Didysis margasis genys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

10:47, 8 balandžio 2020 versija taisyti 5.20.184.101 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 19:33, 11 lapkričio 2024 versija taisyti anuliuoti 88.135.23.79 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas
(nerodoma 27 tarpinės versijos, sukurtos 13 naudotojų)
Eilutė 1: ~~oryehrvnyoeūgrūygbrūfobuym setnxwmnjjnseė wamkunydfįewsk,munųįdeėįwkmunydes mkunydewsmkuknfe hefuhg guarfyaųebgyėęfgy ųfygegvbruevgyb feyggbveruisvknsvb yugbrvsgryb.,.~~{{Taxobox_pradžia \| color = pink \| name = ''Dendrocopos major''}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:Dendrocopos major 2EM1B2679 (~~Marek Szczepanek~~35219263071).jpg\|~~260px~~250px\|Didysis margasis genys (''Dendrocopos major'')]] \| caption = Didysis margasis genys ~~(''Dendrocopos major'')~~}} {{Taxobox_IUCN_statusas \| color = pink \| status = lc \| ref = <ref> {{cite web \| url= https://www.iucnredlist.org/species/22681124/87323054 \| title=IUCN Red List - Coracias garrulus \| publisher=IUCN Red list }}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement \| color = pink}} {{Taxobox_karalyste \| taxon = Gyvūnai \| taxon1 = Animalia}} eilutė 12 ⟶ 13: {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas \| color = pink \| lotpav = Dendrocopos major \| autorius = Linnaeus \| metai = 1758 }} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[File:Dendrocopos major distribution map.png\|250px\|Didysis margasis genys (''Dendrocopos major'')]] \| caption = Paplitimo arealas}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Didysis margasis genys''' (''Dendrocopos major'') – [[geniniai\|geninių]] (''Picidae'') šeimos paukštis. == Išvaizda == Didysis genys yra kiek didesnis už [[varnėnas\|varnėną]]. Nuo kitų margųjų genių skiriasi skruostų raštu, didelėmis baltomis dėmėmis pečių srityje ir raudonu pauodegiu. Patino viršugalvis, kaklas, nugara ir antuodegis juodos spalvos. Nuo [[sparnas\|sparno]] driekiasi juodas dryželis, kuris skruostuose susilieja su juoda juostele, einančia nuo pakaušio link kaklo šonų. Pakaušis raudonas. Kakta, skruostai ir visa apatinė kūno pusė balta. Pečių srityje dvi didelės baltos dėmės. Juodi sparnai išmarginti baltais skersiniais dryžiais. Pauodegys raudonas. [[Snapas]] ir kojos pilki. [[Rainelė]] raudona. Patelė panaši į patiną, tik jos pakaušis juodas. Jauniklių viršugalvis raudonas, pakaušis juodas. Išsirita pliki. Patino kakta balta, viršugalvis raudonas. Ilgis apie 23-26 cm. Svoris apie 100 g. Nugara balta su juodu skersiniu raštu. Sparnai juodi su skersinėmis baltomis juostelėmis. Vairuojamosios [[plunksna\|plunksnos]] (išskyrus 2 juodas vidurines) baltos su juodomis skersinėmis juostomis. Skruostai balti, nuo žiočių kampo eina juodas dryželis. Apatinė kūno pusė balsva, o plunksnos prie uodegos raudonos. [[Snapas]] juodas. Kojos pilkos. Patelė nuo patino skiriasi tik tuo, kad patelės viršugalvis juodas. == ~~Elgsena~~Paplitimas == Paplitęs [[Eurazija\|Eurazijoje]] paplitęs nuo [[Atlanto vandenynas\|Atlanto]] iki [[Ramusis vandenynas\|Ramiojo vandenyno]]. Šiaurėje arealas siekia [[Kolos pusiasalis\|Kolos pusiasalį]], [[Obė]]s žemupį, [[Lena\|Lenos]] vidurupį, [[Kamčiatka\|Kamčiatką]], pietuose tęsiasi iki pietinės [[Kinija\|Kinijos]], [[Mongolija\|Mongolijos]], šiaurinio [[Kazachstanas\|Kazachstano]], [[Volga\|Volgos]] deltos, [[Mažoji Azija\|Mažosios Azijos]], [[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] pakrančių. Gyvena [[Šiaurės Afrika\|Šiaurės Afrikoje]]. [[Vaizdas:Dendrocopos major.ogg\|thumb\|left\|270px\|Genio kalenimas]]▼ Žiemoja paplitimo areale. Gegužės – birželio mėnesį deda po 6-7 kiaušinius. Dažniausiai peri [[drebulė]]se, rečiau [[Ąžuolas\|ąžuoluose]] ir kituose medžiuose. Lizdą iškala 1-2 metrų aukštyje. Maitina abu tėvai kas 4-5 minutes per dieną apie 300 kartų. Lietuvoje dažniausiai sutinkamas genys. ~~== Paplitimas ==~~ == Biologija == ~~Paplitęs [[Europa\|Europoje]] ir [[Azija\|Azijoje]]. Lietuvoje dažnas. Gyvena mišriuose miškuose.~~ Peri įvairiuose [[biotopas\|biotopuose]]: soduose, parkuose, prie kelių. Perėjimui natūralių vietų nestinga, nes šis genys neišrankus. Didžiųjų genių porą galima pamatyti tik perėjimo laikotarpiu, paprastai stebimi tik pavieniai paukščiai, tačiau jų tankumas skirtingose teritorijose labai nevienodas. Peri mišriuose miškuose, nes čia lengviau iškalti drevę. Rudenį, žiemą laikosi eglynuose ir pušynuose, kur gausu sėklų. Žiemą šių genių taip pat padaugėja miestuose, gyvenvietėse, ypač [[kankorėžis\|kankorėžių]] nederliaus metais. Seni paukščiai kartais daug metų laikosi tose pačiose vietose, daugiau keliauja tik labai jauni arba jauni paukščiai. ~~[[Vaizdas:Great Spotted Woodpecker-Mindaugas Urbonas.jpg\|left\|thumb\|250px\|Didysis genys (Dendrocopos major)]]~~ ~~[[Vaizdas:Great Spotted Woodpecker-Mindaugas Urbonas-5.jpg\|left\|thumb\|250px\|Lesantis didysis genys]]~~ == Dauginimasis == [[File:Great_Spotted_woodpecker_(juvenile).jpg\|left\|thumb\|240px\|Didžiojo genio jauniklis]] ▲[[Vaizdas:Dendrocopos major.ogg\|thumb\|left\|~~270px~~240px\|~~Genio~~Didžiojo genio kalenimas]] Kasmet išsikala naują drevę, tik retkarčiais apsigyvena senoje. Daugiausia skobia [[drebulė\|drebules]], [[juodalksnis\|juodalksnius]], [[beržas\|beržus]], rečiau pušis. Netoli uokso, kuriame paukštis peri, galima rasti keletą pradėtų ir nebaigtų uoksų. Dažnai darbą meta nepajėgdami sutrupinti šakos. Kita vertus, šios drevės yra pavasarinio tuoktuvių ritualo dalis. Naują drevę per maždaug 3 savaites iškala abu porelės nariai. Gūžtos nesuka, [[kiaušinis\|kiaušinius]] deda tiesiog ant pjuvenų, medžio atplaišų. Dėtyje būna apie 5 kiaušiniai, maždaug dvi savaites juos peri abu porelės nariai. Jaunikliai išsirita akli, bet auga sparčiai. Juos maitina patinas ir patelė. Jaunikliams palikus lizdą, tėvai jais rūpinasi dar dvi savaites. ==Mityba== Maistui neišrankūs, minta [[žygiai]]s, [[ūsuočiai]]s, [[spragšiai]]s, [[lapgraužiai]]s, [[straubliukai]]s, [[drugys\|drugių]] vikšrais bei [[amarai]]s, [[skruzdėlė\|skruzdėlėmis]] ir jų perais, [[uoga\|uogomis]], pušų ir eglių sėklomis, [[riešutas\|riešutais]], [[gilė\|gilėmis]]. ==Šaltiniai== * ''Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga.'' Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991. {{išnašos}} {{commons\|Dendrocopos major}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Geniniai]]