiau kaip 20 metų, bet šiandien Lomža gali pagrįstai didžiuotis atgimusiais architektūros paminklais. [[1945]]-–[[1975]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)\|Balstogės vaivadijai]]. [[1975]]–[[1998]] m. miestas buvo [[Lomžos vaivadija\|Lomžos vaivadijos]] centru, augo miestiečių skaičius: pastatytas naujas daugiabučių mikrorajonas ''Południe'', prijungtas ''Łomżyca'' rajonas, kuriame vyrauja privatūs namai. [[1995]] m. [[gruodžio 20]] d. pradėta naudoti [[Lomžos miesto vėliava]]. [[XX a.]] pab. – [[XXI a.]] pr. miestiečių mažėjo, nemažai lomžiečių išvyko uždarbiauti į Vakarų valstybes.▼ ▲[[1975]]–[[1998]] m. miestas buvo [[Lomžos vaivadija\|Lomžos vaivadijos]] centru, augo miestiečių skaičius: pastatytas naujas daugiabučių mikrorajonas ''Południe'', prijungtas ''Łomżyca'' rajonas, kuriame vyrauja privatūs namai. [[1995]] m. [[gruodžio 20]] d. pradėta naudoti [[Lomžos miesto vėliava]]. [[XX a.]] pab. – [[XXI a.]] pr. miestiečių mažėjo, nemažai lomžiečių išvyko uždarbiauti į Vakarų valstybes. ==Religija==▼ ▲== Religija == === Vyskupijos centras === [[Lomžos vyskupija]] įkurta [[1925]] m. [[gruodžio 28]] d., ji apėmė ir lietuviškas Seinų krašto ~~prapijas~~parapijas. Pirmuoju vyskupu buvo [[Romualdas Jalbžykovskis]] (1925-26), vėliau vyskupijai vadovavo Česlovas Falkovskis (1949-69), Mikalojus Sasinovskis (1970-82), Juliušas Paetzas (1982-96), Stanislovas Stefanekas (nuo 1996 m.). Nuo [[1992]] m. [[kovo 25]] d. vyskupijos ribos pasikeitė, lietuviškos parapijos priklauso [[Luko vyskupija]]i. Mieste įsikūrę [[Lomžos Šv. ~~Archangelo~~Arkangelo Mykolo dekanatas]] ir [[Lomžos Šv. Brunono dekanatas]]. ===Katalikų parapijos===▼ ▲=== Katalikų parapijos === * [[Lomžos Šv. Čenstakavos parapija]];▼ * [[Lomžos ~~Dievo~~Šv. ~~Gailestingumo~~Čenstakavos parapija]];, * [[Lomžos ~~Šv.~~Dievo ~~Archangelo Mykolo~~Gailestingumo parapija]];, * [[Lomžos Šv. ~~Dievo~~Arkangelo ~~Motinos~~Mykolo parapija]];, * [[Lomžos Šv. ~~Kryžiaus~~Dievo Motinos parapija]];, * [[Lomžos Šv. ~~Brunono Kverfurtiečio~~Kryžiaus parapija]];, * [[Lomžos Šv. ~~Kristaus~~Brunono ~~Kūno~~Kverfurtiečio parapija]];, ▲* [[Lomžos Šv. ~~Čenstakavos~~Kristaus Kūno parapija]];, * [[Lomžos Šv. Andžejaus Bobolo parapija]]. == Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas == [[1991]] m. mieste lankėsi ~~[[Romos katalikų bažnyčia\|Romos katalikų]] [[Popiežius]]~~popiežius [[Jonas Paulius II]]. Susitikti su juo buvo atvykę tikintieji iš visos Lenkijos (tarp jų ir keli tūkstančiai vietos lietuvių), taip pat apie 16 000 piligrimų iš Lietuvos. [[Birželio 4]] d. prie statomos ''Dievo Gailestingumo bažnyčios'', dalyvaujant 200 000 susirinkusiųjų, popiežius aukojo [[Šventosios Mišios\|Šv. Mišias]], vėliau sveikino besimeldžiusius ir lietuviškai. [[Birželio 5]] d. ''Šv. Arkangelo Mykolo katedroje'' atvykusiems iš Lietuvos Popiežius surengė priėmimą. Be maldininkų dalyvavo ir Lietuvos vyriausybinė delegacija, vadovaujama [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas\|Aukščiausiosios Tarybos]] Pirmininko pavaduotojo [[Česlovas Stankevičius\|Česlovo Stankevičiaus]]. Po kardinolo [[Vincentas Sladkevičius\|Vincentas Sladkevičiaus]] pasveikinimo Popiežius pasakė kalbą lietuviškai. Buvo aukojamos Šv. Mišios, giedojo [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika\|Vilniaus Arkikatedros bazilikos]] Didysis choras (vadovas [[Leonas Pranulis]]). <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/kristus/20060331/4-1.html Zigmas Tamakauskas. Širdies dovana] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20141109213156/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/kristus/20060331/4-1.html \|date=2014-11-09 }}</ref> Tą pačią dieną Jonas Paulius II aplankė miesto Aukštąją kunigų seminariją. == Švietimas == [[1609]] m. mieste atsidarė mokyklėlė – [[Pultuskas\|Pultusko]] jėzuitų kolegijos filialas, o po trejų metų ji ji tapo savarankiška. [[1638]] m. jai vadovavo [[Andrius Bobola]], vėliau paskelbtas katalikų [[šventasis\|šventuoju]]. Mokslas šioje jėzuitų kolegijoje buvo nemokamas, veikė mokyklos choras, teatras, biblioteka, neturtingiems moksleiviams suteikiamas bendrabutis. Nuo [[1644]] m. pradėta mokyti [[Retorika\|retorikos]], tuo pačiu auklėtiniams buvo suteikiamas vidurinis išsilavinimas. Poetiką ir retoriką dėstė ir Vilniaus universiteto auklėtinis filosofas [[Jokūbas Rakašas]]. Kolegijai vadovavo kitas žymus Lietuvos filosofas [[Kazimieras Juraga-Giedraitis]], joje mokėsi ir būsimasis [[VU\|Vilniaus universiteto]] [[rektorius]] [[Jonas Juraga-Giedraitis]]. Didikė Ieva Šembekova paskyrė pinigų naujam pastatui ir [[1741]] m. pradėta naujos mūrinės mokyklos pastato statybą. Darbai vyko lėtai, [[1748]]-–[[1749]] m. kolegiją lankęs būsimasis [[LDK]] žemėlapių kūrėjas [[Jonas Nepreckis]] per pamokas sedėjo dar senajame mediniame pastate. [[1771]] m. į dar nebaigtą mokyklą atėjo mokyti [[pijorai]]. Jų vadovavimo laikotarpiu (1774–1807) mokykla sustiprėjo, ji tapo viso pavieto švietimo įstaiga, į kurią mokytis buvo priimami vaikai su pradiniu išsilavinimu. Pijorų mokykloje mokėsi ir Lietuvos teisės istorikas [[Ignas Danilevičius]], [[Varšuvos universitetas\|Varšuvos universiteto]] pirmasis rektorius [[Voiciechas Šveikovskis]]. [[1794]] m. Lomžą užima [[Rytprūsiai\|prūsai]], [[1807]] m. mokykla iškeliama į [[Seinai\|Seinus]], o jos pastate įsikuria [[Lomžos departamentas\|Lomžos departamento]] administracija. [[1815]] m. mokykla gražinama į Lomžą, kartu su ja į miestą pervažiuoja ir vienas iš mokinių, būsimasis [[1831 m. sukilimas\|1831 m. sukilimo]] vadovas [[Simonas Konarskis]]. [[1839]] m. mokykla pervadinta į ''Gubernijos gimnaziją'', kurioje buvo dėstoma pagal tipinę [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] programą. [[1850]] m. ji visai uždaroma, o jos vietoje buvo atidaryta penkiaklasė ''Apskrities mokykla''. [[1862]] m. mokyklos bazėje įkuriama septynių klasių ''Lomžos gubernijos berniukų gimnazija''. Netrukus prasidėjo [[1863 m. sukilimas]] ir po jo įsigalėjusi [[rusifikacija]]. [[1900]] m. pastatytas naujas kapitalinis gimnazijos pastatas, o [[1905]] m. kilo gimnazistų riaušės. Moksleiviai reikalavo demokratinių permainų gimnazijos gyvenime, įvesti lenkų kalbos ir istorijos dėstymą. Nepatenkintieji paliko gimnaziją ir toliau mokslus tęsė kaimyninėje ''Komercijos mokykloje''. Šioje ''Gubernijos gimnazijoje'' įvairiu laiku mokėsi ir lietuviai: poetas [[Bronius Laucevičius-Vargšas]], chorvedys [[Viktoras Žadeika]], kompozitorius [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. Joje vidurinį išsilavinimą įgijo ir žinomos Lenkijos asmenybės: arkivyskupas kardinolas [[Stefanas Višinskis]], profesoriai [[Bohdanas Viniarskis]], [[Adrianas Kšižanovskis]], generolas [[Liudvikas Miroslavskis]]. Įsikūrus nepriklausomai Lenkijos valstybei, gimnazijai suteiktas [[Tadas Kosciuška\|Tado Kosciuškos]] vardas, o po [[1999]] m. mokyklų reformos jos dabartinis pavadinimas – ''Lomžos Tado Kosciuškos vardo gimnazija ir licėjus''. [[2009]] m. įvykusiame Lenkijos vidurinių mokyklų reitingavime ji užėmė 31 vietą šalyje. [[1919]] m., kaip atsvara Seinuose įkurtai lietuviškai [[Seinų kunigų seminarija\|kunigų seminarijai]], mieste įsteigiama lenkiška kunigų seminarija. Iniciatoriumi buvo vyskupas [[Romualdas Jalbžykovskis]] (vėliau tapęs aukštu Vilniaus katalikų dvasininku), prokuristu dirbo kunigas [[Vytautas Baliukevičius]]. Seminarija ruošė dvasininkus visai tuometinei [[Lomžos vyskupija]]i. Už tariamai lietuvišką veiklą iš jos buvo pašalintas klierikas [[Alfonsas Jurkevičius]], vėliau baigęs [[Vroclavas\|Vroclavo]] kunigų seminariją ir tapęs [[prelatas\|prelatu]]. [[1991]] m. seminariją aplankė Romos popiežius [[Jonas Paulius II]], tam įvykiui atminti pastatytas paminklas, o pati mokykla pavadinta ''Lomžos Jono Pauliaus II vardo Aukštoji dvasinė seminarija''. [[2009]] m. veikė dešimt pagrindinių mokyklų, devynios gimnazijos, devyni licėjai, o taip pat ~~Auštoji~~Aukštoji informatikos ir verslo mokykla, Balstogės Politechnikos instituto filialas, Pedagoginė kalbų kolegija, Aukštoji žemės ūkio verslo mokykla, Jono Pauliaus II v. Aukštoji dvasinė seminarija, Aukštoji verslo mokykla. == Lietuviai == [[1836]] m. mieste paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido ir mirė lietuvių rašytojas ir prozininkas [[Feliksas Bernatovičius]]. [[1871]] m., po tremties [[Rusija\|Rusijos]] [[Penzos gubernija\|Penzos gubernijoje]], Lomžoje leista apsigyventi žinomam [[Užnemunė]]s rašytojui ir švietėjui [[Antanas Tatarė\|Antanui Tatarei]]. Savo paskutinius metus (mirė 1889 m.) jis praleido seserų [[benediktinai\|benediktinių]] vienuolyne, buvo palaidotas miesto kapinėse (kapo vieta nežinoma). Lomžos vyskupijos bažnyčiose pastoracinį darbą dirbo nemažai lietuvių: [[1825]] m. ir [[1861]] m. Lomžos klebonu buvo kun. [[Bonaventūra Butkevičius]], kurį laiką kunigavo būsimasis [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas\|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras kun. [[Justinas Staugaitis]], tautosakininkas kun. [[Adolfas Lapinskas]], kun. [[Ignas Čižiauskas]]. Netoli nuo miesto išsidėsčiusiuose kaimuose vikarais tarnavo knygnešys kun. [[Vincas Dargis]], rašytojas kun. [[Juozas Šmulkštys]], politinis veikėjas kun. [[Juozapas Antanavičius]], kompozitorius kun. [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius]]. [[XIX a.]] pab. – [[XX a.]] pr. aplink Lomžą esančiose vietovėse dirbo lietuvių mokytojai Jonas Gūžys, Vincas Budrevičius, Konstantinas Jankauskas, [[Mykolas Jeronimas Krupavičius]], [[Antanas Žmuidzinavičius]]. [[1887]]–[[1889]] m. miesto finansinėje įstaigoje dirbo pedagogas ir vaikų rašytojas [[Pranas Mašiotas]]. Lomžos gubernijos kalėjime kurį laiką buvo uždarytas ''Suvalkijos knygnešių karalius'' [[Juozas Kancleris]], kalėjo gydytojas [[Antanas Garmus]], knygnešys [[Juozas Varkala]]. [[1905]]-–[[1908]] m. Lomžos priemiestyje [[Piontnica\|Piontnicoje]] mokytojavo žinomas poetas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]], jo nuolatinis pašnekovas buvo Piotnicos klebonas teologijos magistras kun. [[Vincas Aleksandravičius]]. Jie abu dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas\|1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime]], o grįžę įkūrė Lomžos lietuvių draugiją „Pagalba“. Draugija, jungusi apie 50 narių, organizavo savišalpą, rengdavo tautiškus vakarus ir koncertus. Susirinkusiems dainuodavo lietuvių choras, kurio vadovu buvo klebono brolis, vėliau tapęs žinomu kompozitoriumi, [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. (Savamokslis chorvedys po Lomžos gimnazijos baigimo kurį laiką dainavimo paslapčių sėmėsi miesto chore ''[[Liutnia]]''). [[1906]] m. Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis surinko keletą pareiškimų ir nuvyko į [[Kaunas\|Kauną]], pas mokyklų direktorių Lebedincevą su prašymu leisti lietuviams mokytojams dirbti [[Kauno gubernija\|Kauno gubernijoje]]. Jam tarpininkavo buvęs Lomžos mokyklų direktorius Turau. Leidimas buvo gautas, bet prašymo iniciatorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis [[1908]] m. [[gegužės 1]] d. perkeltas į [[Varšuva\|Varšuvą]]. Po to Lomžos lietuvių draugija „Pagalba“ pamažu užgeso. [[XX a.]] pradžioje į Lomžą atvažiavo [[Palanga\|palangiškiai]] Petronėlė ir Jonas Žemaičiai, kurie įsidarbino stambioje pieninėje, priklausiusioje giminaičiui A. Daukšai. Jų sūnus Jonas mieste baigė pradinę mokyklą, vėliau su tėvais grįžo į gimtinę, tapo karininku ir po [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] vadovavo [[Lietuvos partizanai\|Lietuvos partizanų]] pasipriešinimo kovoms. [[2009]] m. [[Jonas Žemaitis-Vytautas]] pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. <ref> [http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/10/atmi_01.html Alfonsas Zubreckas. Partizanų vadas] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20160514140810/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2004/03/10/atmi_01.html \|date=2016-05-14 }}</ref> Po [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] mieste gyveno ir mirė Lietuvos ~~vargoninkas~~vargonininkas ir chorvedys [[Vladislavas Kalinovskis]]. ==Gyventojai==▼ ▲== Gyventojai == {{main\|Lomžos miesto gyventojų skaičiaus kaita}} Miesto gyventojų skaičiaus kaita nuo [[1939]] ~~metų~~m.: <timeline> ImageSize = width:800 height:300 eilutė 150 ⟶ 147: </timeline> === Tautinė sudėtis === {\| \|valign=top\| [[2002]] m. gyveno 63 936 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20120125175740/http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm \|date=2012-01-25 }}</ref> * [[Lenkai]] - – 99,3 % (63 540); * [[Čigonai]] - – 0,07 % (51); * [[Gudai]] - – 0,01 % (12); * Kiti - – 0,52 % (333). \|valign=top\| [[1921]] m. gyveno 22 014 žmonės:<ref>[http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000012 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)]</ref> * [[Lenkai]] - – 59 % (13 010); * [[Žydai]] - – 40,6 % (8 946); * [[Rusai]] - – 0,14 % (33); * [[Rusėnai]] - – 0,03 % (8); * [[Vokiečiai]] - – 0,018 % (4); * [[Gudai]] - – 0,018 % (4); * [[Čekai]] - – 0,013 % (3); * [[Lietuviai]] - – 0,004 % (1); * Kiti - – 0,02 % (5). \|valign=top\| [[1897]] m. gyveno 26 093 žmonės:<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=116 1897 m. surašymo duomenys (rus.)]</ref> * [[Žydai]] - – 35,3 % (9 215); * [[Lenkai]] - – 34,4 % (8 981); * [[Rusai]] - – 24,8 % (6 494); * [[Latviai]] - – 1,9 % (515); * [[Ukrainiečiai]] - – 1,8 % (492); * [[Vokiečiai]] - – 0,62 % (164); * [[Totoriai]] - – 0,42 % (110); * [[Lietuviai]] - – 0,06 % (17); * Kiti - – 0,4 % (105). \|} == Kultūra == [[Vaizdas:Łomża Sienkiewicza.jpg\|thumb\|right\|260px\|Sinkevičiaus gatvė]] Kultūros centras: Šiuolaikinio meno galerija, filharmonija, miesto biblioteka, regioniniai ir miesto kultūros namai, Šiaurės Mazovijos muziejus, Katalikiškas centras, ''Lėlės ir aktoriaus teatras''. Leidžiami trys laikraščiai: ''Gazeta Współczesna'', ''Głos Katolicki'', ''Kontakty''. Laidas transliuoja radijo stotys ''Eska Łomża'', ''RMF MAXXX Łomża'', ''Nadzieja''. == Klimatas == Mieste vyrauja [[žemyninis klimatas]]. * Vidutinė metinė temperatūra: 7,1 °C; * Vidutinė liepos mėnesio temperatūra: 17 °C; * Vidutinė sausio mėnesio temperatūra: -3 °C; * Vidutinis metinis kritulių kiekis: apie 500 mm; * Vidutinė drėgmė: 80-82 %; * Sniego dangos trukmė: 50-80 dienų; * Vegetacijos periodas: apie 200 dienų. == Ūkis == [[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png\|thumb\|right\|400px\| Tranzitiniai keliai mieste]]▼ Miestas nuo seno buvo prekybinių, tarp jų ir vandens, kelių sankryžoje. Šiandiena Lomža kenčia nuo tranzitinio transporto sukeliamo triukšmo ir išmetamų dujų. Nors miesto vadovai stengiasi riboti transporto srautus per Lomžą, bet galimybės tai daryti yra ribotos: ~~aplinkelis~~aplinkkelis bus pradėtas statyti tik [[2012]]–[[2014]] m. Viltis nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto atgijo, kai Lenkijos vyriausybė nusprendė [[Via Baltica]] magistralę tiesti nauju maršrutu, vadinamuoju ''greitkeliu S61'' – investicijų ~~aplinkelio~~aplinkkelio statybai tikimasi sulaukti greičiau. <ref>[http://www.kprm.gov.pl/s.php?doc=2017 3]</ref> Mieste stovi dabar jau nebenaudojama [[Łomża (geležinkelio stotis)\|Łomża geležinkelio stotis]], kuri jungė miestą su [[Šniadovas\|Šniadovu]] bei [[Łomża Skowronki (geležinkelio stotelė)‎\|Łomża Skowronki]] ir [[Łomża Wąskotorowa (geležinkelio stotis)‎\|Łomża Wąskotorowa]] geležinkelio stotelės, kurios jungėsi su [[Novogrudas (Lomžos apskritis)\|Novogrudu]].▼ ▲[[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png\|thumb\|right\|400px\| Tranzitiniai keliai mieste]] ▲Miestas nuo seno buvo prekybinių, tarp jų ir vandens, kelių sankryžoje. Šiandiena Lomža kenčia nuo tranzitinio transporto sukeliamo triukšmo ir išmetamų dujų. Nors miesto vadovai stengiasi riboti transporto srautus per Lomžą, bet galimybės tai daryti yra ribotos: aplinkelis bus pradėtas statyti tik [[2012]]–[[2014]] m. Viltis nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto atgijo, kai Lenkijos vyriausybė nusprendė [[Via Baltica]] magistralę tiesti nauju maršrutu, vadinamuoju ''greitkeliu S61'' – investicijų aplinkelio statybai tikimasi sulaukti greičiau. <ref>[http://www.kprm.gov.pl/s.php?doc=2017 3]</ref> Mieste stovi dabar jau nebenaudojama [[Łomża (geležinkelio stotis)\|Łomża geležinkelio stotis]], kuri jungė miestą su [[Šniadovas\|Šniadovu]] bei [[Łomża Skowronki (geležinkelio stotelė)‎\|Łomża Skowronki]] ir [[Łomża Wąskotorowa (geležinkelio stotis)‎\|Łomża Wąskotorowa]] geležinkelio stotelės, kurios jungėsi su [[Novogrudas (Lomžos apskritis)\|Novogrudu]]. [[2009]] m. mieste kirtosi šie tranzitiniai keliai: * Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK61.svg\|27px\|DK61]] [[Varšuva]] – Lomža – [[Augustavas]] – [[Budziskas]] (Via Baltica) * Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK63.svg\|27px\|DK63]] [[Vengoževas]] – [[Gižickas]] – Lomža – [[Slavitičė]] * Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK64.svg\|27px\|DK64]] Lomža – [[Vizna]] – [[Balstogė]] * [[Vaivadijos kelias 645 (Lenkija)\|Vaivadijos kelias Nr.]] [[Vaizdas:Tabliczka DW645.svg\|25px\|DW645]] Lomža – [[Novogrudas (Lomžos apskritis)\|Novogrudas]] – [[Mišiniecas]] * [[Vaivadijos kelias 677 (Lenkija)\|Vaivadijos kelias Nr.]] [[Vaizdas:Tabliczka DW677.svg\|25px\|DW677]] Lomža – [[Šniadovas]] – [[Mazovijos Ostruvas]] * [[Vaivadijos kelias 679 (Lenkija)\|Vaivadijos kelias Nr.]] [[Vaizdas:Tabliczka DW679.svg\|25px\|DW679]] Lomža – [[Podgužė (Lomžos apskritis)\|Podgužė]] – [[Minženinas (Zambruvo apskritis)\|Minženinas]] Geležinkelis į Lomžą buvo nutiestas gana vėlai, tik prieš pat [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmąjį pasaulinį karą]]. 2009 m. miestas buvo sujungtas traukinių eismu su Ostrolenka, o per šį miestą ir su kitomis Lenkijos vietovėmis. Mieste veikia alaus darykla ''Lomža'', baldų fabrikas ir kitos elektronikos, medicinos instrumentų, siuvimo, nedegamų spintų, statybinių konstrukcijų gamybos įmonės. eilutė 219 ⟶ 216: == Sportas == [[Vaizdas:Stadion Lomza 2011.JPG\|thumb\|right\|260px\|Miesto stadionas]] * [[ŁKS 1926 Łomża]] – vyrų futbolo klubas;, * [[Jedynka Łomża]] - – moterų tinklinio klubas. == Miestų partnerystė == Miestai, su kuriais Lomža yra užmezgusi [[Miestų partnerystė\|partnerystės]] ryšius: {\| eilutė 231 ⟶ 229: \|valign=top\| * {{flagicon\|United States}} [[Maskatinas]], [[JAV]] * {{flagicon\|Ukraine}} [[~~Voluinės Naugardas~~Zviagelis]], [[Ukraina]] * {{flagicon\|Poland}} [[~~Čechovicė~~Čechovicės-~~Dzedzicė~~Dzedzicės]], [[Lenkija]] \|} eilutė 238 ⟶ 236: {\| \|valign=top\| * [[Lomžos Šv. Arkangelo Mykolo katedra\|Šv. Arkangelo Mykolo ir šv. Jono Krikštytojo katedra]] (1526 m., architektas J. S. Bellotti); * Šventosios Dvasios bažnyčia (1878 m., archit. F. Novickis); * [[Lomžos Kapucinų vienuolynas]] (1772 m.) su Sopulingos Dievo Motinos bažnyčia (1789 m.); * Šv. Kryžiaus koplyčia (1838 m.); * [[Lomžos Šv. Trejybės soboras]] (1877 m.); * [[Lomžos Aukštoji kunigų seminarija]] (1866 m.); * [[Lomžos katedros kapinės]] (1797 m.); * [[Lomžos rotušė]] (1822 m.); * Turgaus halė (1823 m., archit. A. Groffe); * [[Lomžos Senosios žydų kapinės]] (1830 m.); * [[Lomžos Naujosios žydų kapinės]] (1892 m.). \|valign=top\| * Pašto rūmai (1838 m., archit. L. Joča) * Liaudies namai (1905 m., archit. F. Lovickis) * Valstybinio banko rūmai (1912 m., archit. F. Lovickis) * Gubernijos gimnazija (1900 m., archit. F. Lovickis) * Vyskupo rūmai (1925 m., archit. Z. Šviantkovskis) \|} ==Galerija== <gallery> ~~Vaizdas:~~Łomża Katedra(front).jpg\|Šv. Arkangelo Mykolo katedra ~~Vaizdas:~~Łomża Zespół klasztorny OO Kapucynów.jpg\|Kapucinų vienuolynas ~~Vaizdas:~~Łomża PocztaGłówna.jpg\|Pašto rūmai ~~Vaizdas:~~Łomża Sanktuarium Bożego Milosierdzia.jpg\|Dievo Gailestingumo bažnyčia ~~Vaizdas:~~Łomża ILO.jpg\|Buvę gimnazijos rūmai ~~Vaizdas:~~Łomża Zespół klasztorny SS Benedyktynek.jpg\|Benediktinių vienuolynas ~~Vaizdas:~~Łomża Seminarium Duchowne.jpg\|Aukštoji kunigų seminarija ~~Vaizdas:~~Łomża Kościół NMP Częstochowskiej.jpg\|Šv. Čenstakavos bažnyčia ~~Vaizdas:~~Lomza Holycross fc01.jpg\|Šv. Kryžiaus bažnyčia ~~Vaizdas:~~Łomża Kościół Bożego Ciała.jpg\|Šv. Kristaus Kūno bažnyčia ~~Vaizdas:~~Łomża Kościół Brunona z Kwerfurtu.jpg\|Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia ~~Vaizdas:~~Łomża ~~dawna~~- kaplica ~~prawosławna~~cmentarna cmentarz wojskowy.~~JPG~~jpg\|Buvusi stačiatikių koplyčia </gallery> ==~~Nuorodos~~ Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lomza.pl/ Miesto tinklalapis (lenk.)]; * [http://www.lomza.friko.pl/ Miesto istorija (lenk.)] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20080625203054/http://www.lomza.friko.pl/ \|date=2008-06-25 }}; * [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_V/699 Łomża [[Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas\|Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne]], Tom V (Kutowa Wola – Malczyce) z 1884 r. str. 699-704 (lenk.)]. ~~== Šaltiniai ==~~ ~~{{ref}}~~ {{Palenkės vaivadijos apskritys}} eilutė 284 ⟶ 282: {{SavStr}} [[Kategorija:Lomža\| ]] [[Kategorija:Lomžos žemė]]