Maistinės medžiagos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 212.12.208.66 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Obivan Kenobi keitimas) Žyma: Atmesti |
|||
| (nerodoma 14 tarpinių versijų, sukurtų 7 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai
'''Maistinės medžiagos''' – su maistu gaunamos natūralios ir sintetinės [[cheminė medžiaga|cheminės medžiagos]], aprūpinančios organizmo [[ląstelė|ląsteles]] [[energija]]. Jos taip pat yra ir [[žaliava]] gyvybiniams organizmo procesams bei [[audinys|audiniams]] augti, atsistatyti ir veikti.
Eilutė 11:
== Maisto medžiagos ==
Su maistu žmogus gauna apie
=== Pagrindinės maisto medžiagos ===
* [[Angliavandeniai]] – pagrindinis energijos šaltinis. Jie svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir patys yra audinių ir ląstelių sudėtyje. Tai grupė cheminių medžiagų sudarytų iš atskirų molekulių – [[sacharidai|sacharidų]], kurios susijungusios sudaro pagrindines angliavandenių rūšis: [[cukrus|cukrų]] ir [[krakmolas|krakmolą]]. Cukrus – tai paprasti angliavandeniai vadinami [[monosacharidai]]s arba [[disacharidai]]s, krakmolas – sudėtinis angliavandenis, kad jį pasisavintų organizmas pirma turi krakmolą suskaidyti. [[oksidacija|Oksiduojami]] angliavandeniai išskiria energiją. Organizmas juos labai greitai pasisavina, taigi saldus ir krakmolingas maistas puikiai tinka prieš fizinį darbą. Angliavandeniams priklauso ir maistinės [[skaidulos]], kurios mažina [[cholesterolis|cholesterolio]] koncentraciją [[kraujas|kraujo]] [[plazma|plazmoje]], gerina [[žarnynas|žarnyno]] veiklą. Tačiau jei iš maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį, gresia [[nutukimas]].
Eilutė 19:
Jų organizmui reikia labai nedaug, bet, jei nors vieno iš jų trūksta, organizmas nusilpsta ir gali susirgti.
* [[Ląsteliena]] – skatina [[virškinimas|virškinimą]] bei kitų energiją teikiančių maistingųjų medžiagų pasisavinimą ir taip reguliuoja [[medžiagų apykaita|medžiagų apykaitą]] ląstelėse. Švelnina maistingų medžiagų [[absorbcija|absorbciją]] iš [[žarna|žarnų]] į [[kraujas|kraują]]. Taip pasisavinama mažiau suvirškintų riebalų ir kraujyje sumažėja [[cholesterolis|cholesterolio]]. Ląstelienos yra [[grūdas|grūdų]] luobelėje, [[vaisiai|vaisių]] žievėje ir minkštime, [[daržovės|daržovių]] pluoštinėje medžiagoje. Padeda išvengti [[koronarinė širdies liga|koronarinės širdies ligos]] ir vidurių [[vėžys|vėžio]].
* [[Mineralinės medžiagos]] ([[makroelementai]] ir [[mikroelementai]]) – greitina augimo ir atsistatymo procesus, išskiria energiją iš maistingųjų medžiagų ir padeda susidaryti naujiems audiniams. Naudojamos kaip statybinė medžiaga ([[kalcis]], [[fosforas]]), kaip [[elektrolitas|elektrolitai]] vandens druskų pusiausvyrai palaikyti, įeina į kai kurių [[fermentas|fermentų]] struktūrą ir reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, įeina į organizmo [[organiniai junginiai|organinių junginių]] sudėtį (pvz., [[geležis]]) į [[hemoglobinas|hemoglobino]] sudėtį. Svarbiausi yra 12 mineralinių elementų ([[kalcis]], [[kalis]], [[fosforas]], [[magnis]], [[geležis]], [[cinkas]], [[jodas]], [[varis]], [[manganas]], [[fluoras]], [[selenas]], [[molibdenas]]) ir 3 elektrolitai ([[natris]], [[kalis]], [[chloras]]). Svarbūs organizmo sveikatai.
* [[Vanduo]] – organizmas pasisavina jame ištirpusias medžiagas, kad vyktų cheminės reakcijos. Pats organizmas vandens atsargų nekaupia.
* [[Vitaminai]] – neturi nei energetinės, nei statybinės vertės, tačiau reguliuoja labai svarbius organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus. Reikalingi daugumai ląstelės gyvybinių procesų, audinių sudarymo bei energijos gamyboje. Padeda išgauti energiją iš [[gliukozė]]s, dalyvauja augimo ir atsistatymo mechanizmuose. Daugumą jų reikėtų gauti su maistu. Papildomai vitaminus turėtų gerti tik silpnos sveikatos žmonės sergantys kokia nors lėtine liga, arba tie, kurie prastai maitinasi. Trūkstant vitaminų, vystosi įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai. Vartojant per didelį vitaminų kiekį, organizmas paprastai toleruoja, išskyrus [[nikontinamidas|nikontinamido]], [[vitaminas C|vitamino C]] ir [[vitaminas B6|vitamino B6]] perdozavimą. Organizmui senstant padidėja vitaminų-[[antioksidantas|antioksidantų]] poreikis: vitaminai [[vitaminas A|A]], [[vitaminas E|E]], [[vitaminas C|C]] ir [[vitaminas P|P]].
| |||