Grybai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 86.38.36.172 (Aptarimas) darytas keitimas 5344552 Žyma: Anuliuoti |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 |
||
| (nerodoma 48 tarpinės versijos, sukurtos 27 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = lightblue | name = Fungi}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:
{{Taxobox_begin_placement | color = lightblue}}
{{Taxobox_domenas | taxon = Eukariotai | taxon1 = Eukaryota}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Grybai | taxon1 = Fungi}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightblue | lotpav = Fungi | autorius = R.T.Moore | metai = 1980 }}
{{Taxobox_section_subdivision | color = lightblue | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}}
* ''Mycota'' <small>Alexop., 1962</small>
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Grybai''' (''Fungi'') – atskira eukariotinių organizmų grupė, kurios nariai nėra nei [[augalai]], nei [[gyvūnai]], bet turi ir vienų, ir kitų organizmų požymių. Jie nuėjo savitą evoliucijos kelią ir suformavo tik jiems būdingą gyvenimo būdą. Grybai [[Eukariotai|eukariotiniai]] ir [[heterotrofai|heterotrofiniai]] gyvų organizmų grupė, kurių somatinį kūną sudaro [[grybiena]] (micelis) arba pavienė ląstelė. Grybiena sudaryta iš šakotų vamzdelių, kurie vadinami [[Hifas|hifais]]<ref>bg.gf.vu.lt / [http://www.bg.gf.vu.lt/duomenys/mikopag/mikolab.pdf MIKOLOGIJOSLABORATORINIAI DARBAI]. Mokomoji knyga | Ingrida Prigodina Lukošienė, Ernestas Kutorga; Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Botanikos ir Genetikos katedra | 2014</ref>. Grybuose nėra [[Chlorofilas|chlorofilo]], jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Vykstant [[Medžiagų apytaka|medžiagų apytakos]] procesams pagamina [[Šlapalas|šlapalą]], o jų [[glikogenas]] yra krakmolo tipo – tai būdinga tik gyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmams. Grybai minta absorbcijos būdu, o dauginasi [[Spora|sporomis]].
Anksčiau grybai buvo laikyti [[Augalai|augalų]] karalystės dalimi, ir tik [[1970 m.]] mokslo pasaulis juos išskyrė į grybų [[karalystė|karalystę]].
== Įžanga ==
[[Vaizdas:Amanita_muscaria_(round_cap).jpg|thumb|right|200px|[[Paprastoji musmirė]] (''Amanita muscaria'')]]
Mokslo pasaulyje yra nusistovėjusi nuomonė, kad grybai atsirado ankstyvojo [[Devonas|Devono]] periodo laikotarpiu prieš 410 milijonų metų. Rasti suakmenėję [[baravykiniai|baravykinių]] eilės grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. Bet paskutiniai nauji atradimai [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinėje Respublikoje]] gali radikaliai pakeisti grybų atsiradimo istoriją, kur 810–715 milijonų metų datuojamose [[Mbuži Majis|Mbuži Majio]] [[Dolomitas|dolomitiniuose]] [[Skalūnai|skalūnuose]] buvo rastos grybų [[Fosilija|fosilijos]]<ref>sciencemag.org / [https://advances.sciencemag.org/content/6/4/eaax7599 Molecular identification of fungi microfossils in a Neoproterozoic shale rock]. S. Bonneville, F. Delpomdor, A. Préat, C. Chevalier, T. Araki, M. Kazemian, A. Steele, A. Schreiber, R. Wirth and L. G. Benning | Science Advances 22 Jan 2020: Vol. 6, no. 4, eaax7599. DOI: 10.1126/sciadv.aax7599</ref><ref>nationalgeographic.com / [https://www.nationalgeographic.com/science/2020/01/oldest-fungus-fossils-found-earth-history/ World’s oldest fungi, found in fossils, may rewrite Earth’s early history], By Douglas Main | PUBLISHED January 22, 2020</ref>
[[Paleozojus|Paleozojaus]] eroje pasirodė '''gleiviagrybiai''' (''Myxotnycetes''), [[mezozojus|mezozojaus]] – '''skylėtbudiniai''' (''Polyporaceae''), '''rūdiečiai''' (''Uredinales''), [[kainozojus|kainozojaus]] – '''pelėsiniai''', '''dyglutiniai''' (''Hydnaceae'') grybai.
Kasdieniame gyvenime grybais naudojamasi arba pastebimos jų veiklos pasekmės.<br />
Iš grybų gaminami [[antibiotikas|antibiotikai]], [[vitaminas|vitaminai]], augimo stimuliatoriai, [[fermentas|fermentai]], organinės [[rūgštis|rūgštys]], preparatas [[boverinas]], jie naudojami [[kulinarija|kulinarijoje]].<br />
[[Grybų grupavimas#Parazitiniai grybai|Parazitiniai grybai]] sukelia ligas, tam tikri grybai sugadina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, dėl jų poveikio ỹra tiltai, laivai, net griūva namai. Kai kurių grybų [[spora|sporos]] atsparios ir -150 °C temperatūrai.
== Grybų rūšių kiekis ==
Skirtingi moksliniai šaltiniai skelbia egzistuojant labai skirtingus grybų [[Rūšis|rūšių]] skaičius, dažnai mokslo darbuose skelbiama egzistuojant nuo 0,5 milijono iki 10 milijonų rūšių.
Publikuotame [[2017 m.]] liepos mėnesį [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[Mokslinis žurnalas|mokslo žurnale]] [[Nature|„Nature“]], buvo skelbta, kad [[Žemė|pasaulyje]] egzistuoja apie 1,5 milijono grybų rūšių, iš kurių virš 8 000 rūšių sukelia grybelines [[Augalai|augalų]] ligas, ir 300 rūšių sukelia [[Grybelinės ligos|grybelines ligas]] [[Žmogus|žmonėms]]<ref>nature.com / [https://www.nature.com/articles/nmicrobiol2017120 Stop neglecting fungi]. ''Nature Microbiology'' volume 2, Article number: 17120 (2017) | Published: 25 July 2017</ref><ref>Hawksworth, D. L. Mycol. Res. 105, 1422–1432 (2001).</ref>. [[Amerikos mikrobiologijos bendrija]] (''American Society for Microbiology'') skelbia dar didesnį grybų rūšių kiekį. Anot jų, pasaulyje egzistuoja nuo 2,2 iki 3,8 milijono grybų rūšių<ref>asmscience.org / [https://www.asmscience.org/content/journal/microbiolspec/10.1128/microbiolspec.FUNK-0052-2016 Fungal Diversity Revisited: 2.2 to 3.8 Million Species]. Authors: David L. Hawksworth, Robert Lücking, Editors: Joseph Heitman, Timothy Y. James | Published 28 July 2017</ref>
[[Encyclopædia Britannica]] skelbia esant žinoma 144 000 grybų rūšių<ref>britannica.com / [https://www.britannica.com/science/fungus Fungus]</ref>.
[[Tarptautinė raudonoji knyga|Tarptautinės raudonosios knygos]] [[2014 m.]] duomenimis, buvo identifikuotos 51 623 grybų (''Fungi'') rūšys, kurios sugrupuotos į šias tris grupes<ref>iucnredlist.org / [https://cmsdocs.s3.amazonaws.com/summarystats/2014_3_Summary_Stats_Page_Documents/2014_3_RL_Stats_Table_1.pdf Estimated Number of described species] | Last Updated: 13 November 2014</ref>:
* [[Kerpės|kerpių]], 17 000.
* [[Tikrieji grybai|tikrųjų grybų]], 31 496.
* [[Rudadumbliai|rudadumblių]], 3 127.
== Grybų sistematika ==
[[Vaizdas:Myxomycètes sans doute du Genre Trichia 1.jpg|thumb|200px|Grybai gali tapti pačios įvairiausios formos. Nuotraukoje – [[gleivūnai]]]]
Grybų (''Fungi'') karalystės klasifikacija yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių [[Mikologija|mikologijos]] tyrimo sričių, nes ši organizmų grupė per mažai ištirta, tad nėra nusistovėjusi. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita (agaminės grybų rūšys – grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę), fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos. Tradiciškai mikologai taip pat tyrinėja į grybus panašius ir jiems analogiškus organizmus, pavyzdžiui, gleivūnus ir gumbūnus iš pirmuonių (''Protozoa'') karalystės bei oomikotus iš chromistų (''Chromista'') karalystės.
Evoliucionuodama kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies [[biotopas|biotopu]].
Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti.
Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina [[Mikologija|mikologus]]. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 100 000, kiti 150 000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais.
Gyvasis pasaulis skirstomas į ''prokariotus'' (neturi tikro branduolio) ir ''eukariotus'' (turi tikrą branduolį).<br />
Eukariotai skirstomi į 3 [[karalystė|karalystes]]:
* [[Gyvūnai]]
* [[Augalai]]
* Grybai
[[Vaizdas:Papedgrybiai.jpg|thumb|right|200px|Papėdgrybiai]]
Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas į 11, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6 klasifikacijos:
* [[Aukšliagrybūnai|Aukšliagrybiai]] (''Ascomycota'')
* [[Papėdgrybiai]] (''Basidiomycota'')
* [[Chitridiomicetai]] (''Chytridiomycota'')
* [[Gleivūnai]] (''Myxomycota'')
* [[Oomicetai]] (''Oomycota'')
* [[Zigomicetai]] (''Zygomycota'')
Nors gleivūnai ir oomicetai dažnai priskiriami grybams, jie nėra grybai. Gleivūnų sistematinė padėtis vis dar nepakankamai aiški, o oomicetai priskiriami ''Chromalveolata'' karalystei.
== Grybų grupės ==
[[Vaizdas:K_1033CR08-9_Yellow_fungus_on_stalk.jpeg|thumb|200px|Geltonasis fungus]]
[[Vaizdas:Kislioji kelmiuke4.jpeg|thumb|200px|Paprastosios kelmiukės]]
[[Vaizdas:Laetiporus sulphureus.jpg|thumb|right|200px|[[Geltonpintė]] – parazitinis grybas]]
Daugelio grybų [[mityba|mitybos]], [[dauginimasis|dauginimosi]], augimo sąlygos ir kiti ypatumai skiriasi, todėl grybai yra skirstomi į skirtingas grupes.
eilutė 77 ⟶ 104:
** [[parazitiniai grybai]]
** [[haliucinogeniniai grybai]]
== Forma ir konsistencija ==
Grybų [[trama|tramos]] konsistencija skirtinga: gali būti tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga.<br />
Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant [[oksidacija|oksidacijai]], perlaužus ar dėl mechaninio poveikio keičia spalvą: perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus gali paraudonuoti, pamėlynuoti (pvz., [[raudonviršis]] per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos). Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia.
Kai kurie grybai išskiria [[sultys|sultis]] (pvz., [[piengrybis|piengrybiai]]).
== Augimo sąlygos ir ypatumai ==
Grybams augti reikalingi mineraliniai [[makroelementai]]: ([[anglis]], [[azotas]], [[fosforas]], [[kalis]]), [[mikroelementai]] ([[geležis]], [[manganas]], [[varis]], [[boras]], [[kobaltas]]) ir kt.
Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augavietę ([[biotopas|biotopą]]). Jų augimui reikalinga skirtinga [[temperatūra]], [[šviesa|šviesos]] kiekis, CO<sub>2</sub> ir kitų [[dujos|dujų]] apykaita, skirtingas [[substratas|substrato]] rūgštingumas bei [[drėgmė]]s kiekis:
* [[piengrybis|piengrybiai]], [[musmirė]]s auga, kai žemės drėgnumas yra apie 10%
* kai kurios [[ūmėdė]]s, [[trimitėlis|trimitėliai]] – ne mažiau kaip 40%
* [[pievagrybis|pievagrybiai]], [[baravykas|baravykai]], [[rudmėsė]]s – ne mažiau kaip 60%
[[Grybiena]] minta [[osmosas|osmoso]] būdu visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis. Grybų augimą lemia ir [[lietus|lietūs]]: šilti – aktyvina grybieną augimui, o stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankūs.
== Grybų sandara ==
eilutė 97 ⟶ 139:
** [[Sklerotis]]
* [[Spora|Sporos]]
== Grybų reikšmė ekosistemoje ==
eilutė 139 ⟶ 154:
Grybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augavietė, klimatas, metų laikas ir kt.
Grybuose vanduo sudaro 84–95% masės, 4–6% − prastai ar visai neįsisavinamos medžiagos (pvz., [[chitinas|chitino]]). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai prilygsta vaisiams ar daržovėms, o [[fosforas|fosforo]], [[kalcis|kalcio]], [[kalis|kalio]] kiekiu
Grybuose yra [[Geležis|geležies]], [[Manganas|mangano]], [[Kobaltas|kobalto]], [[Švinas|švino]], taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5%, augalinės – 68%, grybų – 70%. Gausu [[vitaminas|vitaminų B1, B2, PP, C, A, D]], [[fermentas|fermentų]], organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Pvz., džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos.<br />
Grybuose mažai lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir [[angliavandenis|angliavandenių]]. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas
Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.
Senuose grybuose atsiranda maistui netinkamų ar net nuodingų medžiagų − aminų, amidų, šlapalo ir kt., dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę rekomenduojama pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nevirškinamos, be to būna vabzdžių lervų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui išvis netinkami, nes juose yra daug chitino.
=== Klasifikacija į maistines kategorijas ===
eilutė 150 ⟶ 165:
Grybai pagal mitybinę vertę, skonį, paplitimą, vartojimą skirstomi į 4 kategorijas. Tai sąlyginis skirstymas, nes per mažai ištirta grybų mitybinė vertė, skirtingose šalyse tie patys valgomieji grybai skirtingai paplitę, mėgstami, renkami, vertinami.
* '''Pirmoji kategorija''': vertingiausi ir skaniausi grybai − [[tikrinis baravykas]], [[Pušyninė rudmėsė|pušyninė]] ir [[Eglyninė rudmėsė|eglyninė]] rudmėsės, [[Gelsvasis piengrybis|gelsvasis]] ir [[Geltonasis piengrybis|geltonasis]] piengrybiai, [[valgomoji voveraitė]], [[trumas]].
* '''Antroji kategorija''': gero skonio,
* '''Trečioji kategorija''': vidutinio skonio,
* '''Ketvirtoji kategorija''': menkaverčiai grybai − tamprusis ir auksakotis baravykai, pilkoji ir [[Kvapioji stirnabudė|kvapioji]] stirnabudės, [[šalninė guotė]], [[Gličioji geltonpėdė|gličioji]] ir [[Variaspalvė geltonpėdė|variaspalvė]] geltonpėdės, [[gluosninė kreivabudė]], lelijinis baltikas, [[grūzdas]], [[paliepis]], [[rudasis piengrybis]], [[Raukšlėtasis dyglutis|raukšlėtasis]] ir čerpėtasis dyglučiai, gauruotasis mėšlagrybis.
eilutė 160 ⟶ 175:
=== Grybų laikymas ir paruošimas vartojimui ===
[[Vaizdas:Dried mushrooms.jpg|thumb|right|200px|Džiovinti grybai]]
''Pagrindinis straipsnis''
Grybuose yra mineralinių medžiagų, kuriomis minta bakterijos, pelėsis, vabzdžių lervos. Šiltoje, saulėtoje vietoje laikomi grybai greitai genda.
Nuskintus šviežius grybus geriau laikyti žemesnėje, apie 4 °C temperatūroje, ir rekomenduojama apdoroti per 24 valandas. Grybus galima džiovinti, marinuoti, sūdyti, išspausti sultis ar apvirti (svarbu nepervirti), jei vartojami švieži. Kuo labiau susmulkinti grybai, tuo daugiau suyra chitino, todėl tampa geriau virškinami.
=== Grybai kulinarijoje ===
eilutė 175 ⟶ 190:
Mielės dauginasi pumpuravimu (vegetatyviškai) arba askosporomis (lytiškai). Mielių kolonija cukringoje terpėje, prisotintoje deguonies, labai greitai auga. Jų yra ir dirvožemyje, ant augalų lapų, uogų, ore, vandenyje.
[[Vaizdas:C albicans en.jpg|thumb|200px|[[Mielės]] (''Candida albicans'')]]
Mielių cheminė sudėtis yra tokia: vandens – 8 %, proteidų – 57 %, lipidų – 3 %, gliucidų – 25 %, mineralinių medžiagų – 7 %. Jų baltymuose yra visų aminorūgščių reikalingų žmogaus organizmui, jose gausu [[vitaminas|vitaminų]] B, E, PP, fermentų, medžiagų gerinančių virškinimą bei didinančių organizmo atsparumą infekcijoms.<br />
Mielėse esantys [[fermentas|fermentai]] (zimazės) skaldo cukrų į etilo alkoholį, kuris kepant išgaruoja, ir [[Anglies dioksidas|anglies dioksidą]], kuris 180−220 °C temperatūroje kildina tešlą, padaro ją puresnę, kvapnesnę.
Praktiniu požiūriu svarbiausia ir didžiausia yra mieliagrybio ''Saccharomyces'' gentis, kuriai priklauso natūraliai gyvenančios ir kultūrinės rūšys, taip pat [[alaus mieliagrybis]] (''S.cerevisiae'') ir vyno mieliagrybis (''S.vini'').<br />
Gamtoje taip pat yra mieliagrybių, gadinančių maisto produktus, sukeliančių įvairias augalų ir gyvūnų ligas.
== Grybai [[medicina|medicinoje]] ==
=== Gydomosios savybės ===
Grybų gydomosios savybės yra žinomos nuo senų laikų. Jau XVI a. apie tai aptinkama rašytinių žinių įvairiuose medicinos leidiniuose.
eilutė 188 ⟶ 204:
* Kepurėtieji grybai terapijoje kol kas vartojami retai. Jų gydomosios savybės šiuo metu yra intensyviai tiriamos. Iš pievagrybių išskirtų cheminių medžiagų gaminami vaistai alerginių ligų terapijai. Iš [[rudmėsė]]s išskirtas antibiotikas ''laktarioviolinas'' vartojamas nuo žalingų [[bakterijos|bakterijų]], iš [[tauriabudė|tauriabudžių]] (''Clitocybe'') gauta antimikrobinė medžiaga, stabdanti odos ir kaulų [[tuberkuliozė]]s bakterijų gyvybinę veiklą.
Stafilokokus, sukeliančius pūliuojančias žaizdas, naikina rudojo piengrybio, žaliuokės, voveraitės, raukšlėtojo dyglučio ir kai kurių kitų grybų ekstraktai.<br />
Nuo radikulito, raumenų uždegimo išoriškai vartojamas paprastosios poniabudės spiritinis [[antpilas]].<br />
Paprastoji musmirė taip pat turi vaistinių savybių.
[[Vaizdas:Milk clouds in tea.jpeg|thumb|right|200px|Iš grybų ruošiami taip pat įvairūs [[arbata|arbatiniai]] antpilai]]
* '''Arbatinis grybas''' – acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. Mieliagrybis arbatoje ištirpusį cukrų skaido į organines rūgštis (askorbino, citrinos, pieno ir kt.), alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos alkoholį paverčia acto rūgštimi. Arbatinis antpilas praranda skaidrumą, bet įgauna saldžiarūgštį malonų skonį, kuris gerina apetitą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne. Juo skalaujama gerklė sergant angina, dantenų uždegimu. Jame yra ir [[vitaminas|vitaminų B, D]]. Rekomenduojama vartoti saikingai, kadangi [[acto rūgštis]] gali pakenkti virškinimo traktui.<br />
Grybų, galinčių padidinti skystų antpilų (pavyzdžiui, arbatos, pieno) rūgštingumą, yra keletas rūšių. Jų augimo sąlygos skiriasi, bet vystymasis ir branda panašūs, todėl ir antpilai turi labai panašų skonį.<br />
Arbatinio grybo antpilas ruošiamas taip: gabalėlis grybienos įdedamas į stiklainį su pasaldinta arbata, užrišamas marle ir padedamas į šviesią vietą, geriausiai ant palangės. Po savaitės dviejų antpilą galima gerti.
=== Psichotropinės savybės ===
[[Vaizdas:Amanita_phalloides_1.JPG|thumb|right|200px|[[Žalsvoji musmirė]] (''Amanita phalloides'') – labai [[Nuodingieji grybai|nuodingas grybas]]]]
[[Meksika|Meksikos]], [[Indija|Indijos]] ir kitų tautų gentys vartojo (kai kur ir dabar vartoja) [[haliucinacija]]s sukeliančius grybus, aktyvuojančius jų pojūčius, sukeliančius ryškius vaizdinius, įtakojančius žmogaus elgseną ir netgi įsitikinimus. [[Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] gentys grybus netgi dievino ir garbino juos, statė jiems statulas, net šventyklas. Dar dabar [[Gvatemala|Gvatemaloje]] stovi didžiulės grybo pavidalo skulptūros, prie kurių senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo [[apeigos]]. Grybų garbinimo [[kultas]] egzistavo ir [[Egiptas|Egipte]], Kinijoje.
Psichikos pakitimai bei įvairios sąmonės būsenos, sąlygotos tam tikrų junginių, seniai domino grybų tyrinėtojus (mikologus). Prancūzų mikologas Eimas (''R. Heim'') ir amerikietis Vasonas (''G. Wasson'') išstudijavo mokslines publikacijas ir archyvus apie Meksikos bei Amerikos indėnų ritualines apeigas, rengiamas vartojant haliucinogeninius grybus. Mokslininkai taip pat dalyvavo jų apeigose, stebėjo jas, netgi patys vartojo šių grybų. Jie pastebėjo, kad Meksikoje augantys ir haliucinacijas sukeliantys grybai yra smulkučiai, neišvaizdūs, visai nepanašūs nei į [[valgomieji grybai|valgomuosius]], nei į [[nuodingieji grybai|nuodinguosius]] grybus. Tai glotniagalvės (''Psilocybe'') genties grybai. Juose rastos dvi veikliosios medžiagos − ''[[psilocinas]]'' ir ''[[psilocibinas|psilocybinas]]'', kurios ir veikia [[psichika|psichiką]] [[haliucinacija|haliucinogeniškai]].
eilutė 207 ⟶ 223:
Pakramčius ar nurijus haliucinogeninių grybų, po 20–40 minučių vaizduotėje atsiranda ryškūs vaizdai, reginiai − haliucinacijos. Pvz., naktį matomos visos dienos spalvos, sapnuojama praeitis, dabartis, ateitis. Gali būti atsiduriama visiškai neįprastose būsenose, kurios kartais yra nemalonios ir prilyginamos sunkiam girtumui. Tokie psichikos pakitimai trunka 2–3 valandas. Organizmui išsivalius sugrįžtama į įprastą būseną.
[[Lietuva|Lietuvoje]] haliucinogeniniai grybai nėra paplitę. Psichotropinių savybių turi kai kurios glotniagalvės (''Psilocybe''), musmirės.<br />
Tautosakoje yra išlikę priežodžių, liudijančių apie tokių grybų poveikį žmogaus psichikai: apie šlitinėjantį žmogų buvo sakoma ''eina, kaip [[musmirė|musmirių]] apsirijęs''.
== Grybų daromas poveikis ir apsaugos priemonės ==
=== [[Pelėsis]] ===
[[Vaizdas:Schimmel_page_001.jpg|thumb|right|200px|[[Pelėsis]] ant kambario sienų]]
Apleisti maisto produktų likučiai per keletą dienų pasidengia voratinklišku [[grybiena|grybienos]] sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių [[spora|sporų]]. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai.
=== [[Trobagrybis]] ===
eilutė 222 ⟶ 240:
=== Apsaugos priemonės ===
Svarbu, kad po grindimis būtų gera ventiliacija: tarp žemės ir grindų turi būti oro tarpas. Mediena, naudojama namų statyboje, turi būti švari ir neapkrėsta trobagrybiu. Pastebėjus trobagrybį, rekomenduojama kuo skubiau išardyti grindis, ir jei įmanoma − sudeginti.<br />
Pastebėjus sugadintą tinką, rekomenduojama jį visą nuimti, kur matomi grybo (pelėsių) pėdsakai. Svarbu pabrėžti ir tai, kad trobagrybis išskiria žmonėms pavojingas dujas, todėl gali tapti ir sveikatos sutrikdymo šaltiniu.
== Įdomu ==
*
==
* [[Grybų grupavimas]]
* [[Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys|Lietuvos grybų rūšių sąrašas]]
== Šaltiniai ==
* <small>taxonomy.nl / [http://taxonomicon.taxonomy.nl/TaxonTree.aspx?id=2335&src=0 Taxon: Kingdom ''Fungi'' R.T. Moore (1980) – fungi (fungus)]</small>
{{Commons|Category:Fungi}}
{{wikiquote}}
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* grybai.lt / [
* grybai.net / [http://www.grybai.net Grybų katalogas]
* vle.lt / [https://www.vle.lt/Straipsnis/grybai-27331 Grybai]
* raudonojiknyga.lt / [https://www.raudonojiknyga.lt/knyga/64-2019-m-naujos-raudonosios-knygos-saugomu-rusiu-sarasas#grybai_1 Saugomi grybai] ([[Lietuvos raudonoji knyga]])
* microbiologysociety.org / [https://microbiologysociety.org/why-microbiology-matters/what-is-microbiology/fungi.html Fungi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200502003012/https://microbiologysociety.org/why-microbiology-matters/what-is-microbiology/fungi.html |date=2020-05-02 }}
* britannica.com / [https://www.britannica.com/topic/list-of-fungi-2032576 List of fungi]
* iucn.org / [https://www.iucn.org/commissions/ssc-groups/plants-fungi/fungi Fungi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220618145701/https://www.iucn.org/commissions/ssc-groups/plants-fungi/fungi |date=2022-06-18 }}
* nature.com / [https://www.nature.com/articles/s41586-019-1217-0.epdf Early fungi from the Proterozoic era in Arctic Canada], Corentin C. Loron, Camille François, Robert H. Rainbird, Elizabeth C. Turner, Stephan Borensztajn & Emmanuelle J. Javaux. | 13 JUNE 2019
{{SavStr}}
| |||