Grybai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

06:46, 21 kovo 2005 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai S typo ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 11:54, 3 spalio 2024 versija taisyti anuliuoti InternetArchiveBot (aptarimas \| indėlis) Botai 85 966 keitimai Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5
(daugiau nei 100 naudotojų 412 tarpinių keitimų nėra rodoma)
Eilutė 1: {{reikšmė\|eukariotinius organizmus\|kaimą Švenčionių rajone, Lietuvoje,\|[[Grybai (Švenčionys)]].}} ~~'''Grybai'''~~ {{Taxobox_pradžia \| color = lightblue \| name = Fungi}} ~~== Grybų karalijoje ==~~ {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:Fungi_collage.jpg\|230px\|Grybų įvairovė]] \| caption = Grybų įvairios formos}} ~~=== Bendrosios žinios ===~~ {{Taxobox_begin_placement \| color = lightblue}} Šiandien grybų priskaičiuojama virš 100 tūkst. rūšių. Susiduriama su [[parazitiniai grybai\|parazitinių grybų]] sukeliamomis ligomis. Grybai naikina vertingus meno kūrinius, sudėtingiausią aparatūrą, griauna namus, ardo tiltus, skandina laivus. Kai kurių grybų [[sporos\|sporoms]] nebaisūs 150° C šalčiai, net aviacinis benzinas. Kita vertus, iš grybų gaminami [[antibiotikai]], [[vitaminas\|vitaminai]], augimo stimuliatoriai, [[fermentas\|fermentai]], organinės rūgštys, preparatas boverinas, naikinantis žalingus [[vabzdžiai\|vabzdžius]]. {{Taxobox_domenas \| taxon = Eukariotai \| taxon1 = Eukaryota}} {{Taxobox_karalyste \| taxon = Grybai \| taxon1 = Fungi}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas \| color = lightblue \| lotpav = Fungi \| autorius = R.T.Moore \| metai = 1980 }} {{Taxobox_section_subdivision \| color = lightblue \| plural_taxon = [[Sinonimas\|Sinonimai]]}} * ''Mycota'' <small>Alexop., 1962</small> {{Taxobox_pabaiga}} '''Grybai''' (''Fungi'') – atskira eukariotinių organizmų grupė, kurios nariai nėra nei [[augalai]], nei [[gyvūnai]], bet turi ir vienų, ir kitų organizmų požymių. Jie nuėjo savitą evoliucijos kelią ir suformavo tik jiems būdingą gyvenimo būdą. Grybai [[Eukariotai\|eukariotiniai]] ir [[heterotrofai\|heterotrofiniai]] gyvų organizmų grupė, kurių somatinį kūną sudaro [[grybiena]] (micelis) arba pavienė ląstelė. Grybiena sudaryta iš šakotų vamzdelių, kurie vadinami [[Hifas\|hifais]]<ref>bg.gf.vu.lt / [http://www.bg.gf.vu.lt/duomenys/mikopag/mikolab.pdf MIKOLOGIJOSLABORATORINIAI DARBAI]. Mokomoji knyga \| Ingrida Prigodina Lukošienė, Ernestas Kutorga; Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Botanikos ir Genetikos katedra \| 2014</ref>. Grybuose nėra [[Chlorofilas\|chlorofilo]], jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Vykstant [[Medžiagų apytaka\|medžiagų apytakos]] procesams pagamina [[Šlapalas\|šlapalą]], o jų [[glikogenas]] yra krakmolo tipo – tai būdinga tik gyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmams. Grybai minta absorbcijos būdu, o dauginasi [[Spora\|sporomis]]. Rasti suakmenėję [[baravykiniai\|baravykinių]] [[eilė\|eilės]] grybai rodo, kad jie gausiai augo prieš 150 milijonų metų. [[paleozojus\|Paleozojaus]] eroje pasirodė '''gleiviagrybiai''' (''Myxotnycetes''), [[mezozojus\|mezozojaus]] - '''skylėtbudiniai''' (''Polyporaceae''), '''rūdiečiai''' (''Uredinales''), [[kainozojus\|kainozojaus]] - '''pelėsiniai''', '''dyglutiniai''' (''Hydnaceae'') grybai.<br>Grybai drauge su [[bakterijos\|bakterijomis]] ir smulkiais [[gyvūnų karalystė\|gyvūnais]] spyglius, [[lapas\|lapus]], šakas, kelmus, per trumpą laiką paverčia puria miško [[dirvožemis\|dirva]], reguliuoja dirvožemio dujų apykaitą, vandens režimą ir temperatūros svyravimus, apsaugo dirvos paviršių nuo išdžiūvimo, suvartoja augalų šaknų išskirtas [[toksinas\|toksines]] medžiagas. Grybų gyvenimas labai susijęs su augalais. Net 80% augalų su grybais sudaro [[mikorizė\|mikorizę]], t.y. abipusę naudą. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų, ir atvirkščiai, kai kurie grybai prisitaikę prie tam tikrų augalų (pvz., '''lepšės''' auga dažniausiai beržynuose). [[orchidėja\|Orchidėjos]] be grybo nesugebėtų išleisti net daigelio, net bulvės, kukurūzai, kviečiai greičiau subręsta sudarydami mikorizę su grybais.<br>Grybai išskiriami į atskirą pasaulį - [[karalystė\|karaliją]]. Grybai, kitaip negu [[augalai]], neturi [[chlorofilo]] ir minta gatavomis organinėmis medžiagomis, vykstant medžiagų apykaitai, nesusidaro tipinga augalams medžiaga asparaginas. Grybai, kurių medžiagų apykaitos produktai yra šlapimo rūgštis, chitinas, trehaliozė, trigonelinas, glikogenas, serotoninas, artimi gyvūnijos pasauliui. Vadinasi grybas - sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas.<br>Grybams būdinga savitas aromatas, spalvingumas, didumas. Daugumos jų [[vaisiakūnis\|vaisiakūniai]] skleidžia savitą kvapą, pavyzdžiui, '''salierinis baltikas''' (''Tricholoma apium'') - salierų, '''kvapioji stirnabudė''' (''Lepista irina'') - kvapiosios našlaitės, '''česnakinis mažūnis''' (''Marasmius scorodonius'') - česnako, '''miškinis pievagrybis''' (''Agaricus silvaticus''), '''kvapioji tauriabudė''' (''Clitocybe odora'') - anyžių. Štai '''poniabudė''' (''Phallus impudicus'')skleidžia tokį dvoką, kad prisivilioja vabzdžius, kurie po mišką išnešioja jos lipnias sporas. Ir [[grybiena]] išsiskiria spalvingumu, aromatu, formos įvairumu (virvutės, palmės lapo, voratinklio, ir kt.)<br>Grybams reikalingos mineralinės druskos: [[periodinė elementų lentelė\|anglis, azotas, fosforas, kalis]] ir [[mikroelementai]]:[[periodinė elementų lentelė\|geležis, manganas, varis, boras, kobaltas]] ir kitokios medžiagos. Kiekviena grybų rūšis turi tipingą augimvietę, reikalingas nevienodas šilumos, šviesos kiekis, skirtinga CO2 ir kitų dujų apykaita, kitoks substrato rūgštingumas, nevienodas drėgmės kiekis: '''piengrybiai''', '''musmirės''' auga, kai žemės drėgnumas yra 10%, kai kurioms '''ūmėdėms''', '''trimitėliams''' - ne mažiau kaip 40%, '''pievagrybiams''', '''baravykams''', '''rudmėsėms''' - ne mažiau kaip 60%, mat grybiena minta [[osmosas\|osmoso]] būdu, t.y. visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis. Grybų augimą nulemia lietūs: šilti - pažadina grybieną naujam gyvenimui, tačiau stiprus, audringas lietus grybams nepalankus. Skirtinga grybų [[trama\|tramos]] konsistencija: tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga. Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant [[oksidacija\|oksidacijos]] procesui, keičia spalvą. Perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus ji paraudonuoja, pamėlynuoja, pavyzdžiui '''raudonviršis''' per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos. Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia. Kai kurie grybai, pavyzdžiui '''piengrybiai''' išskiria sultis. Anksčiau grybai buvo laikyti [[Augalai\|augalų]] karalystės dalimi, ir tik [[1970 m.]] mokslo pasaulis juos išskyrė į grybų [[karalystė\|karalystę]]. ~~=== Grybų grupės ===~~ ~~Pagal mitybos būdą grybai skirstomi į saprotrofinius, parazitinius ir mikorizinius:~~ * [[Saprofitiniai grybai]] Jų maistas: nukritę lapai, spygliai, kelmai, nudžiūvę medžiai, išvartos, negyva žolinė danga, ekskrementai. Saprotrofai, būdami aktyvūs aplinkos sanitarai, tas medžiagas skaido, paversdami jas puria miško dirva. Skirtingos grybų rūšys ardo skirtingas augalo dalis: '''paprastasis ausiadyglis''' (''Auriscalpium vulgare'') pušies, eglės konkorėžius, '''pušinis tampriukas''' (''Strobilurus esculentus'') pušies konkorėžius, o '''valgomasis tampriukas''' (''S.esculentus'') - tik eglės. Kai kurių rūšių grybai, ypač '''pelėsiniai''', skaido net sintetines medžiagas: kaproną, neiloną, pramoninius gaminius.<br>Saprotrofų koto pagrindas plaukuotas, apaugęs grybienos gijelėmis. Saprotrofai labiausiai paplitusi grybų grupė. Tai pirmieji grybai žemėje. Iš jų nemažai yra [[valgomi grybai\|valgomų]]. * [[Parazitiniai grybai]] Maitinasi gyvų augalų ir gyvūnų syvais. Gyvena augalų, įvairių gyvūnų, net žmogaus gyvuose organizmuose. Tai '''rūdys''', '''kūlės''', '''rauplės''', daugelis '''kempininių'''. Šie kenkėjai dažnai gelsvu, žalsvu, pilkšvu ar baltu sluoksniu aptraukia '''baravykus''', '''ūmėdes''' ir kitus grybus. Dėl to labiausiai nukenčia vaisingoji vaisiakūnio dalis - [[himenis]]. Net naminei musei gresia pavojus būti užpultai grybo, kuris jos kūną apgobia pūkeliu. * [[Mikoriziniai grybai]] (''mikosimbiotrofai'') Tai grybai kurie su aukštesniaisiais augalais sudaro mikorizę. Šiuo metu žinoma daugiau nei 2000 augalų rūšių, sudarančių mikorizę. Mikorizė gali būti ''vidinė'' - kai grybiena įsiskverbia į augalo šakniaplaukio vidų, ''išorinė'' - kai grybiena apipina šakniaplaukį iš išorės.<br>Medžių šaknys, [[absorbcija\|absorbuodamos]] maisto medžiagas, išskiria rizosferoje toksinus, kurie yra žalingi aplinkiniam dirvožemiui ir net pačiam medžiui. O mikorizinių grybų pagrindinis maistas yra toksinai, todėl savo šeimininkui jie teikia paslaugą.<br>Mikorizinio grybo koto pamatinė dalis lygi, be grybienos likučių. Daugelio grybų mitybos būdas nėra griežtai apibrėžtas. Pavyzdžiui, '''raibasis baltikas''' (''Tricholorria terreum''), augantis po lapuočiais medžiais, minta kaip saprotrofas, o po spygliuočiais — kaip mikorizinis grybas. '''Gluosninė kreivabudė''' (''Pleurotus ostreatus'') kupetomis apgulusi kelmus, pūvančius kamienus ir išvartas, bet, progai pasitaikius, apninka gyvų medžių medieną. '''Paprastasis kelmutis''' (''Armillaria mellea'') dažniausiai būna saprotrofas, o soduose, parkuose virsta parazitu - jaunus medelius numarina per 1-3 metus, senus - per 10 metų, kartu apninka ir kiti grybai, kol buvusio medžio vietoje suželia žolė. == Įžanga == ~~Pagal dauginimosi būdą grybai skirstomi į dvi grupes: homotalinius ir heterotalinius:~~ [[Vaizdas:Amanita_muscaria_(round_cap).jpg\|thumb\|right\|200px\|[[Paprastoji musmirė]] (''Amanita muscaria'')]] * [[Homotaliniai grybai]] Mokslo pasaulyje yra nusistovėjusi nuomonė, kad grybai atsirado ankstyvojo [[Devonas\|Devono]] periodo laikotarpiu prieš 410 milijonų metų. Rasti suakmenėję [[baravykiniai\|baravykinių]] eilės grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. Bet paskutiniai nauji atradimai [[Kongo Demokratinė Respublika\|Kongo Demokratinėje Respublikoje]] gali radikaliai pakeisti grybų atsiradimo istoriją, kur 810–715 milijonų metų datuojamose [[Mbuži Majis\|Mbuži Majio]] [[Dolomitas\|dolomitiniuose]] [[Skalūnai\|skalūnuose]] buvo rastos grybų [[Fosilija\|fosilijos]]<ref>sciencemag.org / [https://advances.sciencemag.org/content/6/4/eaax7599 Molecular identification of fungi microfossils in a Neoproterozoic shale rock]. S. Bonneville, F. Delpomdor, A. Préat, C. Chevalier, T. Araki, M. Kazemian, A. Steele, A. Schreiber, R. Wirth and L. G. Benning \| Science Advances 22 Jan 2020: Vol. 6, no. 4, eaax7599. DOI: 10.1126/sciadv.aax7599</ref><ref>nationalgeographic.com / [https://www.nationalgeographic.com/science/2020/01/oldest-fungus-fossils-found-earth-history/ World’s oldest fungi, found in fossils, may rewrite Earth’s early history], By Douglas Main \| PUBLISHED January 22, 2020</ref> Homotaliniai grybai iš vienintelės [[sporos]] išaugina [[grybiena\|grybieną]], iš kurios ilgainiui formuojasi [[vaisiakūnis\|vaisiakūniai]], paskleidžiantys sporas (pvz., kai kurie '''mėšlagrybiai''') * [[Heterotaliniai grybai]] Heterotaliniai grybai subrandina skirtalytes [[sporos\|sporas]]. Tarp jų beveik visi [[valgomieji grybai\|valgomieji]] ir [[nuodingieji grybai\|nuodingieji]]. Pavyzdžiui '''baravyko''' dalis subrandintų sporų yra vyriškos kilmės, kita dalis - moteriškos. [[grybiena\|Grybienai]], augančiai iš vyriškos sporos, būtinas kontaktas su grybiena, augančia iš moteriškos sporos. Tada išauga nauja grybiena, galinti suformuoti vaisiakūnių užuomazgas. Šių grybų sudėtingesnis gyvenimo būdas. [[Paleozojus\|Paleozojaus]] eroje pasirodė '''gleiviagrybiai''' (''Myxotnycetes''), [[mezozojus\|mezozojaus]] – '''skylėtbudiniai''' (''Polyporaceae''), '''rūdiečiai''' (''Uredinales''), [[kainozojus\|kainozojaus]] – '''pelėsiniai''', '''dyglutiniai''' (''Hydnaceae'') grybai. Sudarant grybų ekologinių grupių terminus pagal mitybinius ryšius vartojama galūnė "trof": grybai, mintantys augalais, vadinami '''fitotrofais''', dumbliais - '''fikotrofais''', kerpėmis - '''lichenotrofais''', samanomis - '''briotrofais''', augantys ant ekskrementų - '''koprotrofais''', ant vabzdžių ir kitų gyvūnų lavonų - '''nekrotrofais''', ant medienos - '''ksilotrofais''', ant gyvos medienos - '''ksilobiotrofais''', ant negyvos – '''ksilosaprotrofais''', ant grybų - '''biomikotrofais'''.<br>Sudarant terminus, apibūdinančius grybų ir aplinkos santykį, pridedama galūnė "fil": grybai, mėgstantys drėgmę - '''higrofilai''', sausumą mėgstantys - '''kserofilai''', tarpinė grybų grupė - '''mezofilai''', šilumamėgiai - '''termofilai''' ir t.t. Kasdieniame gyvenime grybais naudojamasi arba pastebimos jų veiklos pasekmės.<br /> ~~=== Grybų sandara ===~~ Iš grybų gaminami [[antibiotikas\|antibiotikai]], [[vitaminas\|vitaminai]], augimo stimuliatoriai, [[fermentas\|fermentai]], organinės [[rūgštis\|rūgštys]], preparatas [[boverinas]], jie naudojami [[kulinarija\|kulinarijoje]].<br /> * [[Kepurėlė]] [[Grybų grupavimas#Parazitiniai grybai\|Parazitiniai grybai]] sukelia ligas, tam tikri grybai sugadina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, dėl jų poveikio ỹra tiltai, laivai, net griūva namai. Kai kurių grybų [[spora\|sporos]] atsparios ir -150 °C temperatūrai. * [[Grybiena]] Vegetatyvinė grybiena yra jautrus, plonas ir labai trapus plonyčių [[hifas\|hifų]] tinklas. Ji slypi substrate, ir gyvena ilgai — metus, dešimtmečius, net šimtmečius. Grybienos gniužulėlis amžinai tūno tamsoje, labai reaguoja į atitinkamas aplinkos sąlygas ir gali paspartinti ar sustabdyti vaisiakūnio formavimąsi. * [[Vaisiakūnis]] Antžeminė grybo dalis vadinama vaisiakūniu, ir nors jo gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis — suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri treti, o kartais ir kas penkti ar septinti metai. Vaisiakūnis geromis sąlygomis greitai auga. Per parą '''raudonviršio''' ar '''baravyko''' [[kepurėlė]] užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. Vegetatyvinė grybiena pradeda augti anksti pavasarį, tačiau tik po kelių mėnesių užsimezga vaisiakūniai, kurie išauga skirtingu laiku. Sporoms susiformavus, subrendus ir išsisėjus, vaisiakūniai, atlikę pagrindinę gyvenimo funkciją, suglemba ir žūva. * [[Sporos]] 1725 m. buvo aptiktos sporos, iš kurių ir išauga grybai. Sporos — smulkutės, paprasta akimi nematomos dulkelės. Jos susidaro apatinėje [[kepurėlė\|kepurėlės]] pusėje, apsaugotoje nuo saulės, vėjo, lietaus, įvairių mechaninių pažeidimų. Jos neilgaamžės, bet kai kurių grybų rūšių gyvybingos išlieka keliasdešimt metų. Apatinėje kepurėlės pusėje sporas gaminantis [[himenoforas]], ilgainiui keitėsi: vienų grybų jis susiraukšlėjo į lakštelius, kitų susisuko į vamzdelius, o dar kitų suskilo į dygliukus ar net karpeles. Lakštelių, vamzdelių, dygliukų paviršius pasidengia tam tikru sluoksniu, vadinamu [[himeniu]], kuriame ir susidaro sporos. Iškritus sporai, jos vietoj susidaro kita. Grybų kepurėlėse yra milijardai baltų ar spalvotų sporų, krintančių ant žemės kelias dienas, kartais net savaites. Oro srovės, vanduo, paukščiai, vabzdžiai, žvėrys ir žmogus jas išplatina. Toliau jų likimą lemia dirvožemis, klimatas, metų laikas. Todėl sudygsta tik nedaugelis sporų, kitu atveju visos sporos išaugintų grybieną ir formuotų naujas vaisiakūnių generacijas - tada Visata tragiškai būtų užgrobta grybų. Spora, patekusi į palankias sąlygas, sudygsta. Po kurio laiko išsivysto gležna grybiena, kuri ilgainiui sutvirtėja, išsiplečia miško paklotėje. * [[Sklerotis]] Kai kurių grybų, pavyzdžiui, '''skalsiagrybių''' (''Claviceps purpurea''), '''ausūnių''' (''Peziza badia''), '''skylėtbudžių''' (''Polyporus''), '''plempių''' (''Collybia'') grybiena nepalankiomis sąlygomis sudaro skleročius. Tai kietos grybienos gniužulas, išsaugantis grybo gyvybingumą užėjus sausrai ar šalčiui, susidarius per dideliam drėgmės kiekiui. Iš skleročio palankiomis sąlygomis išauga grybas. Dažnai skleročiai pasirenka vabzdžių lavonus, negyvus grybus ir kt. Skleročio biologinė paskirtis taip pat išsaugoti ir pratęsti rūšies egzistavimą. === Grybų ~~sistematika~~rūšių kiekis === Skirtingi moksliniai šaltiniai skelbia egzistuojant labai skirtingus grybų [[Rūšis\|rūšių]] skaičius, dažnai mokslo darbuose skelbiama egzistuojant nuo 0,5 milijono iki 10 milijonų rūšių. Evoliucionuojant kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies [[biotopu]]. Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti.<br>Grybų sistematika yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių [[mikologija\|mikologijos]] tyrimo sričių, kadangi ši organizmų grupė nepakankamai ištirta. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita, agaminės grybų rūšys - grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę.fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos. Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina mikologus. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 10 0000, kiti 15 0000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais.<br>Gyvasis pasaulis skirstomas į ''prokariotus'' (neturi tikro branduolio) ir ''eukariotus'' (turi tikrą branduolį). Eukariotai skirstomi į 3 [[karalystė\|karalijas]]: gyvūnų, augalų, grybų.<br>Norint geriau suprasti įvairių grybų grupių tarpusavio santykius, pažinti pačius grybus, pirmiausia reikia visus grybus suskirstyti, suklasifikuoti. Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas net į 11 skyrių, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6: * '''[[Oomicetai]]''' ''(Oomycota)'' * '''[[Chitridiomicetai]]''' ''(Chytridiomycota)'' * '''[[Gleivūnai]]''' ''(Mytxomycota)'' * '''[[Zigomicetai]]''' ''(Zygomycota)'' * '''[[Aukšliagrybiai]]''' ''(Ascomycota)'' * '''[[Papėdgrybiai]]''' ''(Basidiomycota)'' Publikuotame [[2017 m.]] liepos mėnesį [[Jungtinė Karalystė\|Jungtinės Karalystės]] [[Mokslinis žurnalas\|mokslo žurnale]] [[Nature\|„Nature“]], buvo skelbta, kad [[Žemė\|pasaulyje]] egzistuoja apie 1,5 milijono grybų rūšių, iš kurių virš 8 000 rūšių sukelia grybelines [[Augalai\|augalų]] ligas, ir 300 rūšių sukelia [[Grybelinės ligos\|grybelines ligas]] [[Žmogus\|žmonėms]]<ref>nature.com / [https://www.nature.com/articles/nmicrobiol2017120 Stop neglecting fungi]. ''Nature Microbiology'' volume 2, Article number: 17120 (2017) \| Published: 25 July 2017</ref><ref>Hawksworth, D. L. Mycol. Res. 105, 1422–1432 (2001).</ref>. [[Amerikos mikrobiologijos bendrija]] (''American Society for Microbiology'') skelbia dar didesnį grybų rūšių kiekį. Anot jų, pasaulyje egzistuoja nuo 2,2 iki 3,8 milijono grybų rūšių<ref>asmscience.org / [https://www.asmscience.org/content/journal/microbiolspec/10.1128/microbiolspec.FUNK-0052-2016 Fungal Diversity Revisited: 2.2 to 3.8 Million Species]. Authors: David L. Hawksworth, Robert Lücking, Editors: Joseph Heitman, Timothy Y. James \| Published 28 July 2017</ref> ~~== Taikomoji reikšmė ==~~ [[Encyclopædia Britannica]] skelbia esant žinoma 144 000 grybų rūšių<ref>britannica.com / [https://www.britannica.com/science/fungus Fungus]</ref>. ~~=== Grybų mitybinė vertė ===~~ Grybai vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo cheminės sudėties, naudingų elementų santykio. Tai lemia augimvietė, klimatinės sąlygos, metų laikas ir kt. Grybai turi daug vandens (84-95%) ir nemažai (4-6%) blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų (chitino). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o [[periodinė elementų lentelė\|fosforo, kalcio, kalio]] kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai. Suvalgius 100 g '''kelmučių''', organizmas gauna [[periodinė elementų lentelė\|vario ir cinko]] paros normą. Grybuose yra [[periodinė elementų lentelė\|geležies, mangano, kobalto, švino]], tai pat amino rūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5%, augalinės - 68%, grybų - 70%. Taigi '''baravyko''', '''pievagrybio''' ir kai kurių kitų grybų baltymų mitybinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės [[baltymai\|baltymams]]. Mažokai juose lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir [[angliavandeniai\|angliavandenių]]. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas - angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą. Grybuose daug [[vitaminas\|vitaminų B1, B2, PP, C, A, D]], [[fermentai\|fermentų]], organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos buljoną. Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.<br>Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę reiktų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų. [[Tarptautinė raudonoji knyga\|Tarptautinės raudonosios knygos]] [[2014 m.]] duomenimis, buvo identifikuotos 51 623 grybų (''Fungi'') rūšys, kurios sugrupuotos į šias tris grupes<ref>iucnredlist.org / [https://cmsdocs.s3.amazonaws.com/summarystats/2014_3_Summary_Stats_Page_Documents/2014_3_RL_Stats_Table_1.pdf Estimated Number of described species] \| Last Updated: 13 November 2014</ref>: Grybai pagal mitybinę vertę, skonį, paplitimą, vartojimą skirstomi į 4 kategorijas. Tai sąlyginis skirstymas, nes nevisiškai ištirta grybų mitybinė vertė, ne visose šalyse tie patys valgomieji grybai vienodai gausiai auga, mėgstami, renkami, vertinami. * [[Kerpės\|kerpių]], 17 000. * '''Pirmosios kategorijos''' grybai vertingiausi ir skaniausi: baravykas, rudmėsė, gelsvasis ir geltonasis piengrybiai. * [[Tikrieji grybai\|tikrųjų grybų]], 31 496. * '''Antrosios kategorijos''' geri, bet menkesnės vertės grybai: raudonviršis, lepšė, kazlėkai, rudakepuris, grakštusis, smiltyninis baravykai, valgomasis ir dvisporis pievagrybiai, ūmėdė garduolė, piengrybis paberžis, žaliuokė. * [[Rudadumbliai\|rudadumblių]], 3 127. * '''Trečiosios kategorijos''' grybai vidutinio skanumo ir vertingumo: geltonasis baravykas, raukšlėtasis gudukas, valgomoji voveraitė, paprastasis bei vasarinis kelmučiai, tikroji, juosvoji, juodmėsė ir blunkančioji ūmėdės, juosvasis, paprastasis piengrybiai. * '''Ketvirtosios kategorijos''' grybai yra menkaverčiai: tamprusis ir auksakotis baravykai, pilkoji, kvapioji stirnabudės, šalninė guotė, gličioji ir variaspalvė geltonpėdės, gluosninė kreivabudė, lelijinis baltikas, grūzdas, paliepis, rudasis piengrybis, raukšlėtasis ir čerpėtasis dyglučiai, gauruotasis mėšlagrybis. == Grybų sistematika == Lietuvos miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių, manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Valgomų grybų užregistruota 382 rūšys (Europoje 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120—140 rūšių, kitos menkavertės arba retos.<br>Švieži grybai greitai genda. Todėl grįžus iš miško juos reikia skubiai tvarkyti: džiovinti, marinuoti, sūdyti, išspausti sultis ar apvirti (nepervirinti!), jei vartojami švieži. Neapdorotų grybų vėsioje patalpoje nepatartina laikyti ilgiau kaip 24 val. Kuo labiau susmulkinti grybai, tuo daugiau suirsta chitino, todėl jie geriau virškinami. Pasenę, netinkamai paruošti maistui gali pakenkti. Nepatartina grybų valgyti sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ligomis, taip pat seniems žmonėms bei mažiems vaikams.<br>Švieži, džiovinti, marinuoti, sūdyti grybai bei jų sultys ar miltai yra gera kulinarinė žaliava patiekalams gaminti. Grybų kvapiosios medžiagos patiekalams suteikia specifinį aromatą. Prancūzų kulinarai teigia, kad grybų padažai kvapniausi ir skaniausi. [[Vaizdas:Myxomycètes sans doute du Genre Trichia 1.jpg\|thumb\|200px\|Grybai gali tapti pačios įvairiausios formos. Nuotraukoje – [[gleivūnai]]]] Grybų (''Fungi'') karalystės klasifikacija yra viena iš sunkiausių šiuolaikinių [[Mikologija\|mikologijos]] tyrimo sričių, nes ši organizmų grupė per mažai ištirta, tad nėra nusistovėjusi. Kasmet aprašoma po tūkstantį ir daugiau naujų rūšių, tačiau painiavos sukelia didelė morfologinių, fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, lytinės ir nelytinės kartos kaita (agaminės grybų rūšys – grybai, kurie dauginasi neapsivaisinę), fiziologinių savybių įvairovė, kurią nulemia genetiniai ypatumai, aplinkos sąlygos. Tradiciškai mikologai taip pat tyrinėja į grybus panašius ir jiems analogiškus organizmus, pavyzdžiui, gleivūnus ir gumbūnus iš pirmuonių (''Protozoa'') karalystės bei oomikotus iš chromistų (''Chromista'') karalystės. Evoliucionuodama kiekviena grybų rūšis prisitaikė prie atitinkamų gyvenimo sąlygų. Aplinkos sąlygų kompleksas, nulemiantis vienos grybų rūšies gyvenimo būdą, jos išplitimo amplitudę, populiacijos (individų skaičiaus) gausumą, vadinamas rūšies [[biotopas\|biotopu]]. ~~=== Grybų paslaugos ===~~ Kuo mažesnis biotopas, tuo mažesnė tikimybė rūšies palikuonims išplisti. * [[Mielės]] Grybas stebukladarys. Sunku įsivaizduoti gyvenimą be mielių. Mielių pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ''levare'' - kelti, daryti lengvą. Mielės pradėtos vartoti maistui daug anksčiau negu buvo ištirtos (1680 metais). Tik išradus mikroskopą nustatyta, kad alkoholinį rūgimą sukelia, tešlą kelia grybas, tiksliau - '''mieliagrybis''', priklausantis '''aukšliagrybių''' klasei. Jos dauginasi pumpuravimu (vegetatyviškai) arba askosporomis (lytiškai). Mielių kolonija cukringoje terpėje, prisotintoje deguonies, labai greitai auga, plečiasi. Tačiau mielių yra ir dirvožemyje, ant augalų lapų, uogų, ore, vandenyje. Mielėse esantys [[fermentai]] (zimazės) skaldo cukrų į etilo alkoholį, kuris kepant pyragus išgaruoja, ir anglies dioksidą, kuris tam tikroje temperatūroje kelia pyrago tešlą, padaro ją puresnę, kvapnesnę.<br>Praktiniu požiūriu svarbiausia ir didžiausia yra '''mieliagrybio''' (''Saccharomyces'') gentis, kuriai priklauso natūraliai gyvenančios ir kultūrinės rūšys. Ypač svarbus yra '''alaus mieliagrybis''' (''S.cerevisiae''), '''vyno mieliagrybis''' (''S.vini'') ir kt. Mielių cheminė sudėtis: vandens - 8%, proteidų - 57%, lipidų - 3%, gliucidų - 25%, mineraliniu medžiagų - 7%. Be to, jų baltymuose yra visos amino rūgštys, reikalingos žmogaus ir gyvūno organizmui. Jose gausu [[vitaminas\|vitaminų]] ypač B grupės, E, PP, fermentų, ir kitų vertingų medžiagų, gerinančių virškinimą, didinančių organizmo atsparumą infekcijai.<br>Bet yra mielių, gadinančių maisto produktus, sukeliančių augalų, gyvūnų ir žmogaus ligas. Daugelis grybų rūšių nesikryžmina. Atskirų grybų rūšių išorė kinta priklausomai nuo aplinkos sąlygų, skirtingos raidos stadijoje būna nepanašūs. Atsiradusios grybų formos, besiskiriančios vaisiakūnių forma, spalva, dydžiu ir gyvenimo būdu, dar labiau klaidina [[Mikologija\|mikologus]]. Dėl to dabar vieni mikologai aprašo 100 000, kiti 150 000, o dar kiti 60 000 rūšių. Sistematikai remiasi ne tik morfologiniais, genetiniais požymiais, bet ir biocheminiais kriterijais. * [[Grybai medicinoje]] ~~Grybų gydomosios savybės žinomos nuo senų laikų. Jau XVI a. aptinkama rašytinių duomenų įvairiuose medicininio pobūdžio leidiniuose.~~ * '''Pelėsių''' [[antibiotikai\|antibiotinės]] savybės pastebėtos jau daugiau kaip prieš 100 metų. Vėliau iš jų gautos gydomosios medžiagos buvo pavadintos antibiotikais: penicilinas, biomicinas, aureomicinas ir kai kurie kiti grybų kilmės preparatai. Dabar žinoma daugiau kaip 1000 įvairių antibiotikų, tačiau vaistų gamybai kol kas vartojama ne daugiau kaip 30. * '''Kepurėtieji grybai''' gydymo tikslams kol kas mažai vartojami, jų gydomosios savybės intensyviai tiriamos. Iš '''pievagrybių''' išskirtų medžiagų gaminami vaistai, gydantys alergines ligas, iš '''rudmėsės''' išskirtas antibiotikas ''laktarioviolinas'' vartojamas nuo žalingų bakterijų, iš '''tauriabudžių''' (''Clitocybe'') gauta antimikrobinė medžiaga, stabdanti odos ir kaulų tuberkuliozės bakterijų gyvybinę veiklą. Stafilokokus, sukeliančius pūliuojančias žaizdas, užmuša '''rudojo piengrybio''', '''žaliuokės''', '''voveraitės''', '''raukšlėtojo dyglučio''' ir kai kurių kitų grybų ekstraktai, nuo radikulito, raumenų uždegimo išoriškai vartojamas '''paprastosios poniabudės''' spiritinis antpilas, '''paprastoji musmirė'''turi nemaža gydomųjų medžiagų. * '''Arbatinis grybas''' tai acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. '''Mieliagrybis''' arbatoje ištirpusį cukrų skaido į organines rūgštis (askorbino, citrinos, pieno ir kt.), alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos alkoholį paverčia acto rūgštimi. Arbatinis antpilas praranda skaidrumą, bet įgauna saldžiarūgštį malonų skonį, kuris gerina apetitą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne. Juo skalaujama gerklė sergant angina, dantenų uždegimu. Jame yra ir [[vitaminas\|vitaminų B, D]]. Tačiau per daug piktnaudžiauti nevertėtų, nes acto rūgštis gali pakenkti virškinimo traktui.<br>Grybų, galinčių parūgštinti skystą antpilą (arbatą ar pieną), yra keletas rūšių. Nors jų augimo sąlygos nevienodos, bet gyvenimo būdas panašus, todėl ir antpilas beveik tokio pat skonio.<br>Šio grybo antpilas ruošiamas taip: gabalėlis grybienos, įdedamas į stiklainį su pasaldinta arbata, užrišamas marle ir padedamas į šviesią vietą, geriausiai ant palangės. Po savaitės dviejų antpilą galima gerti. Gyvasis pasaulis skirstomas į ''prokariotus'' (neturi tikro branduolio) ir ''eukariotus'' (turi tikrą branduolį).<br /> * [[Trumai]] Eukariotai skirstomi į 3 [[karalystė\|karalystes]]: Valgomasis trumas, dar vadinamas triufeliu, labai vertingas grybas. [[vaisiakūnis\|Vaisiakūniai]] bulvės gumbo formos ir didumo, su juoda gruoblėta luobele.<br>Auga ąžuolynuose, skroblynuose, 10—20 cm gylyje. Ne visos ąžuolų ir skroblų rūšys bei dirvožemio mechaninė struktūra vienodai tinka šiam grybui.<br>Trumai ne tik forma, bet ir augimo būdu labai panašus į bulves. Mėgsta kalkingą, humusingą žemę, auga po keletą vaisiakūnių viename lizde. Lietuvoje dabar jų neaptinkama. Valgomąjį trumą reiktų reaklimatizuoti, kaip tai daroma Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Turkijoje ir kitose šalyse. Trumų plantacijas užveisti nesudėtinga. Rudenį ar pavasarį į humusingą, gerai išpurentą žemę šachmatine tvarka sodinami jauni ąžuoliukai, kurių šaknys apkrėstos valgomojo trumo grybiena arba sodinami susmulkinti trumo vaisiakūniai ant šaknų. Jų plantacijas reikia rūpestingai prižiūrėti: ravėti, purenti, kai sausa palieti, rudenį ir pavasarį patręšti, ąžuolus reikia nugenėti, kad geriau praeitų oras, saulės spinduliai. Mineralinės trąšos, kaip [[periodinė elementų lentelė\|fosforas, magnis, azotas]], pagreitina trumų augimą. Po 7-9 metų trumai pradeda augti. Derlius gaunamas ne mažiau kaip 30 metų. Nualintoje žemėje derliui sumažėjus, plantacija užveisiama kitoje vietoje. Kaip sužinoti, ar jau auga trumai? Jeigu aplink medžius pradeda nykti miško paklotės žolinė danga, vadinasi, netrukus pasirodys vaisiakūniai. Grybiena išskiria medžiagas, kenksmingas žoliniams augalams. Vėliau apie susiformavusius trumus sulėtėja ąžuolų augimas, ant apatinių šakų atsiranda "raganų šluotos", mat daugelį maisto medžiagų sunaudoja šie grybai. Trumų žinoma apie 200 rūšių, tačiau vertingos iš jų tik 3-4. * [[Gyvūnai]] * [[Augalai]] * Grybai [[Vaizdas:Papedgrybiai.jpg\|thumb\|right\|200px\|Papėdgrybiai]] ~~=== Grybai nenaudėliai ===~~ * [[Pelėsis]] Pamiršti maisto produktų likučiai po keleto dienų pasidengia voratinklišku [[grybiena\|grybienos]] sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių [[sporos\|sporų]]. Jos nuo mažiausio skersvėjo be perstojo sklando ore. Jų visur pilna. O patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Jie ne tik sugadina daug maisto produktų, bet dar į aplinką išskiria nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų. Tai įvairių mikozių sukėlėjai. * [[Trobagrybis]] Vienas pavojingiausių medienos gadintojų - žalingasis '''trobagrybis''' (''Serputa lacrymans''). Lotyniškai lacrymans - verkiantis. Trobagrybių yra daugiau nei 70 rūšių. Trobagrybio auka - spygliuočių ar lapuočių mediena, nežiūrint tai, kad ji net nulakuota ar nudažyta. Jeigu grindyse, medinėje pertvaroje, sijoje ar sienoje susikaupia apie 35% drėgmės, trobagrybis suranda optimalias sąlygas ir per trumpą laiką užpultą objektą paverčia šipuliais. O esant 20-26°C temperatūrai ir blogam vėdinimui, šis grybas, kartais vadinamas namų raupsais, medinį namą per pusmetį gali paversti griūvėsių krūva. Progai pasitaikius neatsisako popieriaus, audinių, odos, net tinko, svarbu iš pradžių surasti drėgną plyšelį, o vėliau persikelti per keletą gyvenamo namo aukštų plonyčiais grybienos laidais. Grybienos laidai bespalviai, ir nepastebimai plinta medienos vandens indais, išsišakojusiomis rievėmis, įtrūkiais.<br>Grybo [[vaisiakūnis\|vaisiakūniai]] labai dideli, iki 50 cm skersmens, kempinės pavidalo, l-4 cm storio. Prie substrato (grindų, sienos, sijos) silpnai priaugę arba nepriaugę. Iš pradžių balti, vėliau vidurys paruduoja, pakraščiai išlieka balti, o senų parudavę, tik visada atkilę ir paprastai su rudo skysčio lašeliais. Vaisiakūnio paviršius raukšlėtai banguotas. Raukšlelės l-2 cm ilgio, spinduliškai išsidėsčiusios, [[sporos]] rudos. Per parą tik l cm šio grybo paviršiaus gali išmesti 35 milijonus sporų. Vaisiakūnis dauginasi ir vegetatyvinės grybienos atplaišomis. Šį grybą platina oro srovės, vabzdžiai, pelės, žiurkės ir žmogus.<br>Apsaugos priemonės. Svarbiausia, kad po namų grindimis būtų gera ventiliacija. Grindys negali liestis su žeme. Mediena, naudojama namų statyboje, turi būti švari, neapkrėsta šiuo grybu. Pastebėjus trobagrybį, reikia kuo greičiau išlupti grindis (šią medieną sudeginti) ir pakeisti nauja, impregnuota mediena. Atidžiai nuimti tinką su grybo pėdsakais ir jį pakeisti nauju. Pažymėtina, kad trobagrybis išskiria dujas, pavojingas žmogaus sveikatai. Pagal naujausią klasifikaciją grybų pasaulis dalijamas į 11, tačiau mikologinėjė literatūroje dažniausiai nurodoma 6 klasifikacijos: ~~=== Grybai ir haliucinacijos ===~~ * [[Aukšliagrybūnai\|Aukšliagrybiai]] (''Ascomycota'') [[Meksika\|Meksikos]], [[Indija\|Indijos]] ir kitų tautų gentys vartojo [[haliucinacijos\|haliucinacijas]] sukeliančius grybus, veikiančius jų pojūčius ir vaizdinius, elgseną ir pažiūras. Ypač [[Amerika\|Centrinės Amerikos]] [[indėnai\|indėnų]] gentys grybus sudievino, statė jiems statulas, net šventyklas, garbino juos. Ir dabar [[Gvatemala\|Gvatemaloje]] rymo didžiulės grybo pavidalo akmeninės skulptūros, prie kurių gilioje senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo [[apeigos]]. Grybų garbinimo [[kultas]] egzistavo ir [[Egiptas\|Egipte]]. Senovės [[Kinija]] taip pat turėjo savo garbinamus grybus.<br>Tokie reiškiniai seniai magino mikologus. Prancūzų mikologas Eimas (R.Heim) ir amerikietis Vasonas (G.Wasson) išstudijavo paskelbtas mokslines ir archyvines žinias apie Meksikos, Amerikos indėnų ritualines apeigas, suvalgius haliucinogeninio grybo, dalyvavo jų apeigose, stebėjo jas, patys valgė šių grybų. Kas gi atsitinka pakramčius ir nurijus šių grybų. Maždaug po 20-40 minučių žmogaus vaizduotėje atsiranda nematyti vaizdai, reginiai, naktį jis mato visas dienos spalvas, sapnuoja praeitį, dabartį, ateitį, atsiduria baisesnėje būsenoje nei būdamas labai girtas. Šis sapnas trunka 2-3 valandas. Išsiblaivęs, pailsėjęs žmogus vėl gyvena normalų gyvenimą. Minėti mikologai Eimas ir Vasonas nustatė, kad Meksikoje augantys ir haliucinacijas sukeliantys grybai yra smulkučiai, neišvaizdūs, visai nepanašūs nei į [[valgomieji grybai\|valgomuosius]], nei į [[nuodingieji grybai\|nuodinguosius]] grybus. Tai '''glotniagalvės''' (''Psilocybe'') genties grybai. Rastos dvi aktyvios medžiagos (''psilocinas'' ir ''psilocybinas''), kurios žmogaus [[psichika\|psichiką]] veikia panašiai kaip lizino rūgšties dietilamidas. Vėliau ištirtos ir susintetintos kitos haliucinacijas sukeliančios medžiagos: ''iboteninė rūgštis'', ''muskarinas'', ''maskaronas'', ''muscinolas'', ''cholinas'', ''bufoteninas''. Šios medžiagos mažais kiekiais vartojamos psichoterapijoje.<br>Lietuvoje haliucinogeniniai grybai neauga. Tačiau panašių savybių turi kai kurios mūsų miškų '''glotniagalvės''' (''Psilocybe''), '''musmirės'''. * [[Papėdgrybiai]] (''Basidiomycota'') * [[Chitridiomicetai]] (''Chytridiomycota'') * [[Gleivūnai]] (''Myxomycota'') * [[Oomicetai]] (''Oomycota'') * [[Zigomicetai]] (''Zygomycota'') Nors gleivūnai ir oomicetai dažnai priskiriami grybams, jie nėra grybai. Gleivūnų sistematinė padėtis vis dar nepakankamai aiški, o oomicetai priskiriami ''Chromalveolata'' karalystei. ~~== Lietuvos grybai ==~~ == Grybų grupės == ~~[[Nuodingieji grybai]]~~ {{pagr\|Grybų grupavimas}} [[Vaizdas:K_1033CR08-9_Yellow_fungus_on_stalk.jpeg\|thumb\|200px\|Geltonasis fungus]] ~~==Nuorodos==~~ [[Vaizdas:Kislioji kelmiuke4.jpeg\|thumb\|200px\|Paprastosios kelmiukės]] ~~Susiję straipsniai:~~ [[Vaizdas:Laetiporus sulphureus.jpg\|thumb\|right\|200px\|[[Geltonpintė]] – parazitinis grybas]] [[Mikologija]] ~~[[Category:Grybai]]~~ Daugelio grybų [[mityba\|mitybos]], [[dauginimasis\|dauginimosi]], augimo sąlygos ir kiti ypatumai skiriasi, todėl grybai yra skirstomi į skirtingas grupes. Pagal [[dauginimasis\|dauginimosi]] būdą: [[Heterotaliniai\|Heterotalinius]] – subrandina skirtalytes [[spora]]s. [[Homotaliniai\|Homotalinius]] – iš vienintelės sporos išaugina grybieną. * Pagal mitybos būdą: Mikoriziniai grybai (''[[mikosimbiotrofai]]'') – su aukštesniaisiais augalais sudaro [[mikorizė\|mikorizę]]. [[Saprotrofai\|Saprotrofiniai]] grybai – minta nukritusiais lapais, spygliais, kelmais, nudžiūvusiais medžiais, išvartomis, negyva žoline danga, ekskrementais. ** [[parazitai\|Parazitiniai]] grybai – minta gyvų augalų ir gyvūnų syvais. * Pagal mitybos ryšius: [[biomikotrofai]] [[briotrofai]] [[fikotrofai]] [[fitotrofai]] [[koprotrofai]] [[ksilobiotrofai]] [[ksilosaprotrofai]] [[ksilotrofai]] [[lichenotrofai]] [[nekrotrofai]] * Pagal aplinkos terpę: [[higrofilai]] – mėgstantys drėgmę, [[kserofilai]] – mėgstantys sausumą, [[mezofilai]] – tarpinė grybų grupė, [[termofilai]] – šilumamėgiai grybai. * Pagal panaudojimą ir poveikį: [[valgomieji grybai]] [[nuodingieji grybai]] [[parazitiniai grybai]] [[haliucinogeniniai grybai]] == Forma ir konsistencija == Grybų [[trama\|tramos]] konsistencija skirtinga: gali būti tvirta, glebi, labai kieta arba trapi, plaušinga, vatiška, mėsinga.<br /> Kai kurių grybų rūšių trama, vykstant [[oksidacija\|oksidacijai]], perlaužus ar dėl mechaninio poveikio keičia spalvą: perpjovus, perlaužus ar tik prisilietus gali paraudonuoti, pamėlynuoti (pvz., [[raudonviršis]] per kelias valandas pasikeičia nuo mėlynai violetinės iki tamsiai rusvos spalvos). Tačiau daugumos grybų trama spalvos nekeičia. Kai kurie grybai išskiria [[sultys\|sultis]] (pvz., [[piengrybis\|piengrybiai]]). == Augimo sąlygos ir ypatumai == Grybams augti reikalingi mineraliniai [[makroelementai]]: ([[anglis]], [[azotas]], [[fosforas]], [[kalis]]), [[mikroelementai]] ([[geležis]], [[manganas]], [[varis]], [[boras]], [[kobaltas]]) ir kt. Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augavietę ([[biotopas\|biotopą]]). Jų augimui reikalinga skirtinga [[temperatūra]], [[šviesa\|šviesos]] kiekis, CO<sub>2</sub> ir kitų [[dujos\|dujų]] apykaita, skirtingas [[substratas\|substrato]] rūgštingumas bei [[drėgmė]]s kiekis: * [[piengrybis\|piengrybiai]], [[musmirė]]s auga, kai žemės drėgnumas yra apie 10% * kai kurios [[ūmėdė]]s, [[trimitėlis\|trimitėliai]] – ne mažiau kaip 40% * [[pievagrybis\|pievagrybiai]], [[baravykas\|baravykai]], [[rudmėsė]]s – ne mažiau kaip 60% [[Grybiena]] minta [[osmosas\|osmoso]] būdu visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis. Grybų augimą lemia ir [[lietus\|lietūs]]: šilti – aktyvina grybieną augimui, o stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankūs. == Grybų sandara == [[Vaizdas:Kepurele-idubusi.jpeg\|thumb\|200px\|right\|Ūmėdės kepurėlė]] * [[Hifas]] * [[Grybiena]] (Micelis) [[Vaisiakūnis]] * [[Kepurėlė]] ** [[Himenis]] [[Himenoforas]] [[Kutikulė]] [[Lakšteliai]] [[Trama]] * [[Grybo kotas]] ** Bazė Apvalkalas (''Velum generale'') * [[Volva]] (Apvalkalo išnara) * Šydas ** [[Sklerotis]] * [[Spora\|Sporos]] == Grybų reikšmė ekosistemoje == [[Vaizdas:fungi in Borneo.jpg\|right\|thumb\|200px\|Kai kurie grybai auga ir ant medžių]] Grybai drauge su [[bakterijos\|bakterijomis]] ir smulkiais [[gyvūnai]]s spyglius, [[lapas\|lapus]], šakas, kelmus, per trumpą laiką paverčia puria miško [[dirvožemis\|dirva]], reguliuoja dirvožemio dujų apykaitą, vandens režimą ir temperatūros svyravimus, apsaugo dirvos paviršių nuo išdžiuvimo, suvartoja augalų šaknų išskirtas [[toksinas\|toksines]] medžiagas. Grybų gyvenimas labai susijęs su augalais. Net 80 % augalų su grybais sudaro [[mikorizė\|mikorizę]], t. y. abipusę naudą. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų, ir atvirkščiai, kai kurie grybai prisitaikę prie tam tikrų augalų (pvz., [[lepšė]]s auga dažniausiai beržynuose). [[orchidėja\|Orchidėjos]] be grybo nesugebėtų išleisti net daigelio, net bulvės, kukurūzai, kviečiai greičiau subręsta sudarydami mikorizę su grybais. Grybai, kitaip negu [[augalai]], neturi [[chlorofilas\|chlorofilo]] ir minta organinėmis medžiagomis. Vykstant medžiagų apykaitai, nesusidaro asparaginas − būdinga augalams medžiaga. Grybai, kurių medžiagų apykaitos produktai yra [[šlapimo rūgštis]], [[chitinas]], trehaliozė, trigonelinas, [[glikogenas]], [[serotoninas]], artimi gyvūnijos pasauliui. Taigi, grybas – sudėtingas organizmas – nei augalas, nei gyvūnas. Grybams būdingas savitas aromatas, spalvingumas, skiriasi dydis – visa tai lemia adaptacines savybes bei funkcijas. Daugumos grybų [[vaisiakūnis\|vaisiakūniai]] skleidžia savitą kvapą, pavyzdžiui, [[salierinis baltikas]] (''Tricholoma apium'') – [[Salieras\|salierų]], [[kvapioji stirnabudė]] (''Lepista irina'') – kvapiosios našlaitės, [[česnakinis mažūnis]] (''Marasmius scorodonius'') – [[Valgomasis česnakas\|česnako]], [[miškinis pievagrybis]] (''Agaricus silvaticus''), [[melsvoji tauriabudė]] (''Clitocybe odora'') – [[Anyžinė ožiažolė\|anyžių]]. [[Paprastoji poniabudė]] (''Phallus impudicus'') skleidžia dvoką, kad prisiviliotų vabzdžių, kurie po mišką išnešioja jos lipnias sporas. [[Grybiena]] taip pat išsiskiria spalvingumu, aromatu, formos įvairumu (virvutės, palmės lapo, voratinklio ir kt.). == Grybų reikšmė mityboje ir maisto pramonėje == [[Vaizdas:baravykas_zolej.jpg\|thumb\|200px\|[[Baravykas]]]] Grybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augavietė, klimatas, metų laikas ir kt. Grybuose vanduo sudaro 84–95% masės, 4–6% − prastai ar visai neįsisavinamos medžiagos (pvz., [[chitinas\|chitino]]). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai prilygsta vaisiams ar daržovėms, o [[fosforas\|fosforo]], [[kalcis\|kalcio]], [[kalis\|kalio]] kiekiu – mėsai. Maistingesni jauni grybai, vertingesnė kepurėlė nei kotas.<br /> Grybuose yra [[Geležis\|geležies]], [[Manganas\|mangano]], [[Kobaltas\|kobalto]], [[Švinas\|švino]], taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5%, augalinės – 68%, grybų – 70%. Gausu [[vitaminas\|vitaminų B1, B2, PP, C, A, D]], [[fermentas\|fermentų]], organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Pvz., džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos.<br /> Grybuose mažai lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir [[angliavandenis\|angliavandenių]]. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurie neaptinkami augaluose.<br /> Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą. Senuose grybuose atsiranda maistui netinkamų ar net nuodingų medžiagų − aminų, amidų, šlapalo ir kt., dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Senesnių grybų kepurėlės apatinę pusę rekomenduojama pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nevirškinamos, be to būna vabzdžių lervų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui išvis netinkami, nes juose yra daug chitino. === Klasifikacija į maistines kategorijas === [[Vaizdas:Suillus_granulatus.jpg\|thumb\|right\|200px\|Šiliniai kazlėkai auga ir Lietuvos miškuose]] Grybai pagal mitybinę vertę, skonį, paplitimą, vartojimą skirstomi į 4 kategorijas. Tai sąlyginis skirstymas, nes per mažai ištirta grybų mitybinė vertė, skirtingose šalyse tie patys valgomieji grybai skirtingai paplitę, mėgstami, renkami, vertinami. * '''Pirmoji kategorija''': vertingiausi ir skaniausi grybai − [[tikrinis baravykas]], [[Pušyninė rudmėsė\|pušyninė]] ir [[Eglyninė rudmėsė\|eglyninė]] rudmėsės, [[Gelsvasis piengrybis\|gelsvasis]] ir [[Geltonasis piengrybis\|geltonasis]] piengrybiai, [[valgomoji voveraitė]], [[trumas]]. * '''Antroji kategorija''': gero skonio, mažesnės maistinės vertės grybai − [[raudonviršis]], [[lepšė]], [[kazlėkas]], rudakepuris, grakštusis ir [[Smiltyninis baravykas\|smiltyninis]] baravykai, [[Paprastasis kelmutis\|paprastasis]] bei vasarinis kelmučiai, [[ūmėdė garduolė]], [[piengrybis paberžis]], [[žaliuokė]]. * '''Trečioji kategorija''': vidutinio skonio, menkesnės maistinės vertės grybai − [[valgomasis pievagrybis]], [[Dvisporis pievagrybis\|dvisporis pievagrybis (šampinionas)]], [[Geltonasis baravykas\|geltonasis baravykas]], raukšlėtasis gudukas, [[Tikroji ūmėdė\|tikroji]], [[Juosvoji ūmėdė\|juosvoji]], [[Juodmėsė ūmėdė\|juodmėsė]] ir [[Blunkančioji ūmėdė\|blunkančioji]] ūmėdės, [[Juosvasis piengrybis\|juosvasis]] ir [[Paprastasis piengrybis\|paprastasis]] piengrybiai. * '''Ketvirtoji kategorija''': menkaverčiai grybai − tamprusis ir auksakotis baravykai, pilkoji ir [[Kvapioji stirnabudė\|kvapioji]] stirnabudės, [[šalninė guotė]], [[Gličioji geltonpėdė\|gličioji]] ir [[Variaspalvė geltonpėdė\|variaspalvė]] geltonpėdės, [[gluosninė kreivabudė]], lelijinis baltikas, [[grūzdas]], [[paliepis]], [[rudasis piengrybis]], [[Raukšlėtasis dyglutis\|raukšlėtasis]] ir čerpėtasis dyglučiai, gauruotasis mėšlagrybis. === [[Valgomieji grybai]] Lietuvoje === [[Lietuva\|Lietuvos]] miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių (''[[Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys\|papildomai]]''), manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Rastos 382 valgomųjų grybų rūšys (Europoje – 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120–140 rūšių, kitos – menkavertės arba retos. === Grybų laikymas ir paruošimas vartojimui === [[Vaizdas:Dried mushrooms.jpg\|thumb\|right\|200px\|Džiovinti grybai]] ''Pagrindinis straipsnis'' – [[s:Grybų apdorojimo būdai\|Grybų apdorojimo būdai]]. Grybuose yra mineralinių medžiagų, kuriomis minta bakterijos, pelėsis, vabzdžių lervos. Šiltoje, saulėtoje vietoje laikomi grybai greitai genda. Nuskintus šviežius grybus geriau laikyti žemesnėje, apie 4 °C temperatūroje, ir rekomenduojama apdoroti per 24 valandas. Grybus galima džiovinti, marinuoti, sūdyti, išspausti sultis ar apvirti (svarbu nepervirti), jei vartojami švieži. Kuo labiau susmulkinti grybai, tuo daugiau suyra chitino, todėl tampa geriau virškinami. === Grybai kulinarijoje === Švieži, džiovinti, marinuoti, sūdyti grybai bei jų sultys ar miltai naudojami kulinarijoje ruošiant įvairius patiekalus. Grybų kvapiosios medžiagos patiekalams suteikia specifinį aromatą. [[Prancūzija\|Prancūzų]] kulinarijoje laikoma, kad būtent grybų [[padažas\|padažai]] yra kvapniausi ir skaniausi. Pasenę, netinkamai paruošti maistui gali pakenkti. Nepatartina grybų valgyti sergantiems lėtinėmis skrandžio, kepenų, žarnyno ligomis, taip pat seniems žmonėms bei mažiems vaikams. === Mielės === Mielių pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ''levare'' – kelti, daryti lengvą. Mielės pradėtos vartoti maistui daug anksčiau negu buvo ištirtos (1680 metais). Tik išradus mikroskopą nustatyta, kad alkoholinį rūgimą sukelia bei tešlą kildina mieliagrybis, priklausantis aukšliagrybių klasei. Mielės dauginasi pumpuravimu (vegetatyviškai) arba askosporomis (lytiškai). Mielių kolonija cukringoje terpėje, prisotintoje deguonies, labai greitai auga. Jų yra ir dirvožemyje, ant augalų lapų, uogų, ore, vandenyje. [[Vaizdas:C albicans en.jpg\|thumb\|200px\|[[Mielės]] (''Candida albicans'')]] Mielių cheminė sudėtis yra tokia: vandens – 8 %, proteidų – 57 %, lipidų – 3 %, gliucidų – 25 %, mineralinių medžiagų – 7 %. Jų baltymuose yra visų aminorūgščių reikalingų žmogaus organizmui, jose gausu [[vitaminas\|vitaminų]] B, E, PP, fermentų, medžiagų gerinančių virškinimą bei didinančių organizmo atsparumą infekcijoms.<br /> Mielėse esantys [[fermentas\|fermentai]] (zimazės) skaldo cukrų į etilo alkoholį, kuris kepant išgaruoja, ir [[Anglies dioksidas\|anglies dioksidą]], kuris 180−220 °C temperatūroje kildina tešlą, padaro ją puresnę, kvapnesnę. Praktiniu požiūriu svarbiausia ir didžiausia yra mieliagrybio ''Saccharomyces'' gentis, kuriai priklauso natūraliai gyvenančios ir kultūrinės rūšys, taip pat [[alaus mieliagrybis]] (''S.cerevisiae'') ir vyno mieliagrybis (''S.vini'').<br /> Gamtoje taip pat yra mieliagrybių, gadinančių maisto produktus, sukeliančių įvairias augalų ir gyvūnų ligas. == Grybai [[medicina\|medicinoje]] == === Gydomosios savybės === Grybų gydomosios savybės yra žinomos nuo senų laikų. Jau XVI a. apie tai aptinkama rašytinių žinių įvairiuose medicinos leidiniuose. * [[pelėsis\|Pelėsių]] [[antibiotikas\|antibiotinės]] savybės pastebėtos jau daugiau kaip prieš 100 metų. Vėliau iš jų pagamintos gydomosios medžiagos buvo pavadintos [[antibiotikas\|antibiotikais]]: tai [[penicilinas]], biomicinas, aureomicinas ir kai kurie kiti preparatai. Dabar žinoma daugiau kaip 1000 įvairių antibiotikų, tačiau vaistų gamybai kol kas vartojama apie 30. * Kepurėtieji grybai terapijoje kol kas vartojami retai. Jų gydomosios savybės šiuo metu yra intensyviai tiriamos. Iš pievagrybių išskirtų cheminių medžiagų gaminami vaistai alerginių ligų terapijai. Iš [[rudmėsė]]s išskirtas antibiotikas ''laktarioviolinas'' vartojamas nuo žalingų [[bakterijos\|bakterijų]], iš [[tauriabudė\|tauriabudžių]] (''Clitocybe'') gauta antimikrobinė medžiaga, stabdanti odos ir kaulų [[tuberkuliozė]]s bakterijų gyvybinę veiklą. Stafilokokus, sukeliančius pūliuojančias žaizdas, naikina rudojo piengrybio, žaliuokės, voveraitės, raukšlėtojo dyglučio ir kai kurių kitų grybų ekstraktai.<br /> Nuo radikulito, raumenų uždegimo išoriškai vartojamas paprastosios poniabudės spiritinis [[antpilas]].<br /> Paprastoji musmirė taip pat turi vaistinių savybių. [[Vaizdas:Milk clouds in tea.jpeg\|thumb\|right\|200px\|Iš grybų ruošiami taip pat įvairūs [[arbata\|arbatiniai]] antpilai]] * '''Arbatinis grybas''' – acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. Mieliagrybis arbatoje ištirpusį cukrų skaido į organines rūgštis (askorbino, citrinos, pieno ir kt.), alkoholį ir anglies dioksidą, o bakterijos alkoholį paverčia acto rūgštimi. Arbatinis antpilas praranda skaidrumą, bet įgauna saldžiarūgštį malonų skonį, kuris gerina apetitą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne. Juo skalaujama gerklė sergant angina, dantenų uždegimu. Jame yra ir [[vitaminas\|vitaminų B, D]]. Rekomenduojama vartoti saikingai, kadangi [[acto rūgštis]] gali pakenkti virškinimo traktui.<br /> Grybų, galinčių padidinti skystų antpilų (pavyzdžiui, arbatos, pieno) rūgštingumą, yra keletas rūšių. Jų augimo sąlygos skiriasi, bet vystymasis ir branda panašūs, todėl ir antpilai turi labai panašų skonį.<br /> Arbatinio grybo antpilas ruošiamas taip: gabalėlis grybienos įdedamas į stiklainį su pasaldinta arbata, užrišamas marle ir padedamas į šviesią vietą, geriausiai ant palangės. Po savaitės dviejų antpilą galima gerti. === Psichotropinės savybės === [[Vaizdas:Amanita_phalloides_1.JPG\|thumb\|right\|200px\|[[Žalsvoji musmirė]] (''Amanita phalloides'') – labai [[Nuodingieji grybai\|nuodingas grybas]]]] [[Meksika\|Meksikos]], [[Indija\|Indijos]] ir kitų tautų gentys vartojo (kai kur ir dabar vartoja) [[haliucinacija]]s sukeliančius grybus, aktyvuojančius jų pojūčius, sukeliančius ryškius vaizdinius, įtakojančius žmogaus elgseną ir netgi įsitikinimus. [[Amerika\|Centrinės Amerikos]] [[indėnai\|indėnų]] gentys grybus netgi dievino ir garbino juos, statė jiems statulas, net šventyklas. Dar dabar [[Gvatemala\|Gvatemaloje]] stovi didžiulės grybo pavidalo skulptūros, prie kurių senovėje buvo atliekamos šventų grybų garbinimo [[apeigos]]. Grybų garbinimo [[kultas]] egzistavo ir [[Egiptas\|Egipte]], Kinijoje. Psichikos pakitimai bei įvairios sąmonės būsenos, sąlygotos tam tikrų junginių, seniai domino grybų tyrinėtojus (mikologus). Prancūzų mikologas Eimas (''R. Heim'') ir amerikietis Vasonas (''G. Wasson'') išstudijavo mokslines publikacijas ir archyvus apie Meksikos bei Amerikos indėnų ritualines apeigas, rengiamas vartojant haliucinogeninius grybus. Mokslininkai taip pat dalyvavo jų apeigose, stebėjo jas, netgi patys vartojo šių grybų. Jie pastebėjo, kad Meksikoje augantys ir haliucinacijas sukeliantys grybai yra smulkučiai, neišvaizdūs, visai nepanašūs nei į [[valgomieji grybai\|valgomuosius]], nei į [[nuodingieji grybai\|nuodinguosius]] grybus. Tai glotniagalvės (''Psilocybe'') genties grybai. Juose rastos dvi veikliosios medžiagos − ''[[psilocinas]]'' ir ''[[psilocibinas\|psilocybinas]]'', kurios ir veikia [[psichika\|psichiką]] [[haliucinacija\|haliucinogeniškai]]. Vėliau buvo ištirti ir susintetinti kiti haliucinacijas sukeliantys junginiai: iboteninė rūgštis, muskarinas, maskaronas, muscinolas, cholinas, bufoteninas. Jie vaistiniais kiekiais vartojami [[psichiatrija\|psichiatrijoje]]. Pakramčius ar nurijus haliucinogeninių grybų, po 20–40 minučių vaizduotėje atsiranda ryškūs vaizdai, reginiai − haliucinacijos. Pvz., naktį matomos visos dienos spalvos, sapnuojama praeitis, dabartis, ateitis. Gali būti atsiduriama visiškai neįprastose būsenose, kurios kartais yra nemalonios ir prilyginamos sunkiam girtumui. Tokie psichikos pakitimai trunka 2–3 valandas. Organizmui išsivalius sugrįžtama į įprastą būseną. [[Lietuva\|Lietuvoje]] haliucinogeniniai grybai nėra paplitę. Psichotropinių savybių turi kai kurios glotniagalvės (''Psilocybe''), musmirės.<br /> Tautosakoje yra išlikę priežodžių, liudijančių apie tokių grybų poveikį žmogaus psichikai: apie šlitinėjantį žmogų buvo sakoma ''eina, kaip [[musmirė\|musmirių]] apsirijęs''. == Grybų daromas poveikis ir apsaugos priemonės == === [[Pelėsis]] === [[Vaizdas:Schimmel_page_001.jpg\|thumb\|right\|200px\|[[Pelėsis]] ant kambario sienų]] Apleisti maisto produktų likučiai per keletą dienų pasidengia voratinklišku [[grybiena\|grybienos]] sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse gausu subrendusių [[spora\|sporų]]. Jos nuo mažiausio skersvėjo sklando oru. Patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Pelėsiai ne tik sugadina daug maisto produktų, bet į aplinką išskiria ir nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų; jie yra įvairių mikozių sukėlėjai. === [[Trobagrybis]] === Vienas pavojingiausių medienai – žalingasis trobagrybis (''Serpula lacrymans'', {{la\|lacrymans}} – verkiantis). Trobagrybių yra daugiau nei 70 rūšių. Trobagrybiai minta spygliuočių ar lapuočių mediena (net ir nulakuota ar nudažyta). Jeigu grindyse, medinėje pertvaroje, sijoje ar sienoje susikaupia apie 35% drėgmės, trobagrybis prisitaiko prie esamų sąlygų ir per trumpą laiką medinius statinius paverčia šipuliais. Esant 20–26 °C temperatūrai ir blogam vėdinimui, šis grybas medinį namą per pusmetį gali paversti griuvėsiais. Trobagrybis taip pat minta popieriumi, audiniais, oda, tinku. Pakanka drėgno plyšelio, per kurį grybas gali persikelti per keletą namo aukštų grybienos laidais. Grybienos laidai bespalviai, ir nepastebimai plinta medienos vandens indais, išsišakojusiomis rievėmis, įtrūkiais ir kitais plyšiais. Grybo [[vaisiakūnis\|vaisiakūniai]] labai dideli, iki 50 cm skersmens, kempinės pavidalo, l–4 cm storio. Prie substrato (grindų, sienos, sijos) silpnai priaugę arba nepriaugę. Iš pradžių balti, vėliau vidurys paruduoja, pakraščiai išlieka balti, o senų – parudavę, tik visada atkilę ir paprastai su rudo skysčio lašeliais. Vaisiakūnio paviršius raukšlėtai banguotas. Raukšlelės l–2 cm ilgio, spinduliškai išsidėsčiusios, [[spora\|sporos]] rudos. Per parą l cm šio grybo paviršiaus gali išmesti 35 milijonus sporų. Vaisiakūnis dauginasi ir vegetatyvinės grybienos atplaišomis. Šį grybą platina oro srovės, [[vabzdžiai]], [[peliniai\|pelės]], [[žiurkės]] ir [[žmogus]]. === Apsaugos priemonės === Svarbu, kad po grindimis būtų gera ventiliacija: tarp žemės ir grindų turi būti oro tarpas. Mediena, naudojama namų statyboje, turi būti švari ir neapkrėsta trobagrybiu. Pastebėjus trobagrybį, rekomenduojama kuo skubiau išardyti grindis, ir jei įmanoma − sudeginti.<br /> Pastebėjus sugadintą tinką, rekomenduojama jį visą nuimti, kur matomi grybo (pelėsių) pėdsakai. Svarbu pabrėžti ir tai, kad trobagrybis išskiria žmonėms pavojingas dujas, todėl gali tapti ir sveikatos sutrikdymo šaltiniu. == Įdomu == * 1718 m. prancūzų botanikas Vajanas Paryžiuje charakterizavo grybus kaip velnio padarus, ardančius bendrą gamtos harmoniją. Anot jo, grybai velnio sutverti tam, kad klaidintų botanikus. == Taip pat skaityti == * [[Grybų grupavimas]] * [[Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys\|Lietuvos grybų rūšių sąrašas]] == Šaltiniai == * <small>taxonomy.nl / [http://taxonomicon.taxonomy.nl/TaxonTree.aspx?id=2335&src=0 Taxon: Kingdom ''Fungi'' R.T. Moore (1980) – fungi (fungus)]</small> {{Commons\|Category:Fungi}} {{wikiquote}} {{Išnašos}} == Nuorodos == * grybai.lt / [https://www.grybai.lt/ Apie grybus] * grybai.net / [http://www.grybai.net Grybų katalogas] * vle.lt / [https://www.vle.lt/Straipsnis/grybai-27331 Grybai] * raudonojiknyga.lt / [https://www.raudonojiknyga.lt/knyga/64-2019-m-naujos-raudonosios-knygos-saugomu-rusiu-sarasas#grybai_1 Saugomi grybai] ([[Lietuvos raudonoji knyga]]) * microbiologysociety.org / [https://microbiologysociety.org/why-microbiology-matters/what-is-microbiology/fungi.html Fungi] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20200502003012/https://microbiologysociety.org/why-microbiology-matters/what-is-microbiology/fungi.html \|date=2020-05-02 }} * britannica.com / [https://www.britannica.com/topic/list-of-fungi-2032576 List of fungi] * iucn.org / [https://www.iucn.org/commissions/ssc-groups/plants-fungi/fungi Fungi] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20220618145701/https://www.iucn.org/commissions/ssc-groups/plants-fungi/fungi \|date=2022-06-18 }} * nature.com / [https://www.nature.com/articles/s41586-019-1217-0.epdf Early fungi from the Proterozoic era in Arctic Canada], Corentin C. Loron, Camille François, Robert H. Rainbird, Elizabeth C. Turner, Stephan Borensztajn & Emmanuelle J. Javaux. \| 13 JUNE 2019 {{SavStr}} [[Kategorija:Grybai]]