Hernán Cortés: Skirtumas tarp puslapio versijų

| paveikslėlis = Cortes-Hernando-LOCRetrato de Hernán Cortés.jpg

| parašas =Hernan Cortes Signature.svg

|vikiteka= Category:Hernán Cortés

'''Hernanas Kortesas''' ({{es|Hernán Cortés}}, pirmasis ''Valle de Oaxaca'' markizas, [[1485]] m. Medeljino mieste, [[Estremadūra|Estremadūros]] provincijoje, Ispanijos [[Kastilija|Kastilijos]] karalystėje -– [[1547]] m. [[gruodžio 2]] d. ''Castilleja de la Cuesta'' mieste [[Sevilija|Sevilijos]] provincijoje Ispanijoje) – ispanų [[konkistadorai|konkistadoras]], 1521 - 15301521–1530 m. [[Naujoji Ispanija|Naujosios Ispanijos]] generalgubernatorius.<ref>{{VLE|IV|207||Cortés Hernán (Hernanas Kortesas), Cortez}}</ref>

[[1517]] m. [[Francisco Hernández de Córdoba]] ir [[1518]] [[Juan de Grijalva]] ekspedicijos link [[Jukatano pusiasalis|Jukatano]] krantų grįžo aptikusios labai mažai [[Auksas|aukso]], tačiau jos išgirdo pasakojimus apie tolimesnę šalį, kurioje esą labai daug aukso. E. Kortesas skubiai pardavė arba išnuomojo savo žemes, o už gautus pinigus įsigijo laivų ir atsargų, bei Kubos gubernatoriaus [[Diego Velázquez de Cuéllar]] (kuris buvo tolimas E. Korteso giminaitis) buvo paskirtas ekspedicijos vadu. Oficialus kelionės tikslas buvo ištirti tariamas žemes vakaruose ir prekiauti su jomis. E. Kortesui buvo uždrausta imtis kolonizacijos, tačiau jis (anksčiau studijavęs teisę) įtikino gubernatorių įtraukti nuostatą dėl nenumatytų priemonių, kurių galima imtis be leidimo iš aukčiauaukščiau, vadovaujantis „tikraisiais karūnos interesais“. Tačiau paskutinę minutę gubernatorius, laikęs E. Kortesą per daug ambicingu, apsigalvojo.

Vietiniai [[Sempoala|Sempoalos]] miesto gyventojai [[totonakai]] sutiko atvykėlius su dovanomis, maistu ir auksu, o taip pat moterimis, kurios pirmiausia būdavo pakrikštijamos, o tik tuomet prie jų buvo prileidžiami ispanų kareiviai. Iš totonakų E. Kortesas sužinojo, kad ši šalis valdoma [[Tenočtitlanas|Tenočtitlano]] miesto valdovo. Netrukus atvyko [[actekai|actekų]] (mešikų) imperatoriaus [[Moktesuma II|Moktesumos II]] (kitaip – Montesumos) atstovai, atvežę daugiau dovanų – tikriausiai, buvo tikimasi išlaikyti ispanus atokiau nuo šalies, patenkinant juos auksu. Tačiau efektas buvo priešingas – tai dar labiau pakurstė ispanų troškimą žengti toliau. E. Kortesas taip pat sužinojo, kad jis yra laikomas dievu [[Ketsalkoatlis|Kecalkoatliu]] arba Kecalkoatlio atstovu (pagal actekų mitologiją, šis dievas išvyko į rytus, bet buvo pažadėjęs sugrįžti. Sutapimo dėka, 1519 m. buvo metai, kuriais, pagal actekų ciklinį kalendorių, tas sugrįžimas ir turėjo įvykti). E. Kortesas pilnai išnaudojo šį actekų tikėjimą savo naudai.

Kortesui atvykus į [[Tlaskala (valstybė)|Tlaskalą]] (mažą nepriklausomą valstybė actekų imperijos įtakoje), tlaskaliečiai sutiko ispanus su ginklu, tačiau ispanai, ginkluoti šaunamaisiais bei plieniniais ginklais bei turėję žirgus, tlaskaliečius nugalėjo. E. Kortesas tlaskaliečiaims pažadėjo, kad jei jie apsikrikštys, taps jo pavadiniaispavaldiniais ir Ispanijos karaliaus vasalais, jis atleis jiems už jų pasipriešinimą ir nuvers pagrindinį jų priešą, imperatorių Moktesumą. Kitu atveju, visi tlaskaliečiai būsią išžudyti. Tlaskaliečiai sutiko su ultimatumu, tuomet E. Kortesas tęsė savo žygį, papildęs armiją maždaug 2000 tlaskaliečių karių bei nešikais. Taip pat buvo įsigyta medvilninių šarvų, kurie pasirodė besą efektyvesni prieš strėles nei ispanų turimi grandininiai šarvai.

Pabrėžtina, kad E. Kortesas savo valdovu skelbė tiesiogiai [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorių [[Imperatorius Karolis V|Karolį V]], taigi jis veikė nepaisydamas subordinacijos Velaskesui (tiesa, pastarasis irgi bandė nustumti Diegą Koloną, [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] sūnų, kuriam priklausė tėvo titulai, taigi ir „Okeano jūros admirolo“ titulas).

Naktį į [[1520]] m. [[liepos 1]] d., E. Kortesas nusprendė prasiveržti iš apsupties, užverčiant vieną skylių pylime (pylimus actekai buvo praardę, kad užblokuotų ispanus). Žirgų kanopos buvo apmūturiuotos, tačiau viena moteris pastebėjo ispanus ir sukėlė aliarmą. Prasidėjo mūšis, kuriame ispanams trukdė dar ir tai, kad jie buvo pasiėmę tiek aukso, kiek tik galėjo panešti. Kova buvo tokia negailestinga, kad teigiama, jog minėtoji skylė kanale (kurią ispanai tikėjosi užversti) buvo tiesiog užversta žmonių kūnais, taigi likusieji galėjo pereiti per kūnus. Korteso gyvybę išgelbėjo tai, kad actekai norėjo paimti jį gyvą ir paaukoti karo dievui Huicilopočtliui. Kovoje žuvo apie 400 ispanų ir 2000 indėnų, tačiau Kortesui, Alvarado ir kitiems stipriausiems kariams pavyko pabėgti iš Tenočtitlano. Išsigelbėjo ir dalis moterų, tarp jų [[La Malinche]], Alvarado meilužė ir dvi Moktesumos dukterys iš Korteso haremo. Ši actekų pergalė buvo praminta „Liūdnąja naktimi“ (''La Noche Triste'').

Prasiveržęs iš miesto Kortesas įsakė pastatyti 12 brigantinų miesto apgulčiai. Indėnai nešikai atgabeno iš pajūrio viską, kas liko nuo Korteso laivyno, o tuo tarpu Korteso kariai užkariavo visus miestus Tenočtitlano ežerų ir kanalų sistemoje. Ši kampanijos fazė buvo brutali, trūko maisto (tlaskaliečiai maitinosi nužudytų priešų mėsa, o „krikščionys“ – šuniena ir kukurūzais). Kareiviai taip pat grobė moteris, kurias Kortesas planavo paversti vergėmis. Gražesniosios kartais būdavo paslepiamos miške, naktį su jomis miegama, o ryte paleidžiamos į laisvę (arba vedamos).

Siekdamas atrasti auksą, prarastą per „Liūdnąją naktį“, Kortesas buvo įsakęs deginti į nelaisvę paimto Kuautemoko kojas. Teigiama, kad vėliau dėl šio nusikaltimo Kortesas prarado dvasinę pusiausvyrą, ir kai kurių bendražygių imtas laikyti išprotėjusiu. 1522 m. Karolis V-asis paskyrė Kortesą nukariautų žemių generalkapitonu, o jo valdas pavadino Naująja Ispanija.

Jo veikla apėmė tiek sunkiai įsivaizduojamus žiaurumus, tiek ir puikią karo strategiją, stengimąsi, kad Meksika netaptų plantacijų šalimi, atsidėkojimą savo sąjungininkams tlaskaliečiams, palaikomus santykius su vietos diduomene (Ispanijoje tebestovi viena Moktesumos palikuonių pilis), požiūrį į indėnus kaip pagarbos vertus priešininkus (ir šeimos narius taip pat). Tuo pat metu, (jam pastatytas tik vienas paminklas).