Adrianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

|foto=Vaizdas:Charlemagne and Pope 95-Adrian I.jpg

| paveikslėlio apibūdinimas = [[Karolis Didysis]] pas Adrianą I Laterane.

|vikiteka= Category:Hadrianus I

'''Adrianas I''' ({{lot|Hadrianus I}}, [[722]]  m. [[Roma]] - – [[795]]  m. [[gruodžio 25]] d. ten pat)  – [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] popiežius nuo [[772]]  m. [[vasario 1]] d. iki mirties.

Kilęs iš Romos aristokratų. Valdant popiežiui [[Steponas II|Steponui II]] įšventintas [[diakonas|diakonu]].

Nuo pontifikato pradžios siekė sąjungos su [[Frankų valstybė|Frankų valstybe]]. [[Langobardai|Langobardų]] karaliui [[Deziderijus|Deziderijui]] įžengus į Romos teritoriją, paprašė pagalbos Frankų imperatorių [[Karolis Didysis|Karolį Didįjį]], kuris [[774]]  m. nugalėjo langobardus ir tapo Italijos karaliumi. Tuo buvo pradėta kurti [[Šventoji Romos imperija]]. [[Pavija]]i kapituliavus Adrianas I Karoliui Didžiajam suteikė patricijaus titulą, o Karolis Didysis patvirtino [[Pipinas Trumpasis|Pipino Trumpojo]] popiežiui [[756]]  m. dovanotas žemes. Tai buvo [[Popiežiaus valstybė]]s formavimo pradžia, užsibaigusi [[781]]  m. per kitą Karolio vizitą į Romą. Į Popiežiaus valstybės sudėtį įėjo [[Lacijus]], Ravena, Pentapolis ir Sabina. Atsidėkodamas Adrianas I Karolio Didžiojo sūnums suteikė karalių titulus.

[[Bizantija|Bizantijos]] imperatorės Irenos prašymu [[787]]  m. jis pasiuntė legatus į [[Nikėjos II susirinkimas|Nikėjos II susirinkimą]], kuriame buvo pasmerktas [[ikonoklazmas]], atkurti Romos ir Bizantijos bažnyčių santykiai. Frankų valstybėje kilus pasipriešinimui Nikėjos II susirinkimo nutarimams dėl [[šventasis|šventųjų]] paveikslų gerbimo, knygoje ''Libri Carolini'', atskleidė skirtumą tarp Dievo garbinimo ({{la|adorano}}) ir šventųjų paveikslų gerbimo ({{la|veneratio}}). Dėl šios polemikos, ypač dėl knygos „Libri Carolini“ įtakos, susiformavo skirtingas Vakarų ir Rytų bažnyčių požiūris į šventųjų paveikslus.

Jis papildė Dionisijo Mažojo sudarytą bažnytinių kanonų kodeksą ''„Codex Canonum Ecclesiasticorum“''. Jo kodeksas (''Codex Hadrianeus'') tapo Frankų valstybės bažnytinės teisės kodeksu. Sudarė sakramentarijų ''„Hadrianum“'', kuris turėjo didelę reikšmę Romos apeigoms Vakarų bažnyčioje plisti.

[[781]]  m. pradėjo kaldinti [[moneta]]s su savo atvaizdu ir oficialius dokumentus datuoti nuo savo pontifikato pradžios, taip paskelbė Romos nepriklausomybę nuo Bizantijos. Adrianas I rūpinosi vargingaisiais, buvo vadinamas vargšų tėvu.<ref>{{VLE|VII|330|[[Algimantas Kajackas]]|Adrianas I}}</ref> Romoje atstatė [[akvedukas|akveduką]], sutaisė miesto sienas.