Grybai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 212.122.89.231 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
 
(nerodoma 84 tarpinės versijos, sukurtos 48 naudotojų)
Eilutė 1:
:: ''Apie{{reikšmė|eukariotinius organizmus|kaimą Švenčionių rajone, žr. Lietuvoje,|[[Grybai (Švenčionys)]]''.}}
 
{{Taxobox_pradžia | color = lightblue | name = Fungi}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Amanita muscaria (round cap)Fungi_collage.jpg|230px|PaprastojiGrybų musmirė (''Amanita muscaria'')įvairovė]] | caption = [[Paprastoji musmirė]]Grybų (''Amanitaįvairios muscaria'')formos}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightblue}}
{{Taxobox_domenas | taxon = Eukariotai | taxon1 = Eukaryota}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Grybai | taxon1 = Fungi}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightblue | lotpav = Fungi | autorius = R.T.Moore | metai = 1980 }}
{{Taxobox_section_subdivision | color = lightblue | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}}
* ''Mycota'' <small>Alexop., 1962</small>
{{Taxobox_pabaiga}}
 
'''Grybai''' (''Fungi'') – atskira eukariotinių organizmų grupė, kurios nariai nėra nei [[augalai]], nei [[gyvūnai]], bet turi ir vienų, ir kitų organizmų požymių. Jie nuėjo savitą evoliucijos kelią ir suformavo tik jiems būdingą gyvenimo būdą. Grybai [[Eukariotai|eukariotiniai]] ir [[heterotrofai|heterotrofiniai]] gyvų organizmų grupė, kurių somatinį kūną sudaro [[grybiena]] (micelis) arba pavienė ląstelė. Grybiena sudaryta iš šakotų vamzdelių, kurie vadinami [[Hifas|hifais]]<ref>bg.gf.vu.lt / [http://www.bg.gf.vu.lt/duomenys/mikopag/mikolab.pdf MIKOLOGIJOSLABORATORINIAI DARBAI]. Mokomoji knyga | Ingrida Prigodina Lukošienė, Ernestas Kutorga; Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Botanikos ir Genetikos katedra | 2014</ref>. Grybuose nėra [[Chlorofilas|chlorofilo]], jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Vykstant [[Medžiagų apytaka|medžiagų apytakos]] procesams pagamina [[Šlapalas|šlapalą]], o jų [[glikogenas]] yra krakmolo tipo – tai būdinga tik gyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmams. Grybai minta absorbcijos būdu, o dauginasi [[Spora|sporomis]].
[[Vaizdas:K_1033CR08-9_Yellow_fungus_on_stalk.jpeg|thumb|200px|Geltonasis fungus]]
[[Vaizdas:Kislioji kelmiuke4.jpeg|thumb|200px|Paprastosios kelmiukės]]
[[Vaizdas:Laetiporus sulphureus.jpg|thumb|right|200px|[[Geltonpintė]] – parazitinis grybas]]
 
'''Grybai'''Anksčiau ({{la|Fungi}}) –grybai didelėbuvo gyvųlaikyti [[heterotrofaiAugalai|heterotrofiniųaugalų]] [[organizmas|organizmų]]karalystės grupė.dalimi, Anksčiau ji buvoir laikytatik [[augalai|augalų1970 m.]] dalimi,mokslo betpasaulis vėliaujuos išskirtaišskyrė į atskirą – Grybųgrybų [[karalystė|karalystę]].
 
== Bendrosios žiniosĮžanga ==
[[Vaizdas:Amanita_muscaria_(round_cap).jpg|thumb|right|200px|[[Paprastoji musmirė]] (''Amanita muscaria'')]]
Mokslo pasaulyje yra nusistovėjusi nuomonė, kad grybai atsirado ankstyvojo [[Devonas|Devono]] periodo laikotarpiu prieš 410 milijonų metų. Rasti suakmenėję [[baravykiniai|baravykinių]] eilės grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. Bet paskutiniai nauji atradimai [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinėje Respublikoje]] gali radikaliai pakeisti grybų atsiradimo istoriją, kur 810–715 milijonų metų datuojamose [[Mbuži Majis|Mbuži Majio]] [[Dolomitas|dolomitiniuose]] [[Skalūnai|skalūnuose]] buvo rastos grybų [[Fosilija|fosilijos]]<ref>sciencemag.org / [https://advances.sciencemag.org/content/6/4/eaax7599 Molecular identification of fungi microfossils in a Neoproterozoic shale rock]. S. Bonneville, F. Delpomdor, A. Préat, C. Chevalier, T. Araki, M. Kazemian, A. Steele, A. Schreiber, R. Wirth and L. G. Benning | Science Advances 22 Jan 2020: Vol. 6, no. 4, eaax7599. DOI: 10.1126/sciadv.aax7599</ref><ref>nationalgeographic.com / [https://www.nationalgeographic.com/science/2020/01/oldest-fungus-fossils-found-earth-history/ World’s oldest fungi, found in fossils, may rewrite Earth’s early history], By Douglas Main | PUBLISHED January 22, 2020</ref>
 
[[Paleozojus|Paleozojaus]] eroje pasirodė '''gleiviagrybiai''' (''Myxotnycetes''), [[mezozojus|mezozojaus]] – '''skylėtbudiniai''' (''Polyporaceae''), '''rūdiečiai''' (''Uredinales''), [[kainozojus|kainozojaus]] – '''pelėsiniai''', '''dyglutiniai''' (''Hydnaceae'') grybai.
=== Istorinės žinios ===
Rasti suakmenėję [[baravykiniai|baravykinių]] [[eilė]]s grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. [[paleozojus|Paleozojaus]] eroje pasirodė '''gleiviagrybiai''' (''Myxotnycetes''), [[mezozojus|mezozojaus]] – '''skylėtbudiniai''' (''Polyporaceae''), '''rūdiečiai''' (''Uredinales''), [[kainozojus|kainozojaus]] – '''pelėsiniai''', '''dyglutiniai''' (''Hydnaceae'') grybai.
 
Kasdieniame gyvenime grybais naudojamasi arba pastebimos jų veiklos pasekmės.<br />
=== Dabartis ===
Iš grybų gaminami [[antibiotikas|antibiotikai]], [[vitaminas|vitaminai]], augimo stimuliatoriai, [[fermentas|fermentai]], organinės [[rūgštis|rūgštys]], preparatas [[boverinas]], jie naudojami [[kulinarija|kulinarijoje]].<br />
Šiandien grybų priskaičiuojama per 100 000 rūšių. Kasdieniniame gyvenime naudojamasi grybų nauda arba pastebimos jų veiklos pasekmės. [[Grybų grupavimas#Parazitiniai grybai|Parazitiniai grybai]] sukelia ligas. Tam tikri grybai naikina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, jų „dėka“ griūva namai, yra tiltai, skęsta laivai. Kai kurių grybų [[spora|sporoms]] nebaisūs 150° C šalčiai, net aviacinis benzinas.
[[Grybų grupavimas#Parazitiniai grybai|Parazitiniai grybai]] sukelia ligas, tam tikri grybai sugadina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, dėl jų poveikio ỹra tiltai, laivai, net griūva namai. Kai kurių grybų [[spora|sporos]] atsparios ir -150 °C temperatūrai.
 
== Grybų rūšių kiekis ==
Kita vertus, iš grybų gaminami [[antibiotikas|antibiotikai]], [[vitaminas|vitaminai]], augimo stimuliatoriai, [[fermentas|fermentai]], organinės [[rūgštis|rūgštys]], preparatas [[boverinas]], naikinantis žalingus [[vabzdžiai|vabzdžius]], be grybų neapsieinama [[kulinarija|kulinarijoje]].
Skirtingi moksliniai šaltiniai skelbia egzistuojant labai skirtingus grybų [[Rūšis|rūšių]] skaičius, dažnai mokslo darbuose skelbiama egzistuojant nuo 0,5 milijono iki 10 milijonų rūšių.
 
Publikuotame [[2017 m.]] liepos mėnesį [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[Mokslinis žurnalas|mokslo žurnale]] [[Nature|„Nature“]], buvo skelbta, kad [[Žemė|pasaulyje]] egzistuoja apie 1,5 milijono grybų rūšių, iš kurių virš 8 000 rūšių sukelia grybelines [[Augalai|augalų]] ligas, ir 300 rūšių sukelia [[Grybelinės ligos|grybelines ligas]] [[Žmogus|žmonėms]]<ref>nature.com / [https://www.nature.com/articles/nmicrobiol2017120 Stop neglecting fungi]. ''Nature Microbiology'' volume 2, Article number: 17120 (2017) | Published: 25 July 2017</ref><ref>Hawksworth, D. L. Mycol. Res. 105, 1422–1432 (2001).</ref>. [[Amerikos mikrobiologijos bendrija]] (''American Society for Microbiology'') skelbia dar didesnį grybų rūšių kiekį. Anot jų, pasaulyje egzistuoja nuo 2,2 iki 3,8 milijono grybų rūšių<ref>asmscience.org / [https://www.asmscience.org/content/journal/microbiolspec/10.1128/microbiolspec.FUNK-0052-2016 Fungal Diversity Revisited: 2.2 to 3.8 Million Species]. Authors: David L. Hawksworth, Robert Lücking, Editors: Joseph Heitman, Timothy Y. James | Published 28 July 2017</ref>
== Forma ir konsistencija ==
Egzistuoja skirtinga grybų [[trama|tramos]] konsistencija: tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga. Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant [[oksidacija|oksidacijos]] procesui, keičia spalvą. Perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus, ji paraudonuoja, pamėlynuoja, pavyzdžiui, [[raudonviršis]] per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos. Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia. Kai kurie grybai, pvz., [[piengrybis|piengrybiai]] išskiria [[sultys|sultis]].
 
[[Encyclopædia Britannica]] skelbia esant žinoma 144 000 grybų rūšių<ref>britannica.com / [https://www.britannica.com/science/fungus Fungus]</ref>.
== Augimo sąlygos ==
 
[[Tarptautinė raudonoji knyga|Tarptautinės raudonosios knygos]] [[2014 m.]] duomenimis, buvo identifikuotos 51 623 grybų (''Fungi'') rūšys, kurios sugrupuotos į šias tris grupes<ref>iucnredlist.org / [https://cmsdocs.s3.amazonaws.com/summarystats/2014_3_Summary_Stats_Page_Documents/2014_3_RL_Stats_Table_1.pdf Estimated Number of described species] | Last Updated: 13 November 2014</ref>:
=== Būtinos medžiagos ===
* [[Kerpės|kerpių]], 17 000.
Grybams augti reikalingi mineraliniai [[makroelementai]] ([[anglis]], [[azotas]], [[fosforas]], [[kalis]]), [[mikroelementai]] ([[geležis]], [[manganas]], [[varis]], [[boras]], [[kobaltas]]) ir kitokios medžiagos.
* [[Tikrieji grybai|tikrųjų grybų]], 31 496.
* [[Rudadumbliai|rudadumblių]], 3 127.
 
=== BiotopoGrybų ypatumaisistematika ===
[[Vaizdas:Myxomycètes sans doute du Genre Trichia 1.jpg|thumb|200px|Grybai gali tapti pačios įvairiausios formos. Nuotraukoje – [[gleivūnai]]]]
Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augimvietę ([[biotopas|biotopą]]). Jų augimui reikalingas nevienodas [[šiluma|šilumos]], [[šviesa|šviesos]] kiekis, skirtinga CO<sub>2</sub> ir kitų [[dujos|dujų]] apykaita, kitoks [[substratas|substrato]] rūgštingumas, nevienodas [[drėgmė]]s kiekis: [[piengrybis|piengrybiai]], [[musmirė]]s auga, kai žemės drėgnumas yra 10 %, kai kurioms [[ūmėdė]]ms, [[trimitėlis|trimitėliams]] – ne mažiau kaip 40 %, [[pievagrybis|pievagrybiams]], [[baravykas|baravykams]], [[rudmėsė]]ms – ne mažiau kaip 60 %, mat [[grybiena]] minta [[osmosas|osmoso]] būdu, t. y. visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis.
Grybų (''Fungi'') karalystės klasifikacija yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių [[Mikologija|mikologijos]] tyrimo sričių, nes ši organizmų grupė per mažai ištirta, tad nėra nusistovėjusi. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita (agaminės grybų rūšys – grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę), fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos. Tradiciškai mikologai taip pat tyrinėja į grybus panašius ir jiems analogiškus organizmus, pavyzdžiui, gleivūnus ir gumbūnus iš pirmuonių (''Protozoa'') karalystės bei oomikotus iš chromistų (''Chromista'') karalystės.
 
Evoliucionuodama kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies [[biotopas|biotopu]].
Grybų augimą nulemia ir [[lietus|lietūs]]: šilti – aktyvina grybieną augimui, stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankus.
Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti.
 
Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina [[Mikologija|mikologus]]. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 100 000, kiti 150 000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais.
 
Gyvasis pasaulis skirstomas į ''prokariotus'' (neturi tikro branduolio) ir ''eukariotus'' (turi tikrą branduolį).<br />
Eukariotai skirstomi į 3 [[karalystė|karalystes]]:
* [[Gyvūnai]]
* [[Augalai]]
* Grybai
 
[[Vaizdas:Papedgrybiai.jpg|thumb|right|200px|Papėdgrybiai]]
 
Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas į 11, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6 klasifikacijos:
* [[Aukšliagrybūnai|Aukšliagrybiai]] (''Ascomycota'')
* [[Papėdgrybiai]] (''Basidiomycota'')
* [[Chitridiomicetai]] (''Chytridiomycota'')
* [[Gleivūnai]] (''Myxomycota'')
* [[Oomicetai]] (''Oomycota'')
* [[Zigomicetai]] (''Zygomycota'')
 
Nors gleivūnai ir oomicetai dažnai priskiriami grybams, jie nėra grybai. Gleivūnų sistematinė padėtis vis dar nepakankamai aiški, o oomicetai priskiriami ''Chromalveolata'' karalystei.
 
== Grybų grupės ==
: ''Plačiau straipsnyje [[{{pagr|Grybų grupavimas]]''}}
 
[[Vaizdas:K_1033CR08-9_Yellow_fungus_on_stalk.jpeg|thumb|200px|Geltonasis fungus]]
[[Vaizdas:Kislioji kelmiuke4.jpeg|thumb|200px|Paprastosios kelmiukės]]
[[Vaizdas:Laetiporus sulphureus.jpg|thumb|right|200px|[[Geltonpintė]] – parazitinis grybas]]
 
Daugelio grybų [[mityba|mitybos]], [[dauginimasis|dauginimosi]], augimo sąlygos ir kiti ypatumai nėra vienodi, kiekvienu atveju jie skiriasi, todėl grybai yra skirstomi į skirtingas grupes.
* Pagal [[dauginimasis|dauginimosi]] būdą:
** [[Heterotaliniai|Heterotalinius]] – subrandina skirtalytes [[spora]]s.
eilutė 47 ⟶ 77:
 
* Pagal mitybos būdą:
** '''Mikoriziniai grybai''' (''[[mikosimbiotrofai]]'') – su aukštesniaisiais augalais sudaro [[mikorizė|mikorizę]].
** [[Saprotrofai|Saprotrofiniai]] grybai – minta nukritusiais lapais, spygliais, kelmais, nudžiūvusiais medžiais, išvartomis, negyva žoline danga, ekskrementais.
** [[parazitai|Parazitiniai]] grybai – minta gyvų augalų ir gyvūnų syvais.
 
* Pagal mitybos ryšius:
** [[biomikotrofai]],
** [[briotrofai]],
** [[fikotrofai]],
** [[fitotrofai]],
** [[koprotrofai]],
** [[ksilobiotrofai]],
** [[ksilosaprotrofai]],
** [[ksilotrofai]],
** [[lichenotrofai]], [[nekrotrofai]].
** [[nekrotrofai]]
 
* Pagal aplinkos terpę:
eilutė 59 ⟶ 99:
** [[termofilai]] – šilumamėgiai grybai.
 
* Pagal panaudojimą ir poveikį:
** [[valgomieji grybai|valgomus]],
** [[nuodingieji grybai|nuodingus]],
** [[parazitiniai grybai|parazitinius]],
** [[haliucinogeniniai grybai|haliucinogeninius]].
 
== Forma ir konsistencija ==
Grybų [[trama|tramos]] konsistencija skirtinga: gali būti tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga.<br />
Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant [[oksidacija|oksidacijai]], perlaužus ar dėl mechaninio poveikio keičia spalvą: perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus gali paraudonuoti, pamėlynuoti (pvz., [[raudonviršis]] per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos). Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia.
Kai kurie grybai išskiria [[sultys|sultis]] (pvz., [[piengrybis|piengrybiai]]).
 
== Augimo sąlygos ir ypatumai ==
Grybams augti reikalingi mineraliniai [[makroelementai]]: ([[anglis]], [[azotas]], [[fosforas]], [[kalis]]), [[mikroelementai]] ([[geležis]], [[manganas]], [[varis]], [[boras]], [[kobaltas]]) ir kt.
 
Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augavietę ([[biotopas|biotopą]]). Jų augimui reikalinga skirtinga [[temperatūra]], [[šviesa|šviesos]] kiekis, CO<sub>2</sub> ir kitų [[dujos|dujų]] apykaita, skirtingas [[substratas|substrato]] rūgštingumas bei [[drėgmė]]s kiekis:
* [[piengrybis|piengrybiai]], [[musmirė]]s auga, kai žemės drėgnumas yra apie 10%
* kai kurios [[ūmėdė]]s, [[trimitėlis|trimitėliai]] – ne mažiau kaip 40%
* [[pievagrybis|pievagrybiai]], [[baravykas|baravykai]], [[rudmėsė]]s – ne mažiau kaip 60%
 
[[Grybiena]] minta [[osmosas|osmoso]] būdu visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis. Grybų augimą lemia ir [[lietus|lietūs]]: šilti – aktyvina grybieną augimui, o stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankūs.
 
== Grybų sandara ==
eilutė 65 ⟶ 124:
 
* [[Hifas]]
* [[Grybiena]] ('''Micelis''')
** [[Vaisiakūnis]]
*** [[Kepurėlė]]
eilutė 74 ⟶ 133:
**** [[Trama]]
*** [[Grybo kotas]]
**** '''Bazė'''
**** '''Apvalkalas''' (''Velum generale'')
***** [[Volva]] ('''Apvalkalo išnara''')
*** '''Šydas'''
** [[Sklerotis]]
* [[Spora|Sporos]]
 
== Grybų sistematika ==
[[Vaizdas:Myxomycètes sans doute du Genre Trichia 1.jpg|thumb|200px|Grybai gali tapti pačios įvairiausios formos. Nuotraukoje – [[gleivūnai]]]]
Evoliucionuojant kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies [[biotopas|biotopu]].
Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti.
 
Grybų sistematika yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių [[mikologija|mikologijos]] tyrimo sričių, kadangi ši organizmų grupė nepakankamai ištirta. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita (agaminės grybų rūšys – grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę), fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos.
 
Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina mikologus. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 100 000, kiti 150 000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais.
 
Gyvasis pasaulis skirstomas į ''prokariotus'' (neturi tikro branduolio) ir ''eukariotus'' (turi tikrą branduolį). Eukariotai skirstomi į 3 [[karalystė|karalijas]]: [[Gyvūnai|gyvūnų]], [[Augalai|augalų]], grybų.
[[Vaizdas:Papedgrybiai.jpg|thumb|right|200px|Papėdgrybiai]]
 
Norint geriau suprasti įvairių grybų grupių tarpusavio santykius, pažinti pačius grybus, grybai yra įvairiai suskirstomi, suklasifikuojami. Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas net į 11 skyrių, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6:
 
* '''[[Aukšliagrybūnai|Aukšliagrybiai]]''' (''Ascomycota'')
* '''[[Papėdgrybiai]]''' (''Basidiomycota'')
* '''[[Chitridiomicetai]]''' (''Chytridiomycota'')
* '''[[Gleivūnai]]''' (''Myxomycota'')
* '''[[Oomicetai]]''' (''Oomycota'')
* '''[[Zigomicetai]]''' (''Zygomycota'')
 
Nors gleivūnai ir oomicetai dažnai priskiriami grybams, jie nėra grybai. Gleivūnų sistematinė padėtis vis dar nepakankamai aiški, o oomicetai priskiriami ''Chromalveolata'' karalystei.
 
== Grybų reikšmė ekosistemoje ==
eilutė 110 ⟶ 146:
Grybų gyvenimas labai susijęs su augalais. Net 80 % augalų su grybais sudaro [[mikorizė|mikorizę]], t. y. abipusę naudą. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų, ir atvirkščiai, kai kurie grybai prisitaikę prie tam tikrų augalų (pvz., [[lepšė]]s auga dažniausiai beržynuose). [[orchidėja|Orchidėjos]] be grybo nesugebėtų išleisti net daigelio, net bulvės, kukurūzai, kviečiai greičiau subręsta sudarydami mikorizę su grybais.
 
Grybai, kitaip negu [[augalai]], neturi [[chlorofilas|chlorofilo]] ir minta „gatavomis“ organinėmis medžiagomis,. vykstantVykstant medžiagų apykaitai, nesusidaro tipingaasparaginas − būdinga augalams medžiaga asparaginas. Grybai, kurių medžiagų apykaitos produktai yra [[šlapimo rūgštis]], [[chitinas]], trehaliozė, trigonelinas, [[glikogenas]], [[serotoninas]], artimi gyvūnijos pasauliui. VadinasiTaigi, grybas – sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas.
 
Grybams būdingas savitas aromatas, spalvingumas, skiriasi dydis – visa tai lemia adaptacines savybes bei funkcijas. Daugumos grybų [[vaisiakūnis|vaisiakūniai]] skleidžia savitą kvapą, pavyzdžiui, [[salierinis baltikas]] (''Tricholoma apium'') – [[Salieras|salierų]], [[kvapioji stirnabudė]] (''Lepista irina'') – kvapiosios našlaitės, [[česnakinis mažūnis]] (''Marasmius scorodonius'') – [[Valgomasis česnakas|česnako]], [[miškinis pievagrybis]] (''Agaricus silvaticus''), [[melsvoji tauriabudė]] (''Clitocybe odora'') – [[Anyžinė ožiažolė|anyžių]]. [[Paprastoji poniabudė]] (''Phallus impudicus'') skleidžia dvoką, kad prisiviliotų vabzdžių, kurie po mišką išnešioja jos lipnias sporas. [[Grybiena]] taip pat išsiskiria spalvingumu, aromatu, formos įvairumu (virvutės, palmės lapo, voratinklio ir kt.).
 
== Grybų reikšmė mityboje ir maisto pramonėje ==
[[Vaizdas:baravykas_zolej.jpg|thumb|200px|[[Baravykas]]]]
Grybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augimvietėaugavietė, vietovės klimatas, metų laikas ir kiti veiksniaikt.
 
GrybaiGrybuose turivanduo daugsudaro vandens (84–95 %) irmasės, 4–6% nemažai blogaiprastai ar visai neįsisavinamųneįsisavinamos medžiagųmedžiagos – apie 4–6 % (pavyzdžiuipvz., [[chitinas|chitino]]). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžiaprilygsta vaisiams irar daržovėms, o [[fosforas|fosforo]], [[kalcis|kalcio]], [[kalis|kalio]] kiekiu jie prilygsta žuvies – mėsai. SuvalgiusMaistingesni 100jauni g '''kelmučių'''grybai, organizmasvertingesnė gaunakepurėlė [[varis|vario]]nei irkotas.<br [[Cinkas|cinko]] paros normą./>
Grybuose yra [[Geležis|geležies]], [[Manganas|mangano]], [[Kobaltas|kobalto]], [[Švinas|švino]], taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5%, augalinės – 68%, grybų – 70%. Gausu [[vitaminas|vitaminų B1, B2, PP, C, A, D]], [[fermentas|fermentų]], organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Pvz., džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos.<br />
Grybuose mažai lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir [[angliavandenis|angliavandenių]]. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurie neaptinkami augaluose.<br />
Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.
 
Senuose grybuose atsiranda maistui netinkamų ar net nuodingų medžiagų − aminų, amidų, šlapalo ir kt., dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę rekomenduojama pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nevirškinamos, be to būna vabzdžių lervų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui išvis netinkami, nes juose yra daug chitino.
Grybuose yra [[Geležis|geležies]], [[Manganas|mangano]], [[Kobaltas|kobalto]], [[Švinas|švino]], taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5 %, augalinės – 68 %, grybų – 70 %. Taigi '''baravyko''', '''pievagrybio''' ir kai kurių kitų grybų baltymų mitybinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės [[baltymas|baltymams]].
 
=== Klasifikacija į maistines kategorijas ===
Mažokai juose lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir [[angliavandenis|angliavandenių]]. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.
[[Vaizdas:Suillus_granulatus.jpg|thumb|right|200px|Šiliniai kazlėkai auga ir Lietuvos miškuose]]
Grybai pagal mitybinę vertę, skonį, paplitimą, vartojimą skirstomi į 4 kategorijas. Tai sąlyginis skirstymas, nes per mažai ištirta grybų mitybinė vertė, skirtingose šalyse tie patys valgomieji grybai skirtingai paplitę, mėgstami, renkami, vertinami.
 
* '''Pirmoji kategorija''': vertingiausi ir skaniausi grybai − [[tikrinis baravykas]], [[Pušyninė rudmėsė|pušyninė]] ir [[Eglyninė rudmėsė|eglyninė]] rudmėsės, [[Gelsvasis piengrybis|gelsvasis]] ir [[Geltonasis piengrybis|geltonasis]] piengrybiai, [[valgomoji voveraitė]], [[trumas]].
Grybuose daug [[vitaminas|vitaminų B1, B2, PP, C, A, D]], [[fermentas|fermentų]], organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos. Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.
* '''Antroji kategorija''': gero skonio, mažesnės maistinės vertės grybai − [[raudonviršis]], [[lepšė]], [[kazlėkas]], rudakepuris, grakštusis ir [[Smiltyninis baravykas|smiltyninis]] baravykai, [[Paprastasis kelmutis|paprastasis]] bei vasarinis kelmučiai, [[ūmėdė garduolė]], [[piengrybis paberžis]], [[žaliuokė]].
* '''Trečioji kategorija''': vidutinio skonio, menkesnės maistinės vertės grybai − [[valgomasis pievagrybis]], [[Dvisporis pievagrybis|dvisporis pievagrybis (šampinionas)]], [[Geltonasis baravykas|geltonasis baravykas]], raukšlėtasis gudukas, [[Tikroji ūmėdė|tikroji]], [[Juosvoji ūmėdė|juosvoji]], [[Juodmėsė ūmėdė|juodmėsė]] ir [[Blunkančioji ūmėdė|blunkančioji]] ūmėdės, [[Juosvasis piengrybis|juosvasis]] ir [[Paprastasis piengrybis|paprastasis]] piengrybiai.
* '''Ketvirtoji kategorija''': menkaverčiai grybai − tamprusis ir auksakotis baravykai, pilkoji ir [[Kvapioji stirnabudė|kvapioji]] stirnabudės, [[šalninė guotė]], [[Gličioji geltonpėdė|gličioji]] ir [[Variaspalvė geltonpėdė|variaspalvė]] geltonpėdės, [[gluosninė kreivabudė]], lelijinis baltikas, [[grūzdas]], [[paliepis]], [[rudasis piengrybis]], [[Raukšlėtasis dyglutis|raukšlėtasis]] ir čerpėtasis dyglučiai, gauruotasis mėšlagrybis.
 
=== [[Valgomieji grybai]] Lietuvoje ===
Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę reiktų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų.
[[Lietuva|Lietuvos]] miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių (''[[Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys|papildomai]]''), manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Rastos 382 valgomųjų grybų rūšys (Europoje – 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120–140 rūšių, kitos – menkavertės arba retos.
 
=== Grybų laikymas ir paruošimas vartojimui ===
=== Klasifikacija į maistines kategorijas ===
[[Vaizdas:Suillus_granulatusDried mushrooms.jpg|thumb|right|200px|Šiliniai kazlėkai auga ir LietuvosDžiovinti miškuosegrybai]]
''Pagrindinis straipsnis'' – [[s:Grybų apdorojimo būdai|Grybų apdorojimo būdai]].
Grybai pagal mitybinę vertę, skonį, paplitimą, vartojimą skirstomi į 4 kategorijas. Tai sąlyginis skirstymas, nes nevisiškai ištirta grybų mitybinė vertė, ne visose šalyse tie patys valgomieji grybai vienodai gausiai auga, mėgstami, renkami, vertinami.
* '''Pirmosios kategorijos''' grybai vertingiausi ir skaniausi: baravykas, rudmėsė, gelsvasis ir geltonasis piengrybiai.
* '''Antrosios kategorijos''' geri, bet menkesnės vertės grybai: raudonviršis, lepšė, kazlėkai, rudakepuris, grakštusis, smiltyninis baravykai, valgomasis ir dvisporis pievagrybiai, ūmėdė garduolė, piengrybis paberžis, žaliuokė.
* '''Trečiosios kategorijos''' grybai vidutinio skanumo ir vertingumo: geltonasis baravykas, raukšlėtasis gudukas, valgomoji voveraitė, paprastasis bei vasarinis kelmučiai, tikroji, juosvoji, juodmėsė ir blunkančioji ūmėdės, juosvasis, paprastasis piengrybiai.
* '''Ketvirtosios kategorijos''' grybai yra menkaverčiai: tamprusis ir auksakotis baravykai, pilkoji, kvapioji stirnabudės, šalninė guotė, gličioji ir variaspalvė geltonpėdės, gluosninė kreivabudė, lelijinis baltikas, grūzdas, paliepis, rudasis piengrybis, raukšlėtasis ir čerpėtasis dyglučiai, gauruotasis mėšlagrybis.
 
Grybuose yra mineralinių medžiagų, kuriomis minta bakterijos, pelėsis, vabzdžių lervos. Šiltoje, saulėtoje vietoje laikomi grybai greitai genda.
=== Valgomi grybai Lietuvoje ===
Nuskintus šviežius grybus geriau laikyti žemesnėje, apie 4 °C temperatūroje, ir rekomenduojama apdoroti per 24 valandas. Grybus galima džiovinti, marinuoti, sūdyti, išspausti sultis ar apvirti (svarbu nepervirti), jei vartojami švieži. Kuo labiau susmulkinti grybai, tuo daugiau suyra chitino, todėl tampa geriau virškinami.
[[Lietuva|Lietuvos]] miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių (''[[Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys|papildomai]]''), manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Rasta 382 valgomų rūšys (Europoje – 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120–140 rūšių, kitos – menkavertės arba retos.
 
=== Grybai maisto pramonėjekulinarijoje ===
Švieži, džiovinti, marinuoti, sūdyti grybai bei jų sultys ar miltai naudojami kulinarijoje ruošiant įvairius patiekalus. Grybų kvapiosios medžiagos patiekalams suteikia specifinį aromatą. [[Prancūzija|Prancūzų]] kulinarijoje laikoma, kad būtent grybų [[padažas|padažai]] yra kvapniausi ir skaniausi.
* [[Mielės]] ir grybai
Mielių pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ''levare'' – kelti, daryti lengvą. Mielės pradėtos vartoti maistui daug anksčiau negu buvo ištirtos (1680 metais). Tik išradus mikroskopą nustatyta, kad alkoholinį rūgimą sukelia, tešlą kelia tam tikri grybai, tiksliau – '''mieliagrybis''', priklausantis '''aukšliagrybių''' klasei. Jų dauginimasis laikomas gamtos stebuklu. Mielės dauginasi pumpuravimu (vegetatyviškai) arba askosporomis (lytiškai). Mielių kolonija cukringoje terpėje, prisotintoje deguonies, labai greitai auga, plečiasi. Jų taip pat yra ir dirvožemyje, ant augalų lapų, uogų, ore, vandenyje.
[[Vaizdas:C albicans en.jpg|thumb|200px|[[Mielės]] (''Candida albicans'')]]
Mielių '''cheminė sudėtis''' yra tokia: vandens – 8 %, proteidų – 57 %, lipidų – 3 %, gliucidų – 25 %, mineraliniu medžiagų – 7 %. Be to, jų baltymuose yra visos amino rūgštys, reikalingos žmogaus ir gyvūno organizmui. Jose gausu [[vitaminas|vitaminų]] ypač B grupės, E, PP, fermentų, ir kitų vertingų medžiagų, gerinančių virškinimą, didinančių organizmo atsparumą infekcijai.
 
Pasenę, netinkamai paruošti maistui gali pakenkti. Nepatartina grybų valgyti sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ligomis, taip pat seniems žmonėms bei mažiems vaikams.
Mielėse esantys [[fermentas|fermentai]] (zimazės) skaldo cukrų į etilo alkoholį, kuris kepant pyragus išgaruoja, ir [[Anglies dioksidas|anglies dioksidą]], kuris tam tikroje temperatūroje kelia pyrago tešlą, padaro ją puresnę, kvapnesnę.
 
=== Mielės ===
Mielių pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ''levare'' – kelti, daryti lengvą. Mielės pradėtos vartoti maistui daug anksčiau negu buvo ištirtos (1680 metais). Tik išradus mikroskopą nustatyta, kad alkoholinį rūgimą sukelia bei tešlą kildina mieliagrybis, priklausantis aukšliagrybių klasei.
 
Mielės dauginasi pumpuravimu (vegetatyviškai) arba askosporomis (lytiškai). Mielių kolonija cukringoje terpėje, prisotintoje deguonies, labai greitai auga. Jų yra ir dirvožemyje, ant augalų lapų, uogų, ore, vandenyje.
[[Vaizdas:C albicans en.jpg|thumb|200px|[[Mielės]] (''Candida albicans'')]]
Mielių cheminė sudėtis yra tokia: vandens – 8 %, proteidų – 57 %, lipidų – 3 %, gliucidų – 25 %, mineralinių medžiagų – 7 %. Jų baltymuose yra visų aminorūgščių reikalingų žmogaus organizmui, jose gausu [[vitaminas|vitaminų]] B, E, PP, fermentų, medžiagų gerinančių virškinimą bei didinančių organizmo atsparumą infekcijoms.<br />
Mielėse esantys [[fermentas|fermentai]] (zimazės) skaldo cukrų į etilo alkoholį, kuris kepant išgaruoja, ir [[Anglies dioksidas|anglies dioksidą]], kuris 180−220 °C temperatūroje kildina tešlą, padaro ją puresnę, kvapnesnę.
 
'''Praktiniu požiūriu''' svarbiausia ir didžiausia yra '''mieliagrybio''' (''Saccharomyces'') gentis, kuriai priklauso natūraliai gyvenančios ir kultūrinės rūšys., Ypačtaip svarbuspat yra '''[[alaus mieliagrybis]]''' (''S.cerevisiae''), '''ir vyno mieliagrybis''' (''S.vini'') ir kiti.<br />
Gamtoje taip pat yra mieliagrybių, gadinančių maisto produktus, sukeliančių įvairias augalų, gyvūnų ir žmogausgyvūnų ligas.
 
== Grybai [[medicina|medicinoje]] ==
eilutė 153 ⟶ 200:
=== Gydomosios savybės ===
Grybų gydomosios savybės yra žinomos nuo senų laikų. Jau XVI a. apie tai aptinkama rašytinių žinių įvairiuose medicinos leidiniuose.
* [[pelėsis|Pelėsių]] [[antibiotikas|antibiotinės]] savybės pastebėtos jau daugiau kaip prieš 100 metų. Vėliau iš jų gautos gydomosios medžiagos buvo pavadintos [[antibiotikas|antibiotikais]]: tai penicilinas, biomicinas, aureomicinas ir kai kurie kiti preparatai. Dabar žinoma daugiau kaip 1000 įvairių antibiotikų, tačiau vaistų gamybai kol kas vartojama ~ 30.
* '''Kepurėtieji grybai''' terapijoje kol kas vartojami retai. Jų gydomosios savybės šiuo metu yra intensyviai tiriamos. Iš '''pievagrybių''' išskirtų cheminių medžiagų gaminami vaistai alerginių ligų terapijai. Iš [[rudmėsė]]s išskirtas antibiotikas ''laktarioviolinas'' vartojamas nuo žalingų [[bakterijos|bakterijų]], iš [[tauriabudė|tauriabudžių]] (''Clitocybe'') gauta antimikrobinė medžiaga, stabdanti odos ir kaulų [[tuberkuliozė]]s bakterijų gyvybinę veiklą.
 
* [[pelėsis|Pelėsių]] [[antibiotikas|antibiotinės]] savybės pastebėtos jau daugiau kaip prieš 100 metų. Vėliau iš jų pagamintos gydomosios medžiagos buvo pavadintos [[antibiotikas|antibiotikais]]: tai [[penicilinas]], biomicinas, aureomicinas ir kai kurie kiti preparatai. Dabar žinoma daugiau kaip 1000 įvairių antibiotikų, tačiau vaistų gamybai kol kas vartojama apie 30.
Stafilokokus, sukeliančius pūliuojančias žaizdas, „užmuša“ '''rudojo piengrybio''', '''žaliuokės''', '''voveraitės''', '''raukšlėtojo dyglučio''' ir kai kurių kitų grybų ekstraktai. Nuo radikulito, raumenų uždegimo išoriškai vartojamas '''paprastosios poniabudės''' spiritinis [[antpilas]]. '''Paprastoji musmirė''' taip pat turi nemažai vaistinių medžiagų.
* Kepurėtieji grybai terapijoje kol kas vartojami retai. Jų gydomosios savybės šiuo metu yra intensyviai tiriamos. Iš pievagrybių išskirtų cheminių medžiagų gaminami vaistai alerginių ligų terapijai. Iš [[rudmėsė]]s išskirtas antibiotikas ''laktarioviolinas'' vartojamas nuo žalingų [[bakterijos|bakterijų]], iš [[tauriabudė|tauriabudžių]] (''Clitocybe'') gauta antimikrobinė medžiaga, stabdanti odos ir kaulų [[tuberkuliozė]]s bakterijų gyvybinę veiklą.
 
Stafilokokus, sukeliančius pūliuojančias žaizdas, naikina rudojo piengrybio, žaliuokės, voveraitės, raukšlėtojo dyglučio ir kai kurių kitų grybų ekstraktai.<br />
Nuo radikulito, raumenų uždegimo išoriškai vartojamas paprastosios poniabudės spiritinis [[antpilas]].<br />
Paprastoji musmirė taip pat turi vaistinių savybių.
[[Vaizdas:Milk clouds in tea.jpeg|thumb|right|200px|Iš grybų ruošiami taip pat įvairūs [[arbata|arbatiniai]] antpilai]]
* '''Arbatinis grybas''' – acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. '''Mieliagrybis''' arbatoje ištirpusį cukrų skaido į organines rūgštis (askorbino, citrinos, pieno ir kt.), alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos alkoholį paverčia acto rūgštimi. Arbatinis antpilas praranda skaidrumą, bet įgauna saldžiarūgštį malonų skonį, kuris gerina apetitą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne. Juo skalaujama gerklė sergant angina, dantenų uždegimu. Jame yra ir [[vitaminas|vitaminų B, D]]. Rekomenduojama vartoti saikingai, kadangi [[acto rūgštis]] gali pakenkti virškinimo traktui.<br />
Grybų, galinčių padidinti skystų antpilų (pavyzdžiui, arbatos, pieno) rūgštingumą, yra keletas rūšių. Jų augimo sąlygos skiriasi, bet vystymasis ir branda panašūs, todėl ir antpilai turi labai panašų skonį.<br />
 
Arbatinio grybo antpilas ruošiamas taip: gabalėlis grybienos įdedamas į stiklainį su pasaldinta arbata, užrišamas marle ir padedamas į šviesią vietą, geriausiai ant palangės. Po savaitės dviejų antpilą galima gerti.
Arbatinis antpilas praranda skaidrumą, bet įgauna saldžiarūgštį malonų skonį, kuris gerina apetitą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne. Juo skalaujama gerklė sergant angina, dantenų uždegimu. Jame yra ir [[vitaminas|vitaminų B, D]]. Rekomenduojama nepiktnaudžiauti, kadangi [[acto rūgštis]] gali pakenkti virškinimo traktui.
 
Grybų, galinčių padidinti skystų antpilų (pavyzdžiui, arbatos, pieno) rūgštingumą, yra keletas rūšių. Jų augimo sąlygos nevienodos, bet vystymasis ir branda panašūs. Todėl ir antpilai turi labai panašų skonį.
 
Arbatinio grybo '''antpilas ruošiamas''' taip: gabalėlis grybienos įdedamas į stiklainį su pasaldinta arbata, užrišamas marle ir padedamas į šviesią vietą, geriausiai ant palangės. Po savaitės dviejų antpilą galima gerti.
 
=== Psichotropinės savybės ===
[[Vaizdas:Amanita_phalloides_1.JPG|thumb|right|200px|[[Žalsvoji musmirė]] (''Amanita phalloides'') – labai [[Nuodingieji grybai|nuodingas grybas]]]]
 
[[Meksika|Meksikos]], [[Indija|Indijos]] ir kitų tautų gentys vartojo (kai kur ir dabar vartoja) [[haliucinacija]]s sukeliančius grybus, aktyvuojančius jų pojūčius, sukeliančius ryškius vaizdinius, įtakojančius žmogaus elgseną ir netgi įsitikinimus. [[Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] gentys grybus netgi dievino ir garbino juos, statė jiems statulas, net šventyklas. Dar dabar [[Gvatemala|Gvatemaloje]] stovi didžiulės grybo pavidalo skulptūros, prie kurių senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo [[apeigos]]. Grybų garbinimo [[kultas]] egzistavo ir [[Egiptas|Egipte]], Kinijoje.
==== Istorinės žinios ====
[[Meksika|Meksikos]], [[Indija|Indijos]] ir kitų tautų gentys vartojo (kai kur ir dabar vartoja) [[haliucinacija]]s sukeliančius grybus, aktyvuojančius jų pojūčius, sukeliančius ryškius vaizdinius, įtakojančius žmogaus elgseną ir netgi įsitikinimus. [[Amerika|Centrinės Amerikos]] [[indėnai|indėnų]] gentys grybus netgi dievino, statė jiems statulas, net šventyklas, garbino juos. Ir dabar [[Gvatemala|Gvatemaloje]] dar rymo didžiulės (grybo pavidalo) akmeninės skulptūros, prie kurių gilioje senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo [[apeigos]]. Grybų garbinimo [[kultas]] egzistavo ir [[Egiptas|Egipte]]. Senovės [[Kinija (regijonas)|Kinijoje]] taip pat buvo garbinami atitinkami grybai.
 
Psichikos pakitimai bei įvairios sąmonės būsenos, sąlygotos tam tikrų junginių, seniai domino grybų tyrinėtojus (mikologus). Prancūzų mikologas Eimas (''R. Heim'') ir amerikietis Vasonas (''G. Wasson'') išstudijavo mokslines publikacijas ir archyvus apie Meksikos bei Amerikos indėnų ritualines apeigas, rengiamas vartojant haliucinogeninius grybus. Mokslininkai taip pat dalyvavo jų apeigose, stebėjo jas, netgi patys vartojo šių grybų. Jie pastebėjo, kad Meksikoje augantys ir haliucinacijas sukeliantys grybai yra smulkučiai, neišvaizdūs, visai nepanašūs nei į [[valgomieji grybai|valgomuosius]], nei į [[nuodingieji grybai|nuodinguosius]] grybus. Tai glotniagalvės (''Psilocybe'') genties grybai. Juose rastos dvi veikliosios medžiagos − ''[[psilocinas]]'' ir ''[[psilocibinas|psilocybinas]]'', kurios ir veikia [[psichika|psichiką]] [[haliucinacija|haliucinogeniškai]].
==== Tyrimai ====
[[Vaizdas:Amanita phalloides.jpg|thumb|right|200px|Žalsvoji [[musmirė]] yra labai nuodinga]]
Psichikos pakitimai, įvairios sąmonės būsenos, sąlygotos tam tikrų augalų, seniai traukė grybų tyrinėtojus (mikologus). Prancūzų mikologas Eimas (''R. Heim'') ir amerikietis Vasonas (''G. Wasson'') išstudijavo paskelbtas mokslines žinias, archyvus apie Meksikos, Amerikos indėnų ritualines apeigas, rengiamas vartojant haliucinogeninius grybus. Mokslininkai taip pat dalyvavo jų apeigose, stebėjo jas, netgi patys valgė šių grybų.
 
Vėliau buvo ištirti ir susintetinti kiti haliucinacijas sukeliantys junginiai: iboteninė rūgštis, muskarinas, maskaronas, muscinolas, cholinas, bufoteninas. Jie vaistiniais kiekiais vartojami [[psichiatrija|psichiatrijoje]].
Pakramčius ar nurijus šių grybų, maždaug po 20–40 minučių žmogaus vaizduotėje atsiranda nematyti vaizdai, reginiai, haliucinacijos. Naktį matomos visos dienos spalvos, sapnuojama praeitis, dabartis, ateitis, taip pat atsiduriama neįprastose būsenose, kurios yra nemalonios lyginant su dideliu girtumu. Tokie psichikos pakitimai trunka 2–3 valandas. Išsiblaivius, pailsėjus sugrįžtama į normalų gyvenimą.
 
Pakramčius ar nurijus haliucinogeninių grybų, po 20–40 minučių vaizduotėje atsiranda ryškūs vaizdai, reginiai − haliucinacijos. Pvz., naktį matomos visos dienos spalvos, sapnuojama praeitis, dabartis, ateitis. Gali būti atsiduriama visiškai neįprastose būsenose, kurios kartais yra nemalonios ir prilyginamos sunkiam girtumui. Tokie psichikos pakitimai trunka 2–3 valandas. Organizmui išsivalius sugrįžtama į įprastą būseną.
Minėti mikologai Eimas ir Vasonas nustatė, kad Meksikoje augantys ir haliucinacijas sukeliantys grybai yra smulkučiai, neišvaizdūs, visai nepanašūs nei į [[valgomieji grybai|valgomuosius]], nei į [[nuodingieji grybai|nuodinguosius]] grybus. Tai '''glotniagalvės''' (''Psilocybe'') genties grybai. Rastos dvi aktyvios medžiagos (''[[psilocinas]]'' ir ''[[psilocibinas|psilocybinas]]''), kurios žmogaus [[psichika|psichiką]] veikia [[haliucinacija|haliucinogeniškai]].
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] haliucinogeniniai grybai nėra paplitę. Psichotropinių savybių turi kai kurios glotniagalvės (''Psilocybe''), musmirės.<br />
Vėliau buvo ištirtos ir susintetintos kitos haliucinacijas sukeliančios '''medžiagos''': ''iboteninė rūgštis'', ''muskarinas'', ''maskaronas'', ''muscinolas'', ''cholinas'', ''bufoteninas''. Šios medžiagos mažais kiekiais vartojamos [[psichiatrija|psichiatrijoje]].
Tautosakoje yra išlikę priežodžių, liudijančių apie tokių grybų poveikį žmogaus psichikai: apie šlitinėjantį žmogų buvo sakoma ''eina, kaip [[musmirė|musmirių]] apsirijęs''.
 
== Grybų daromas poveikis ir apsaugos priemonės ==
==== Psichotropiniai grybai Lietuvoje ====
[[Lietuva|Lietuvoje]] haliucinogeniniai grybai nėra paplitę. Psichotropinių savybių turi kai kurios Lietuvos miškų '''glotniagalvės''' (''Psilocybe''), '''musmirės'''. Tautosakoje yra išlikę priežodžių, liudijančių apie tokių grybų poveikį žmogaus psichikai: apie šlitinėjantį žmogų sakoma, kad jis ''eina, kaip [[musmirė|musmirių]] apsirijęs''.
 
=== [[Pelėsis]] ===
''Plačiau apie nuodinguosius grybus – straipsnis [[Nuodingieji grybai]]''.
[[Vaizdas:Schimmel_page_001.jpg|thumb|right|200px|[[Pelėsis]] ant kambario sienų]]
Apleisti maisto produktų likučiai per keletą dienų pasidengia voratinklišku [[grybiena|grybienos]] sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių [[spora|sporų]]. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai.
 
=== Grybų daroma žala[[Trobagrybis]] ===
Vienas pavojingiausių medienai – žalingasis trobagrybis (''Serpula lacrymans'', {{la|lacrymans}} – verkiantis). Trobagrybių yra daugiau nei 70 rūšių. Trobagrybiai minta spygliuočių ar lapuočių mediena (net ir nulakuota ar nudažyta). Jeigu grindyse, medinėje pertvaroje, sijoje ar sienoje susikaupia apie 35% drėgmės, trobagrybis prisitaiko prie esamų sąlygų ir per trumpą laiką medinius statinius paverčia šipuliais. Esant 20–26 °C temperatūrai ir blogam vėdinimui, šis grybas medinį namą per pusmetį gali paversti griuvėsiais.
* [[Pelėsis]] ir jo savybės
Pamiršti maisto produktų likučiai po keleto dienų pasidengia voratinklišku [[grybiena|grybienos]] sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių [[spora|sporų]]. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai.
* [[Trobagrybis]] ir jo daroma žala
Vienas pavojingiausių medienos gadintojų – žalingasis '''trobagrybis''' (''Serpula lacrymans'', {{la|lacrymans}} – verkiantis). Trobagrybių yra daugiau nei 70 rūšių. Trobagrybio „auka“ – spygliuočių ar lapuočių mediena (net ir nulakuota ar nudažyta). Jeigu grindyse, medinėje pertvaroje, sijoje ar sienoje susikaupia apie 35 % drėgmės, trobagrybis prisitaiko prie esamų sąlygų ir per trumpą laiką medinius statinius paverčia šipuliais. Esant 20–26 °C temperatūrai ir blogam vėdinimui, šis grybas, kartais vadinamas namų raupsais, medinį namą per pusmetį gali paversti griuvėsių krūva.
 
Trobagrybis taip pat žalojaminta popieriųpopieriumi, audiniusaudiniais, odąoda, tinkątinku. Pakanka drėgno plyšelio, per kurį vėliaugrybas persikeliamagali persikelti per keletą gyvenamo namo aukštų plonyčiais grybienos laidais. Grybienos laidai bespalviai, ir nepastebimai plinta medienos vandens indais, išsišakojusiomis rievėmis, įtrūkiais ir kitais plyšiais.
 
Grybo [[vaisiakūnis|vaisiakūniai]] labai dideli, iki 50 cm skersmens, kempinės pavidalo, l–4 cm storio. Prie substrato (grindų, sienos, sijos) silpnai priaugę arba nepriaugę. Iš pradžių balti, vėliau vidurys paruduoja, pakraščiai išlieka balti, o senų – parudavę, tik visada atkilę ir paprastai su rudo skysčio lašeliais. Vaisiakūnio paviršius raukšlėtai banguotas. Raukšlelės l–2 cm ilgio, spinduliškai išsidėsčiusios, [[spora|sporos]] rudos. Per parą l cm šio grybo paviršiaus gali išmesti 35 milijonus sporų. Vaisiakūnis dauginasi ir vegetatyvinės grybienos atplaišomis. Šį grybą platina oro srovės, [[vabzdžiai]], [[peliniai|pelės]], [[žiurkės]] ir [[žmogus]].
 
=== Apsaugos priemonės ===
Svarbu, kad po namų grindimis būtų gera ventiliacija.: Grindystarp neturižemės liestisir sugrindų žemeturi būti oro tarpas. Mediena, naudojama namų statyboje, turi būti švari, ir neapkrėsta trobagrybiu. Pastebėjus trobagrybį, reikiarekomenduojama kuo greičiauskubiau išluptiišardyti grindis (šią medieną sudeginti) ir pakeisti nauja, impregnuota mediena. Pastebėjus sugadintą tinką, reikia atidžiai nuimti jį su grybo pėdsakais ir pakeistijei nauju.įmanoma Pažymėtina yra ir tai, kad trobagrybis išskiria dujas, pavojingas žmogaus sveikataisudeginti.<br Todėl jis gali tapti ir sveikatos sutrikdymo šaltiniu./>
Pastebėjus sugadintą tinką, rekomenduojama jį visą nuimti, kur matomi grybo (pelėsių) pėdsakai. Svarbu pabrėžti ir tai, kad trobagrybis išskiria žmonėms pavojingas dujas, todėl gali tapti ir sveikatos sutrikdymo šaltiniu.
 
== Grybų laikymas, ruošimas vartojimui ==
[[Vaizdas:Dried mushrooms.jpg|thumb|right|200px|Džiovinti grybai]]
''Pagrindinis straipsnis'' – [[s:Grybų apdorojimo būdai|Grybų apdorojimo būdai]].
 
=== Laikymas ===
Prisirinkus grybų reikia turėti omenyje, kad jie labai greitai genda, todėl rekomenduojama juos apdoroti dar tą pačią dieną. Grybus galima džiovinti, marinuoti, sūdyti, išspausti sultis ar apvirti (nepervirinti!), jei vartojami švieži. Kuo labiau susmulkinti grybai, tuo daugiau suirsta chitino, todėl jie geriau virškinami.
 
Juos galima laikyti esant itin žemai temperatūrai (pavyzdžiui, 5 laipsnių Celsijaus). Grybuose yra daug angliavandenių, mineralinių medžiagų, kuriomis minta bakterijos, pelėsis, vabzdžių lervos. Šiltoje, saulėtoje vietoje laikomi grybai gali greitai sugesti. Neapdorotų grybų vėsioje patalpoje nepatartina laikyti ilgiau kaip 24 valandas. [[Vaizdas:Agaricus_arvensis.jpg|thumb|right|200px|Pievagrybiai yra mėgstami Prancūzijos kulinarų]]
 
=== Grybai kulinarijoje ===
Švieži, džiovinti, marinuoti, sūdyti grybai bei jų sultys ar miltai naudojami kulinarijoje ruošiant įvairius patiekalus. Grybų kvapiosios medžiagos patiekalams suteikia specifinį aromatą. [[Prancūzija|Prancūzų]] kulinarijoje pripažįstama, kad būtent grybų [[padažas|padažai]] yra kvapniausi ir skaniausi.
 
Pasenę, netinkamai paruošti maistui gali pakenkti. Nepatartina grybų valgyti sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ligomis, taip pat seniems žmonėms bei mažiems vaikams.
<!--
 
== Lietuvos grybai ==
 
=== Nuodingi grybai: ===
 
=== Valgomieji grybai: ===
-->
 
== Įdomu ==
* [[1718 m.|1718]]  m. prancūzų botanikas Vajanas [[Paryžius|Paryžiuje]] charakterizavo grybus kaip velnio padarus, ardančius bendrą [[Gamta|gamtos]] harmoniją. Anot jo, grybai velnio sutverti tam, kad klaidintų botanikus.
 
== NuorodosTaip pat skaityti ==
* [[Grybų grupavimas]]
* [http://ausis.gf.vu.lt/pub/neurobio/MIKOLOGIJOS%20IR%20BOTANIKOS%20PAGRINDAI/Mikobot2-10vt.pdf Grybų sistematinės grupės]
* [[Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys|Lietuvos grybų rūšių sąrašas]]
* [http://www.raudonojiknyga.lt/index.php?p=1_34 Lietuvos raudonoji knyga (Grybai)]
* [http://www.grybai.net Grybų katalogas]
* [http://www.botanika.lt/mikologija/ Lietuvos mikologų draugija]
 
== Šaltiniai ==
* <small>taxonomy.nl / [http://taxonomicon.taxonomy.nl/TaxonTree.aspx?id=2335&src=0 Taxon: Kingdom ''Fungi'' R.T. Moore (1980) – fungi (fungus)]</small>
{{Commons|Category:Fungi}}
 
{{wikiquote}}
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
* grybai.lt / [https://www.grybai.lt/ Apie grybus]
* grybai.net / [http://www.grybai.net Grybų katalogas]
* vle.lt / [https://www.vle.lt/Straipsnis/grybai-27331 Grybai]
* raudonojiknyga.lt / [https://www.raudonojiknyga.lt/knyga/64-2019-m-naujos-raudonosios-knygos-saugomu-rusiu-sarasas#grybai_1 Saugomi grybai] ([[Lietuvos raudonoji knyga]])
* microbiologysociety.org / [https://microbiologysociety.org/why-microbiology-matters/what-is-microbiology/fungi.html Fungi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200502003012/https://microbiologysociety.org/why-microbiology-matters/what-is-microbiology/fungi.html |date=2020-05-02 }}
* britannica.com / [https://www.britannica.com/topic/list-of-fungi-2032576 List of fungi]
* iucn.org / [https://www.iucn.org/commissions/ssc-groups/plants-fungi/fungi Fungi] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220618145701/https://www.iucn.org/commissions/ssc-groups/plants-fungi/fungi |date=2022-06-18 }}
* nature.com / [https://www.nature.com/articles/s41586-019-1217-0.epdf Early fungi from the Proterozoic era in Arctic Canada], Corentin C. Loron, Camille François, Robert H. Rainbird, Elizabeth C. Turner, Stephan Borensztajn & Emmanuelle J. Javaux. | 13 JUNE 2019
 
{{SavStr}}
{{featured}}
 
[[Kategorija:Grybai]]
 
{{Link FA|en}}
{{Link FA|pt}}
{{Link GA|de}}
{{Link GA|sv}}