Grybai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

17:53, 21 vasario 2019 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atmetėjai 253 315 keitimai Atšauktas naudotojo 86.100.237.34 (Aptarimas) darytas keitimas 5520954 Žyma: Anuliuoti ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 11:54, 3 spalio 2024 versija taisyti anuliuoti InternetArchiveBot (aptarimas \| indėlis) Botai 85 958 keitimai Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
(nerodoma 37 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo)
Eilutė 1: ~~:: ''Apie~~{{reikšmė\|eukariotinius organizmus\|kaimą Švenčionių rajone, ~~žr.~~ Lietuvoje,\|[[Grybai (Švenčionys)]]''.}} {{Taxobox_pradžia \| color = lightblue \| name = Fungi}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:~~Amanita muscaria (round cap)~~Fungi_collage.jpg\|230px\|~~Paprastoji~~Grybų ~~musmirė (''Amanita muscaria'')~~įvairovė]] \| caption = ~~[[Paprastoji musmirė]]~~Grybų ~~(''Amanita~~įvairios ~~muscaria'')~~formos}} {{Taxobox_begin_placement \| color = lightblue}} {{Taxobox_domenas \| taxon = Eukariotai \| taxon1 = Eukaryota}} {{Taxobox_karalyste \| taxon = Grybai \| taxon1 = Fungi}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas \| color = lightblue \| lotpav = Fungi \| autorius = R.T.Moore \| metai = 1980 }} {{Taxobox_section_subdivision \| color = lightblue \| plural_taxon = [[Sinonimas\|Sinonimai]]}} * ''Mycota'' <small>Alexop., 1962</small> {{Taxobox_pabaiga}} '''Grybai''' (''Fungi'') – atskira eukariotinių organizmų grupė, kurios nariai nėra nei [[augalai]], nei [[gyvūnai]], bet turi ir vienų, ir kitų organizmų požymių. Jie nuėjo savitą evoliucijos kelią ir suformavo tik jiems būdingą gyvenimo būdą. Grybai [[Eukariotai\|eukariotiniai]] ir [[heterotrofai\|heterotrofiniai]] gyvų organizmų grupė, kurių somatinį kūną sudaro [[grybiena]] (micelis) arba pavienė ląstelė. Grybiena sudaryta iš šakotų vamzdelių, kurie vadinami [[Hifas\|hifais]]<ref>bg.gf.vu.lt / [http://www.bg.gf.vu.lt/duomenys/mikopag/mikolab.pdf MIKOLOGIJOSLABORATORINIAI DARBAI]. Mokomoji knyga \| Ingrida Prigodina Lukošienė, Ernestas Kutorga; Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Botanikos ir Genetikos katedra \| 2014</ref>. Grybuose nėra [[Chlorofilas\|chlorofilo]], jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Vykstant [[Medžiagų apytaka\|medžiagų apytakos]] procesams pagamina [[Šlapalas\|šlapalą]], o jų [[glikogenas]] yra krakmolo tipo – tai būdinga tik gyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmams. Grybai minta absorbcijos būdu, o dauginasi [[Spora\|sporomis]]. ~~[[Vaizdas:K_1033CR08-9_Yellow_fungus_on_stalk.jpeg\|thumb\|200px\|Geltonasis fungus]]~~ ~~[[Vaizdas:Kislioji kelmiuke4.jpeg\|thumb\|200px\|Paprastosios kelmiukės]]~~ ~~[[Vaizdas:Laetiporus sulphureus.jpg\|thumb\|right\|200px\|[[Geltonpintė]] – parazitinis grybas]]~~ Anksčiau grybai buvo laikyti [[Augalai\|augalų]] karalystės dalimi, ir tik [[1970 m.]] mokslo pasaulis juos išskyrė į grybų [[karalystė\|karalystę]]. '''Grybai''' ({{la\|fungi}}) – gyvų [[heterotrofai\|heterotrofinių]] [[organizmas\|organizmų]] grupė. Grybuose nėra [[Chlorofilas\|chlorofilo]], jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Vykstant [[Medžiagų apytaka\|medžiagų apytakos]] procesams pagamina [[Šlapalas\|šlapalą]], o jų [[glikogenas]] yra krakmolo tipo. Tai būdinga tik gyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmams. == Įžanga == ~~Anksčiau grybai laikyti [[augalai\|augalų]] dalimi, tačiau vėliau atskirti į grybų [[karalystė\|karalystę]].~~ [[Vaizdas:Amanita_muscaria_(round_cap).jpg\|thumb\|right\|200px\|[[Paprastoji musmirė]] (''Amanita muscaria'')]] Mokslo pasaulyje yra nusistovėjusi nuomonė, kad grybai atsirado ankstyvojo [[Devonas\|Devono]] periodo laikotarpiu prieš 410 milijonų metų. Rasti suakmenėję [[baravykiniai\|baravykinių]] eilės grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. Bet paskutiniai nauji atradimai [[Kongo Demokratinė Respublika\|Kongo Demokratinėje Respublikoje]] gali radikaliai pakeisti grybų atsiradimo istoriją, kur 810–715 milijonų metų datuojamose [[Mbuži Majis\|Mbuži Majio]] [[Dolomitas\|dolomitiniuose]] [[Skalūnai\|skalūnuose]] buvo rastos grybų [[Fosilija\|fosilijos]]<ref>sciencemag.org / [https://advances.sciencemag.org/content/6/4/eaax7599 Molecular identification of fungi microfossils in a Neoproterozoic shale rock]. S. Bonneville, F. Delpomdor, A. Préat, C. Chevalier, T. Araki, M. Kazemian, A. Steele, A. Schreiber, R. Wirth and L. G. Benning \| Science Advances 22 Jan 2020: Vol. 6, no. 4, eaax7599. DOI: 10.1126/sciadv.aax7599</ref><ref>nationalgeographic.com / [https://www.nationalgeographic.com/science/2020/01/oldest-fungus-fossils-found-earth-history/ World’s oldest fungi, found in fossils, may rewrite Earth’s early history], By Douglas Main \| PUBLISHED January 22, 2020</ref> [[Paleozojus\|Paleozojaus]] eroje pasirodė '''gleiviagrybiai''' (''Myxotnycetes''), [[mezozojus\|mezozojaus]] – '''skylėtbudiniai''' (''Polyporaceae''), '''rūdiečiai''' (''Uredinales''), [[kainozojus\|kainozojaus]] – '''pelėsiniai''', '''dyglutiniai''' (''Hydnaceae'') grybai. ~~== Bendrosios žinios ==~~ Rasti suakmenėję [[baravykiniai\|baravykinių]] [[eilė]]s grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. [[paleozojus\|Paleozojaus]] eroje pasirodė '''gleiviagrybiai''' (''Myxotnycetes''), [[mezozojus\|mezozojaus]] – '''skylėtbudiniai''' (''Polyporaceae''), '''rūdiečiai''' (''Uredinales''), [[kainozojus\|kainozojaus]] – '''pelėsiniai''', '''dyglutiniai''' (''Hydnaceae'') grybai. ~~Šiuo metu priskaičiuojama per 100 000 rūšių.~~ Kasdieniame gyvenime grybais naudojamasi arba pastebimos jų veiklos pasekmės.<br /> Iš grybų ~~gaminama~~gaminami [[antibiotikas\|~~antibiotikų~~antibiotikai]], [[vitaminas\|~~vitaminų~~vitaminai]], augimo ~~stimuliatorių~~stimuliatoriai, [[fermentas\|~~fermentų~~fermentai]], ~~organinių~~organinės [[rūgštis\|~~rūgščių~~rūgštys]], preparatas [[boverinas]], jie naudojami [[kulinarija\|kulinarijoje]].<br /> [[Grybų grupavimas#Parazitiniai grybai\|Parazitiniai grybai]] sukelia ligas, tam tikri grybai sugadina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, dėl jų poveikio ỹra tiltai, laivai, net griūva namai. Kai kurių grybų [[spora\|sporos]] atsparios ir -150 °C temperatūrai. == ~~Forma~~Grybų irrūšių ~~konsistencija~~kiekis == Skirtingi moksliniai šaltiniai skelbia egzistuojant labai skirtingus grybų [[Rūšis\|rūšių]] skaičius, dažnai mokslo darbuose skelbiama egzistuojant nuo 0,5 milijono iki 10 milijonų rūšių. ~~Grybų [[trama\|tramos]] konsistencija skirtinga: gali būti tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga.<br />~~ Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant [[oksidacija\|oksidacijai]], perlaužus ar dėl mechaninio poveikio keičia spalvą: perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus gali paraudonuoti, pamėlynuoti (pvz., [[raudonviršis]] per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos). Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia. ~~Kai kurie grybai išskiria [[sultys\|sultis]] (pvz., [[piengrybis\|piengrybiai]]).~~ Publikuotame [[2017 m.]] liepos mėnesį [[Jungtinė Karalystė\|Jungtinės Karalystės]] [[Mokslinis žurnalas\|mokslo žurnale]] [[Nature\|„Nature“]], buvo skelbta, kad [[Žemė\|pasaulyje]] egzistuoja apie 1,5 milijono grybų rūšių, iš kurių virš 8 000 rūšių sukelia grybelines [[Augalai\|augalų]] ligas, ir 300 rūšių sukelia [[Grybelinės ligos\|grybelines ligas]] [[Žmogus\|žmonėms]]<ref>nature.com / [https://www.nature.com/articles/nmicrobiol2017120 Stop neglecting fungi]. ''Nature Microbiology'' volume 2, Article number: 17120 (2017) \| Published: 25 July 2017</ref><ref>Hawksworth, D. L. Mycol. Res. 105, 1422–1432 (2001).</ref>. [[Amerikos mikrobiologijos bendrija]] (''American Society for Microbiology'') skelbia dar didesnį grybų rūšių kiekį. Anot jų, pasaulyje egzistuoja nuo 2,2 iki 3,8 milijono grybų rūšių<ref>asmscience.org / [https://www.asmscience.org/content/journal/microbiolspec/10.1128/microbiolspec.FUNK-0052-2016 Fungal Diversity Revisited: 2.2 to 3.8 Million Species]. Authors: David L. Hawksworth, Robert Lücking, Editors: Joseph Heitman, Timothy Y. James \| Published 28 July 2017</ref> ~~== Augimo sąlygos ir ypatumai ==~~ ~~Grybams augti reikalingi mineraliniai [[makroelementai]]: ([[anglis]], [[azotas]], [[fosforas]], [[kalis]]), [[mikroelementai]] ([[geležis]], [[manganas]], [[varis]], [[boras]], [[kobaltas]]) ir kt.~~ [[Encyclopædia Britannica]] skelbia esant žinoma 144 000 grybų rūšių<ref>britannica.com / [https://www.britannica.com/science/fungus Fungus]</ref>. Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augavietę ([[biotopas\|biotopą]]). Jų augimui reikalinga skirtinga [[temperatūra]], [[šviesa\|šviesos]] kiekis, CO<sub>2</sub> ir kitų [[dujos\|dujų]] apykaita, skirtingas [[substratas\|substrato]] rūgštingumas bei [[drėgmė]]s kiekis: * [[piengrybis\|piengrybiai]], [[musmirė]]s auga, kai žemės drėgnumas yra apie 10% * kai kurios [[ūmėdė]]s, [[trimitėlis\|trimitėliai]] – ne mažiau kaip 40% * [[pievagrybis\|pievagrybiai]], [[baravykas\|baravykai]], [[rudmėsė]]s – ne mažiau kaip 60% [[Tarptautinė raudonoji knyga\|Tarptautinės raudonosios knygos]] [[2014 m.]] duomenimis, buvo identifikuotos 51 623 grybų (''Fungi'') rūšys, kurios sugrupuotos į šias tris grupes<ref>iucnredlist.org / [https://cmsdocs.s3.amazonaws.com/summarystats/2014_3_Summary_Stats_Page_Documents/2014_3_RL_Stats_Table_1.pdf Estimated Number of described species] \| Last Updated: 13 November 2014</ref>: [[Grybiena]] minta [[osmosas\|osmoso]] būdu visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis. Grybų augimą lemia ir [[lietus\|lietūs]]: šilti – aktyvina grybieną augimui, o stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankūs. * [[Kerpės\|kerpių]], 17 000. * [[Tikrieji grybai\|tikrųjų grybų]], 31 496. * [[Rudadumbliai\|rudadumblių]], 3 127. == Grybų sistematika == [[Vaizdas:Myxomycètes sans doute du Genre Trichia 1.jpg\|thumb\|200px\|Grybai gali tapti pačios įvairiausios formos. Nuotraukoje – [[gleivūnai]]]] Grybų (''Fungi'') karalystės klasifikacija yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių [[Mikologija\|mikologijos]] tyrimo sričių, nes ši organizmų grupė per mažai ištirta, tad nėra nusistovėjusi. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita (agaminės grybų rūšys – grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę), fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos. Tradiciškai mikologai taip pat tyrinėja į grybus panašius ir jiems analogiškus organizmus, pavyzdžiui, gleivūnus ir gumbūnus iš pirmuonių (''Protozoa'') karalystės bei oomikotus iš chromistų (''Chromista'') karalystės. Evoliucionuodama kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies [[biotopas\|biotopu]]. Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti. Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina [[Mikologija\|mikologus]]. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 100 000, kiti 150 000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais. Gyvasis pasaulis skirstomas į ''prokariotus'' (neturi tikro branduolio) ir ''eukariotus'' (turi tikrą branduolį).<br /> Eukariotai skirstomi į 3 [[karalystė\|karalystes]]: * [[Gyvūnai]] * [[Augalai]] * Grybai [[Vaizdas:Papedgrybiai.jpg\|thumb\|right\|200px\|Papėdgrybiai]] Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas į 11, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6 klasifikacijos: * [[Aukšliagrybūnai\|Aukšliagrybiai]] (''Ascomycota'') * [[Papėdgrybiai]] (''Basidiomycota'') * [[Chitridiomicetai]] (''Chytridiomycota'') * [[Gleivūnai]] (''Myxomycota'') * [[Oomicetai]] (''Oomycota'') * [[Zigomicetai]] (''Zygomycota'') Nors gleivūnai ir oomicetai dažnai priskiriami grybams, jie nėra grybai. Gleivūnų sistematinė padėtis vis dar nepakankamai aiški, o oomicetai priskiriami ''Chromalveolata'' karalystei. == Grybų grupės == ~~: ''Plačiau straipsnyje [[~~{{pagr\|Grybų grupavimas~~]]''~~}} [[Vaizdas:K_1033CR08-9_Yellow_fungus_on_stalk.jpeg\|thumb\|200px\|Geltonasis fungus]] [[Vaizdas:Kislioji kelmiuke4.jpeg\|thumb\|200px\|Paprastosios kelmiukės]] [[Vaizdas:Laetiporus sulphureus.jpg\|thumb\|right\|200px\|[[Geltonpintė]] – parazitinis grybas]] Daugelio grybų [[mityba\|mitybos]], [[dauginimasis\|dauginimosi]], augimo sąlygos ir kiti ypatumai skiriasi, todėl grybai yra skirstomi į skirtingas grupes. eilutė 75 ⟶ 104: [[parazitiniai grybai]] [[haliucinogeniniai grybai]] == Forma ir konsistencija == Grybų [[trama\|tramos]] konsistencija skirtinga: gali būti tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga.<br /> Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant [[oksidacija\|oksidacijai]], perlaužus ar dėl mechaninio poveikio keičia spalvą: perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus gali paraudonuoti, pamėlynuoti (pvz., [[raudonviršis]] per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos). Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia. Kai kurie grybai išskiria [[sultys\|sultis]] (pvz., [[piengrybis\|piengrybiai]]). == Augimo sąlygos ir ypatumai == Grybams augti reikalingi mineraliniai [[makroelementai]]: ([[anglis]], [[azotas]], [[fosforas]], [[kalis]]), [[mikroelementai]] ([[geležis]], [[manganas]], [[varis]], [[boras]], [[kobaltas]]) ir kt. Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augavietę ([[biotopas\|biotopą]]). Jų augimui reikalinga skirtinga [[temperatūra]], [[šviesa\|šviesos]] kiekis, CO<sub>2</sub> ir kitų [[dujos\|dujų]] apykaita, skirtingas [[substratas\|substrato]] rūgštingumas bei [[drėgmė]]s kiekis: * [[piengrybis\|piengrybiai]], [[musmirė]]s auga, kai žemės drėgnumas yra apie 10% * kai kurios [[ūmėdė]]s, [[trimitėlis\|trimitėliai]] – ne mažiau kaip 40% * [[pievagrybis\|pievagrybiai]], [[baravykas\|baravykai]], [[rudmėsė]]s – ne mažiau kaip 60% [[Grybiena]] minta [[osmosas\|osmoso]] būdu visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis. Grybų augimą lemia ir [[lietus\|lietūs]]: šilti – aktyvina grybieną augimui, o stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankūs. == Grybų sandara == eilutė 95 ⟶ 139: ** [[Sklerotis]] * [[Spora\|Sporos]] ~~== Grybų sistematika ==~~ ~~[[Vaizdas:Myxomycètes sans doute du Genre Trichia 1.jpg\|thumb\|200px\|Grybai gali tapti pačios įvairiausios formos. Nuotraukoje – [[gleivūnai]]]]~~ Evoliucionuodama kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies [[biotopas\|biotopu]]. ~~Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti.~~ Grybų sistematika yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių [[mikologija\|mikologijos]] tyrimo sričių, nes ši organizmų grupė per mažai ištirta. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita (agaminės grybų rūšys – grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę), fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos. Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina [[Mikologija\|mikologus]]. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 100 000, kiti 150 000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais. ~~Gyvasis pasaulis skirstomas į ''prokariotus'' (neturi tikro branduolio) ir ''eukariotus'' (turi tikrą branduolį).<br />~~ ~~Eukariotai skirstomi į 3 [[karalystė\|karalystes]]:~~ * [[Gyvūnai]] * [[Augalai]] * Grybai ~~[[Vaizdas:Papedgrybiai.jpg\|thumb\|right\|200px\|Papėdgrybiai]]~~ ~~Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas į 11, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6 klasifikacijos:~~ * [[Aukšliagrybūnai\|Aukšliagrybiai]] (''Ascomycota'') * [[Papėdgrybiai]] (''Basidiomycota'') * [[Chitridiomicetai]] (''Chytridiomycota'') * [[Gleivūnai]] (''Myxomycota'') * [[Oomicetai]] (''Oomycota'') * [[Zigomicetai]] (''Zygomycota'') ~~Nors gleivūnai ir oomicetai dažnai priskiriami grybams, jie nėra grybai. Gleivūnų sistematinė padėtis vis dar nepakankamai aiški, o oomicetai priskiriami ''Chromalveolata'' karalystei.~~ == Grybų reikšmė ekosistemoje == eilutė 196 ⟶ 213: === Psichotropinės savybės === [[Vaizdas:Amanita_phalloides_1.JPG\|thumb\|right\|200px\|[[Žalsvoji musmirė]] (''Amanita phalloides'') – labai [[Nuodingieji grybai\|nuodingas grybas]]]] [[Meksika\|Meksikos]], [[Indija\|Indijos]] ir kitų tautų gentys vartojo (kai kur ir dabar vartoja) [[haliucinacija]]s sukeliančius grybus, aktyvuojančius jų pojūčius, sukeliančius ryškius vaizdinius, įtakojančius žmogaus elgseną ir netgi įsitikinimus. [[Amerika\|Centrinės Amerikos]] [[indėnai\|indėnų]] gentys grybus netgi dievino ir garbino juos, statė jiems statulas, net šventyklas. Dar dabar [[Gvatemala\|Gvatemaloje]] stovi didžiulės grybo pavidalo skulptūros, prie kurių senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo [[apeigos]]. Grybų garbinimo [[kultas]] egzistavo ir [[Egiptas\|Egipte]], Kinijoje. [[Meksika\|Meksikos]], [[Indija\|Indijos]] ir kitų tautų gentys vartojo (kai kur ir dabar vartoja) [[haliucinacija]]s sukeliančius grybus, aktyvuojančius jų pojūčius, sukeliančius ryškius vaizdinius, įtakojančius žmogaus elgseną ir netgi įsitikinimus. [[Amerika\|Centrinės Amerikos]] [[indėnai\|indėnų]] gentys grybus netgi dievino ir garbino juos, statė jiems statulas, net šventyklas. Dar dabar [[Gvatemala\|Gvatemaloje]] stovi didžiulės grybo pavidalo skulptūros, prie kurių senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo [[apeigos]]. Grybų garbinimo [[kultas]] egzistavo ir [[Egiptas\|Egipte]], Kinijoje. ~~[[Vaizdas:Amanita phalloides.jpg\|thumb\|right\|200px\|Žalsvoji [[musmirė]] yra labai nuodinga]]~~ Psichikos pakitimai bei įvairios sąmonės būsenos, sąlygotos tam tikrų junginių, seniai domino grybų tyrinėtojus (mikologus). Prancūzų mikologas Eimas (''R. Heim'') ir amerikietis Vasonas (''G. Wasson'') išstudijavo mokslines publikacijas ir archyvus apie Meksikos bei Amerikos indėnų ritualines apeigas, rengiamas vartojant haliucinogeninius grybus. Mokslininkai taip pat dalyvavo jų apeigose, stebėjo jas, netgi patys vartojo šių grybų. Jie pastebėjo, kad Meksikoje augantys ir haliucinacijas sukeliantys grybai yra smulkučiai, neišvaizdūs, visai nepanašūs nei į [[valgomieji grybai\|valgomuosius]], nei į [[nuodingieji grybai\|nuodinguosius]] grybus. Tai glotniagalvės (''Psilocybe'') genties grybai. Juose rastos dvi veikliosios medžiagos − ''[[psilocinas]]'' ir ''[[psilocibinas\|psilocybinas]]'', kurios ir veikia [[psichika\|psichiką]] [[haliucinacija\|haliucinogeniškai]]. eilutė 212 ⟶ 229: === [[Pelėsis]] === [[Vaizdas:Schimmel_page_001.jpg\|thumb\|right\|200px\|[[Pelėsis]] ant kambario sienų]] Apleisti maisto produktų likučiai per keletą dienų pasidengia voratinklišku [[grybiena\|grybienos]] sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių [[spora\|sporų]]. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai. eilutė 225 ⟶ 243: Pastebėjus sugadintą tinką, rekomenduojama jį visą nuimti, kur matomi grybo (pelėsių) pėdsakai. Svarbu pabrėžti ir tai, kad trobagrybis išskiria žmonėms pavojingas dujas, todėl gali tapti ir sveikatos sutrikdymo šaltiniu. == Įdomu == ~~<!--~~ * 1718 m. prancūzų botanikas Vajanas Paryžiuje charakterizavo grybus kaip velnio padarus, ardančius bendrą gamtos harmoniją. Anot jo, grybai velnio sutverti tam, kad klaidintų botanikus. == ~~Lietuvos~~Taip ~~grybai~~pat skaityti == * [[Grybų grupavimas]] * [[Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys\|Lietuvos grybų rūšių sąrašas]] === ~~Nuodingi~~Šaltiniai ~~grybai: =~~== * <small>taxonomy.nl / [http://taxonomicon.taxonomy.nl/TaxonTree.aspx?id=2335&src=0 Taxon: Kingdom ''Fungi'' R.T. Moore (1980) – fungi (fungus)]</small> {{Commons\|Category:Fungi}} ~~=== Valgomieji grybai: ===~~ {{wikiquote}} ~~-->~~ {{Išnašos}} ~~== Įdomu ==~~ * [[1718 m.\|1718]] m. prancūzų botanikas Vajanas [[Paryžius\|Paryžiuje]] charakterizavo grybus kaip velnio padarus, ardančius bendrą [[Gamta\|gamtos]] harmoniją. Anot jo, grybai velnio sutverti tam, kad klaidintų botanikus. == Nuorodos == * grybai.lt / [https://www.grybai.lt/ Apie grybus] ~~{{Commons\|Category:Fungi}}~~ * grybai.net / [http://www.grybai.net Grybų katalogas] ~~{{wikiquote}}~~ * vle.lt / [https://www.vle.lt/Straipsnis/grybai-27331 Grybai] * [http://ausis.gf.vu.lt/pub/neurobio/MIKOLOGIJOS%20IR%20BOTANIKOS%20PAGRINDAI/Mikobot2-10vt.pdf Grybų sistematinės grupės] * raudonojiknyga.lt / [~~http~~https://www.raudonojiknyga.lt/~~index.php?p=1_34~~knyga/64-2019-m-naujos-raudonosios-knygos-saugomu-rusiu-sarasas#grybai_1 Saugomi grybai] ([[Lietuvos raudonoji knyga ~~(Grybai)~~]]) * microbiologysociety.org / [https://microbiologysociety.org/why-microbiology-matters/what-is-microbiology/fungi.html Fungi] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20200502003012/https://microbiologysociety.org/why-microbiology-matters/what-is-microbiology/fungi.html \|date=2020-05-02 }} * [http://www.grybai.net Grybų katalogas] * britannica.com / [https://www.britannica.com/topic/list-of-fungi-2032576 List of fungi] * [http://www.botanika.lt/mikologija/ Lietuvos mikologų draugija] * iucn.org / [https://www.iucn.org/commissions/ssc-groups/plants-fungi/fungi Fungi] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20220618145701/https://www.iucn.org/commissions/ssc-groups/plants-fungi/fungi \|date=2022-06-18 }} * nature.com / [https://www.nature.com/articles/s41586-019-1217-0.epdf Early fungi from the Proterozoic era in Arctic Canada], Corentin C. Loron, Camille François, Robert H. Rainbird, Elizabeth C. Turner, Stephan Borensztajn & Emmanuelle J. Javaux. \| 13 JUNE 2019 {{SavStr}}