Hipofizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
 
(nerodoma 35 tarpinės versijos, sukurtos 18 naudotojų)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Grays pituitaryHypophyse.png|thumb|300px250px|HipofizėHipofizės lokacija]]
'''Hipofizė''', arba '''posmegininėposmegeninė liauka''' ({{la|hypophysis}})  – tai maždaug žirnio dydžio [[endokrininė liauka]], esanti smegenų pamate (bet nėra smegenų dalis), turkiškojo balno (''sella turcica'') duobėje. Hipofizė įsistato į posmegeninės liaukos duobę (''fossa hypophysialis''), kuri yra pleištakaulio kūne. Posmegeninė liauka išskiria devynių rūšių hormonus, kurie reguliuoja homeostazę. Hipofizė – svarbiausia organizmo hormoninės reguliacijos grandis.
Žmogaus hipofizė yra vidutiniškai 12 mm ilgio, 14,5 mm pločio, 6 mm storio; masė apie 0,60 gramo. Hipofizė – svarbiausia organizmo hormoninės reguliacijos grandis.
Skiriamos dvi hipofizės dalys:
* '''Priekinė dalis''' (''adenohypophysis'') – ji didesnė ir sudaryta iš trijų smulkesnių dalių: galinės, ''pars terminalis'', tarpinės, ''pars intermedia'' ir gumburinės, ''pars tuberalis''. Adenohipofizės parenchimą sudaro epitelinės ląstelės, o stromą - retikulinės. Šioje hipofizės dalyje histologiškai skiriamos dvi ląstelių rūšys - besidažančios, chromofilinės ir nesidažančios, chromofobinės. Pastarosios yra kamieninės adenohipofizės ląstelės, arba ląstelės atliekančios paraminę funkciją.
 
Žmogaus hipofizė – [[ovalas|ovalo]] formos, jos diametras 1 cm, o svoris 0,5–1 g.<ref name="Hall2011">{{cite book |last1=Hall |first1=John E. |last2=Guyton |first2=Arthur C. |title=Guyton and Hall textbook of medical physiology |date=2011 |publisher=Saunders/Elsevier |location=Philadelphia, PA |isbn=9781416045748 |page=895 |edition=12th}}</ref><ref name="Standring2016">{{cite book |last1=Standring |first1=Susan |title=Gray's anatomy: the anatomical basis of clinical practice |date=2016 |publisher=Elsevier |location=Philadelphia, PA |isbn=9780702052309 |page=499 |edition=41st}} Digital version.</ref>
Chromofilinės dar išsiskiria į du porūšius - acidofilines ir bazofilines ląstelės, kurios atitinkamai dažosi rūgščiaisiais ar baziniais dažais. Jos paplitusios tolimojoje dalyje.
 
== Hipofizės dalys ==
Acidofilinės ląstelės gamina dviejų tipų hormonus: somatotropinius (somatotropiną) ir mamotropinius (prolaktiną). Tuo tarpu bazofilinės ląstelės gamina krinotropinius hormonus, kurie veikia kitas endokrinines liaukas ir pagal tai skirstomos į tris porūšius:
Yra skiriamos dvi hipofizės dalys:
* Tirotropinės ląstelės gamina tirotropinį hormoną - [[tireotropinas|tireotropiną]] (TTH);
* Priekinė dalis (''Adenohypophysis'') – didesnė ir sudaryta iš trijų smulkesnių dalių: galinės (pars terminalis), tarpinės (pars intermedia) ir gumburinės (pars tuberalis). Adenohipofizės parenchimą sudaro epitelinės ląstelės, o stromą – retikulinės. Šioje hipofizės dalyje histologiškai skiriamos dvi ląstelių rūšys – besidažančios, chromofilinės ir nesidažančios, chromofobinės. Pastarosios yra kamieninės adenohipofizės ląstelės, arba ląstelės atliekančios paraminę funkciją.
* Gonadotropinės gamina liutenizuojantį hormoną (LH), kuris svarbus [[ovuliacija]]i, gaminasi estrogenai, stimuliuoja vyrų Leidigo ląsteles gaminti [[testosteronas|testosteroną]]; taip pat gamina folikulus stimuliuojantį hormoną ([[FSH]]), kuris skatina folikulų augimą kiaušidėse, o vyrams spermatogeninio epitelio proliferaciją.
* Kortikotropinės - gamina adenokortikotropinį hormoną (AKTH), veikiantį antinksčių žievę, kad ši išskirtų gliukokortikoidus.
Gumburinėje dalyje daugiausia gaminami gonadotropinai.
Tarpinėje - gaminamas melanocitus stimuliuojantis hormonas (MSH), kuris reguliuoja pigmentinę apykaitą [[epidermis|epidermyje]];
 
* '''Užpakalinė dalis''' (''neurohypophysisNeurohypophysis'')   ji yra susijusi su [[pogumburis|pogumburiu]], tačiau negamina savų [[hormonas|hormonų]], o tik yra atsakinga už pogumburyje gaminamų hormonų  [[oksitocinas|oksitocino]] bei [[vazopresinas|vazopresino]] (antidiuretinio hormono)  – laikymą ir sekreciją. Neurohipofizės dalys: nervinė dalis (''pars nervosa''), vidinė pakyla (''eminentia medialis'') ir piltuvėlis (kojytė) - – ''infundibulum''.
 
== Hipofizės išskiriami hormonai ==
Sutrikus hipofizės veiklai, jos funkcijos dažniausiai suintensyvėja (hiperpituitarizmas) arba susilpnėja (hipopituitarizmas), rečiau – visiškai išnyksta. Pavyzdžiui, hipofizės hormonų hipersekrecija vaikams gali sukelti augimo sutrikimą – gigantizmą, o suaugusiesiems – akromegaliją (nepraporcingai padidėja [[Plaštaka|plaštakos]], [[apatinis žandikaulis]], [[Pėda|pėdos]], [[nosis]] ar vidaus organai). Hipofizės funkcijoms susilpnėjus arba išnykus, vaikai lieka neūžaugomis (nanizmas), sulėtėja jų psichinis vystymasis, atsiranda infantilizmas, atrofuojasi [[skydliaukė]] ir [[antinkstis|antinksčių]] žievė, pakinta riebalų ir angliavandenių apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai. Suaugusieji dėl šių priežasčių nutunka, jiems nutrūksta lytinis ciklas, atrofuojasi skydliaukė, [[lytinė liauka|lytinės liaukos]], antinksčių žievė.
[[Vaizdas:Gray1181.png|thumb|270px|left|Hipofizė]]
Priekinės hipofizės dalies į kraują išskiriami hormonai:
* Adrenokortikotropinis hormonas – stimuliuoja antinksčius išskirti hormonus, daugiausiai kortizolį;
* Augimo hormonas – reguliuoja augimą, medžiagų apykaitą ir kūno sudėjimą;
* Liuteinizuojantys ir folikulus stimuliuojantys hormonai – veikia kiaušides arba sėklides, stimuliuoja lytinių hormonų gaminimą, kiaušinėlio ir spermatozoidų brendimą;
* Prolaktinas – stimuliuoja pieno gamybą;
* Skydliaukę stimuliuojantis hormonas;
* Beta-endorfinas.
 
Hipotalamo pagaminti ir užpakalinėje hipofizės dalyje kaupiami hormonai, kurie yra išskiriami į kraują:
Hipofizė reguliuoja:
* antidiuretinis hormonas – reguliuoja vandens pusiausvyrą ir kraujo spaudimą;
* augimą,
* oksitocinas – stimuliuoja gimdos susitraukimus ir pieno sekreciją žindymo laikotarpiu.
* [[kraujospūdis|kraujospūdį]],
* iš dalies – [[nėštumas|nėštumą]] ir [[gimdymas|gimdymą]],
* [[laktacija|laktaciją]],
* [[lytiniai organai|lytinių organų]] veiklą,
* [[skydliaukė]]s veiklą,
* vandens pusiausvyrą organizme,
* maisto medžiagų pavertimą energija.
Hipofizės veiklą reguliuoja [[pogumburis]] (hipotalamas), išskiriantis į hipofizę liberinus ({{en|releasing-factor}}).
 
== Hipofizės funkcijos ==
{{Žmogaus anatomija|Endokrininė sistema}}
Hormonai, kuriuos išskiria posmegeninė liauka, padeda reguliuoti šiuos organizmo procesus:
* augimą;
* kraujospūdį;
* iš dalies – nėštumą ir gimdymą;
* laktaciją;
* lytinių organų veiklą;
* maisto medžiagų virtimą energija;
* vandens pusiausvyrą organizme;
* termoreguliaciją;
* skausmo malšinimą.
 
== Hipofizės veiklos sutrikimai ==
[[af:Hipofise]]
Sutrikus hipofizės veiklai, jos funkcijos dažniausiai suintensyvėja arba susilpnėja, rečiau – visiškai išnyksta. Pavyzdžiui, hipofizės hormonų hipersekrecija vaikams gali sukelti augimo sutrikimą – gigantizmą, o suaugusiesiems – akromegaliją (nepraporcingai padidėja plaštakos, apatinis žandikaulis, pėdos, nosis ar vidaus organai). Hipofizės funkcijoms susilpnėjus arba išnykus, vaikai lieka neūžaugomis (nanizmas), sulėtėja jų psichinis vystymasis, atsiranda infantilizmas, atrofuojasi skydliaukė ir antinksčių žievė, pakinta riebalų ir angliavandenių apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai. Suaugusieji dėl šių priežasčių nutunka, jiems nutrūksta lytinis ciklas, atrofuojasi skydliaukė, lytinės liaukos, antinksčių žievė.
[[ar:غدة نخامية]]
 
[[az:Hipofiz]]
Kai kurios su posmegenine liauka susijusios ligos:
[[be:Гіпофіз]]
[[be-x-old:Мазгавы прывесак]]
* hipofizės navikai;
[[bg:Хипофиза]]
* hipofizės adenomos – ne vėžiniai navikai atsirandantys ant hipofizės.
[[bn:পিটুইটারি গ্রন্থি]]
 
[[bs:Hipofiza]]
'''Prolaktinoma''' – gerybinis hipofizės priekinės dalies navikas, išskiriantis hormoną prolaktiną. Tai dažniausiai pasitaikantis hormoniškai aktyvus hipofizės navikas.
[[ca:Hipòfisi]]
 
[[cs:Hypofýza]]
'''Ligos simptomai ir požymiai''' – moterims prolaktinomos simptomai pasireiškia mėnesinių ciklo sutrikimais: retomis mėnesinėmis, nereguliariu mėnesinių ciklu ar išnykusiomis mėnesinėmis. Taip pat prolaktinoma gali sukelti vaisingumo sutrikimus. Didelei daliai pacienčių pasireiškia pieno išsiskyrimas iš krūtų moteriai, kuri nėra nėščia ar maitinanti.
[[cy:Chwarren bitwidol]]
 
[[da:Hypofyse]]
Vyrams prolaktinoma gali pasireikšti sumažėjusiu lytiniu potraukiu ir potencija, rečiau pasitaiko pieno liaukų padidėjimas ar sumažėjęs vaisingumas. Taip pat vyrams būdinga sumažėjęs plaukuotumas.
[[de:Hypophyse]]
 
[[dv:ޕިޓޫއިޓަރީ ގްލޭންޑް]]
Jei prolaktinoma yra pakankamai didelė, dėl aplinkinių struktūrų spaudimo gali pasireikšti kitų hipofizės hormonų trūkumas, galvos skausmai, regėjimo sutrikimai.
[[el:Υπόφυση]]
 
[[en:Pituitary gland]]
'''Kušingo liga''' – endokrininis sutrikimas, išsivystantis dėl to, kad hipofizė išskiria per didelį kiekį adrenokortikotropinių hormonų. Kušingo liga – tai viena iš Kušingo sindromo priežasčių.
[[eo:Hipofizo]]
 
[[es:Hipófisis]]
'''Ligos simptomai ir požymiai''' – Kušingo ligai būdingi simptomai: galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, galaktorėja(pieno išsiskyrimas iš krūtų moteriai, kuri nėra nėščia ar maitinanti), troškulys, padidėjęs šlapimo išskyrimas ar šlapinimasis naktį. Taip pat pradeda augti svoris, ypač padidėja riebalų kaupimasis veido srityje, viršutinėje nugaros dalyje. Ligai būdingas padidėjęs kraujo spaudimas, raumenų silpnumas, osteoporozė. Moterims gali sutrikti mėnesinės.
[[et:Ajuripats]]
 
[[eu:Hipofisi]]
'''[[Hipopituitarizmas]]''' – retas susirgimas, kuomet hipofizė nebegamina ar gamina per mažai vieno ar daugiau joje gaminamų hormonų. Hipofizės gaminamų hormonų stoka gali paveikti daugelį svarbių mūsų organizme vykstančių procesų, tokių kaip augimas, kraujo spaudimo reguliacija, dauginimosi funkcija.
[[fa:هیپوفیز]]
 
[[fi:Aivolisäke]]
'''Ligos simptomai ir požymiai''' – Apetito stoka, dažnas šlapinimasis, kūno masės mažėjimas, bendras nuovargis, šalčio netoleravimas, žemas ūgis, plaukų retėjimas, lytinio potraukio sumažėjimas, nevaisingumas, nereguliarūs kraujavimai iš gimdos, mažakraujystė.
[[fr:Hypophyse]]
 
[[ga:Faireog Phiotútach]]
== Šaltiniai ==
[[gl:Glándula hipófise]]
{{Išnašos}}
[[gu:કફોત્પાદક ગ્રંથિ]]
 
[[he:בלוטת יותרת המוח]]
{{Žmogaus anatomija|Endokrininė sistema}}
[[hi:पीयूष ग्रन्थि]]
[[hr:Hipofiza]]
[[hu:Agyalapi mirigy]]
[[id:Hipofisis]]
[[io:Hipofizo]]
[[is:Heiladingull]]
[[it:Ipofisi]]
[[ja:下垂体]]
[[jv:Kelenjar pituitari]]
[[ka:ჰიპოფიზი]]
[[kk:Аденогипофиз]]
[[kn:ಪಿಟ್ಯುಟರಿ ಗ್ರಂಥಿ]]
[[ko:뇌하수체]]
[[ku:Hîpofîz]]
[[la:Glandula pituitaria]]
[[lv:Hipofīze]]
[[mk:Хипофиза]]
[[ml:പീയൂഷഗ്രന്ഥി]]
[[nl:Hypofyse]]
[[no:Hypofyse]]
[[pl:Przysadka mózgowa]]
[[pt:Hipófise]]
[[ro:Hipofiză]]
[[ru:Гипофиз]]
[[sh:Hipofiza]]
[[simple:Pituitary gland]]
[[sk:Podmozgová žľaza]]
[[sl:Hipofiza]]
[[sq:Hipofiza]]
[[sr:Хипофиза]]
[[su:Hipofisis]]
[[sv:Hypofys]]
[[ta:பிட்யூட்டரி சுரப்பி]]
[[te:పియూష గ్రంధి]]
[[th:ต่อมใต้สมอง]]
[[tl:Glandulang pituitaryo]]
[[tr:Hipofiz]]
[[ug:مېڭە ئاستى بېزى]]
[[uk:Гіпофіз]]
[[vi:Tuyến yên]]
[[zh:腦下垂體]]