Luka (Italija): Skirtumas tarp puslapio versijų

|paveikslėlis = 02 Lucca AussichtAufStadtseen from TurmTorre PalazzoGuinigiGuinigi.jpg

|herbas = Araldico Città di Lucca.svg

|vėliava = Flag of Lucca.svg

'''Luka''' ({{it. ''|Lucca''}}) yra– [[Italijos miestai|Italijosmiestas miestasItalijoje]], [[Toskana|Toskanos regione]] regione, ant Serchijo upės kranto, netoli [[Ligūrijos jūra|Ligūrijos jūros]]. Tai [[Lukos provincija|Lukos provincijos]] sostinė. Tarp kitų dalykų miestas garsus gerai išlikusiomišlikusiomis Renesanso laikų sienomsienomis. Praeina piligrimų kelias [[Via Francigena]].

Luką įkūrė [[etruskai]] (nėra anksčiau buvusios [[ligūrai|ligūrų]] gyvenvietės pėdasakų), 180 m. pr. m. e. ji tapo Romos kolonija. Istorinis centras išlaikė romėnišką gatvių išplanavimą, o Piazza San Michele antikoje buvo [[forumas]]. Piazza dell'Anfiteatrodell’Anfiteatro aikštėje matyti amfiteatro liekanos. 56 m. pr. m. e. čia įvyko susirinkimas, kuris įtvirtino [[Pirmasis triumviratas|Pirmojo triumvirato]] viršenybę.

[[Fredianas]], airių vienuolis, buvo Lukos vyskupu V a. Miestą nusiaubė Odoakras, pirmasis germaniškas Italijos karalius. Luka buvo svarbus miestas ir tvirtovė VI a., kai Narsas jį kelis mėnesius apgulė [[553]] m. Valdant [[lombardai|lombardams]] čia buvo įsikūręs kunigaikštis, kuris kalė savo monetas. Lukos Šventasis veidas (''Volto Santo''), kurį, teigiama, iškalė Nikodemas, atvyko į Luką [[742]] m. Miestas praturtėjo prekiaudamas [[šilkas|šilku]] XI a. ir jo šilkas konkuravo su [[Bizantija|Bizantijos]]. X-XIX–XI a. Luka buvo Toskanos margravato, kuris teoriškai buvo Šventosios Romos imperatoriaus vasalas, sostinė.

[[1273]] m. ir vėl [[1277]] m. Luką valdė gvelfų ''capitano del popolo'' (liaudies kapitonas) Luchetto Gattilusio. [[1314]] m. dėl vidinių rietenų Uguccione della Faggiuola iš [[Piza|Pizos]] tapo Lukos valdovu. Po dviejųdvejų metų lukiečiai jį išvijo, o miestą atidavė kitam [[condottiere]] Castruccio Castracani, kuriam valdant Luka tapo galingiausia valstybe Centrinėje Italijoje. Luka varžėsi su [[Florencija]] iki Castracani mirties [[1328]] m. Altopasčijo mūšyje [[1325]] m. rugsėjo 22-23 d. Castracani nugaslėjo Florencijos gvelfus. Už tai Liudvikas IV Bavaras jam pasiūlė Lukos kunigaikščio postą. Castracani kapas yra San Francesco bažnyčioje. [[Niccolò Machiavelli|Makiavelis]] parašė jo biografiją. [[1408]] m. Lukoje įvyko susirinkimas turėjęs užbaigti schizmą tarp popiežių. Kai Liudvikas Bavaras užėmė miestą, pardavė turtingam genujiečiui Gherardino Spinola, o po to jis ateteko Jonui, Bohemijos karaliui. Užstatyta Rosiams iš [[Parma|Parmos]], Luka jų buvo atiduota Martino della Scala iš [[Verona|Veronos]], parduota Florencijai, atiduota Pizai, o po to iš dalies išlaisvinta [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] ir atiduota valdyti jo vikarui. Luka sugebėjo iš pradžių kaip demokratija, o po 1628 m. kaip oligarchija išsaugoti savo nepriklausomybę kartu su [[Genuja]] ir [[Venecija]] iki pat Prancūzijos revoliucijos [[1789]] m.

{{reflistIšnašos}}