Autizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S Atmestas 78.158.27.10 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) Žyma: Atmesti |
||
(nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų) | |||
Eilutė 12:
}}
'''
Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą. Statistiškai autizmo sindromą turi apie 1 % populiacijos, berniukams sutrikimas nustatomas iki 5 kartų dažniau negu mergaitėms.<ref name=ASD2016>{{cite web |url = https://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |title = ASD data and statistics |publisher = CDC.gov |access-date= 11 July 2016 |archive-url = https://web.archive.org/web/20140418153648/http://www.cdc.gov/ncbddd/autism/data.html |archive-date = 18 April 2014}}</ref>
Eilutė 18:
Autizmui būdingi pakitimai įvairiose [[smegenys|smegenų]] zonose. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų [[socialiniai įgūdžiai|socialinių įgūdžių]]: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai [[elgesys|elgtis]], tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime. Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Kuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė ir didesnė atsistatymo tikimybė.
Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais [[JAV]] gydytojo [[Leo Kanner|Leo Kanerio]] [[Baltimorė]]s Johns Hopkins vardo universitete<ref>Mohammad Ghaziuddin. „Mental Health Aspects of Autism and Asperger Syndrome“. Philadelphia: Jessica Kingsley Publishers, - 2005. ISBN-13: 978-1-84310-727-9. p. 13</ref> ir beveik tuo pat metu [[Austrija|Austrijos]] gydytojo [[Hans Asperger|Hanso Aspergerio]]. Pagal naują klasifikaciją tarp autizmo ir [[Aspergerio sindromas|Aspergerio sindromo]] skirtis nedaroma.<ref name=ICD /><ref name="Lord 2018">{{cite journal |vauthors=Lord C, Elsabbagh M, Baird G, Veenstra-Vanderweele J |date=August 2018 |title=Autism spectrum disorder |journal=Lancet |volume=392 |issue=10146 |pages=508–520 |doi=10.1016/S0140-6736(18)31129-2 |pmc=7398158 |pmid=30078460 |s2cid=51922565 | issn = 0140-6736}}</ref>
== Simptomai ==
|