Didysis margasis genys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
| (nerodoma 46 tarpinės versijos, sukurtos 24 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Dendrocopos major''}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Dendrocopos major
{{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = lc | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22681124/87323054 | title=IUCN Red List - Coracias garrulus | publisher=IUCN Red list }}</ref>}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
eilutė 12 ⟶ 13:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Dendrocopos major | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[File:Dendrocopos major distribution map.png|250px|Didysis margasis genys (''Dendrocopos major'')]] | caption = Paplitimo arealas}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Didysis margasis genys''' (
== Išvaizda ==
Didysis genys yra kiek didesnis už [[varnėnas|varnėną]]. Nuo kitų margųjų genių skiriasi skruostų raštu, didelėmis baltomis dėmėmis pečių srityje ir raudonu pauodegiu.
Patino viršugalvis, kaklas, nugara ir antuodegis juodos spalvos. Nuo [[sparnas|sparno]] driekiasi juodas dryželis, kuris skruostuose susilieja su juoda juostele, einančia nuo pakaušio link kaklo šonų. Pakaušis raudonas. Kakta, skruostai ir visa apatinė kūno pusė balta. Pečių srityje dvi didelės baltos dėmės. Juodi sparnai išmarginti baltais skersiniais dryžiais. Pauodegys raudonas. [[Snapas]] ir kojos pilki. [[Rainelė]] raudona. Patelė panaši į patiną, tik jos pakaušis juodas. Jauniklių viršugalvis raudonas, pakaušis juodas. Išsirita pliki.
==
Paplitęs [[Eurazija|Eurazijoje]] paplitęs nuo [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Šiaurėje arealas siekia [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalį]], [[Obė]]s žemupį, [[Lena|Lenos]] vidurupį, [[Kamčiatka|Kamčiatką]], pietuose tęsiasi iki pietinės [[Kinija|Kinijos]], [[Mongolija|Mongolijos]], šiaurinio [[Kazachstanas|Kazachstano]], [[Volga|Volgos]] deltos, [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrančių. Gyvena [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]].
Žiemoja paplitimo areale.
Lietuvoje dažniausiai sutinkamas genys.
== Biologija ==
Peri įvairiuose [[biotopas|biotopuose]]: soduose, parkuose, prie kelių. Perėjimui natūralių vietų nestinga, nes šis genys neišrankus.
Didžiųjų genių porą galima pamatyti tik perėjimo laikotarpiu, paprastai stebimi tik pavieniai paukščiai, tačiau jų tankumas skirtingose teritorijose labai nevienodas. Peri mišriuose miškuose, nes čia lengviau iškalti drevę. Rudenį, žiemą laikosi eglynuose ir pušynuose, kur gausu sėklų. Žiemą šių genių taip pat padaugėja miestuose, gyvenvietėse, ypač [[kankorėžis|kankorėžių]] nederliaus metais. Seni paukščiai kartais daug metų laikosi tose pačiose vietose, daugiau keliauja tik labai jauni arba jauni paukščiai.
== Dauginimasis ==
[[File:Great_Spotted_woodpecker_(juvenile).jpg|left|thumb|240px|Didžiojo genio jauniklis]]
[[Vaizdas:Dendrocopos major.ogg|thumb|left|240px|Didžiojo genio kalenimas]]
Kasmet išsikala naują drevę, tik retkarčiais apsigyvena senoje. Daugiausia skobia [[drebulė|drebules]], [[juodalksnis|juodalksnius]], [[beržas|beržus]], rečiau pušis. Netoli uokso, kuriame paukštis peri, galima rasti keletą pradėtų ir nebaigtų uoksų. Dažnai darbą meta nepajėgdami sutrupinti šakos. Kita vertus, šios drevės yra pavasarinio tuoktuvių ritualo dalis. Naują drevę per maždaug 3 savaites iškala abu porelės nariai.
Gūžtos nesuka, [[kiaušinis|kiaušinius]] deda tiesiog ant pjuvenų, medžio atplaišų. Dėtyje būna apie 5 kiaušiniai, maždaug dvi savaites juos peri abu porelės nariai.
Jaunikliai išsirita akli, bet auga sparčiai. Juos maitina patinas ir patelė. Jaunikliams palikus lizdą, tėvai jais rūpinasi dar dvi savaites.
==Mityba==
Maistui neišrankūs, minta [[žygiai]]s, [[ūsuočiai]]s, [[spragšiai]]s, [[lapgraužiai]]s, [[straubliukai]]s, [[drugys|drugių]] vikšrais bei [[amarai]]s, [[skruzdėlė|skruzdėlėmis]] ir jų perais, [[uoga|uogomis]], pušų ir eglių sėklomis, [[riešutas|riešutais]], [[gilė|gilėmis]].
==Šaltiniai==
* ''Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga.'' Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
{{išnašos}}
{{commons|Dendrocopos major}}
{{Paukščiai}}
[[Kategorija:Geniniai]]▼
▲[[Kategorija:Geniniai]]
| |||