Vikipedija

Marie Curie: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
 
(nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 9 naudotojų)
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| vardas = Marija Kiuri<br/>{{fr|Marie Curie}}
| nuotrauka =Marie Curie-nobel-portrait-2-600 c. 1920s.jpg|thumb|
| antraštė = M. Kiuri 1920 m.
| gimimo data = {{Gimė|1867|11|7}}
| gimimo vieta = [[Varšuva]], [[Lenkijos kongreso karalystė]]
| mirties data = {{Mirė|1934|7|4|1867|11|7}}
| mirties vieta = [[Pasi]], [[Aukštutinė Savoja]], [[Prancūzija]]| palaidojimo vieta =[[Panteonas (Paryžius)]]
| gyv_vieta =
| tautybė =
| pilietybė =
| veikla =lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, radioktyviųjų cheminių elementų radžio ir polonio atradėja, dukart [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatė
| sritis = [[Fizika]] ir [[chemija]]
| įstaigos = Paryžiaus universitetas
eilutė 22 ⟶ 23:
| vikiteka =Category:Marie Curie}}
 
'''Marija Salomėja Sklodovska-Kiuri''' ({{plfr|MariaMarie Salomea SkłodowskaCurie}} –, {{frpl|CurieMaria Salomea Skłodowska}};, [[1867]] m. [[lapkričio 7]] d. – [[1934]] m. [[liepos 4]] d.) – lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatė. Ji buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją ir pirmoji pasaulyje, gavusi šią premiją du kartus, taip pat vienintelė, šią premiją gavusi skirtingose mokslo šakose. Marija Sklodovska-Kiuri -– pirmoji moteris, tapusi Paryžiaus [[Paryžiaus universitetas|Sorbonos universiteto]] profesore.<ref name="Julie Des Jardins">Julie Des Jardins (October 2011). „Madame Curie's Passion". Smithsonian Magazine.[https://www.smithsonianmag.com/history/madame-curies-passion-74183598/]</ref>
 
== Ankstyvieji gyvenimo metai ==
eilutė 31 ⟶ 32:
Marija augo pamaldžioje jos motinos katalikės ir ateisto tėvo šeimoje.<ref>Barker Dan (2011). The Good Atheist: Living a Purpose-Filled Life Without God. Ulysses Press. p. 171. [https://books.google.lt/books?id=ruzL8ogol2sC&pg=PA171&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false]</ref> Vladyslovas Sklodovskis dėl patriotiškų pažiūrų [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžios 1873 m. buvo atleistas iš Varšuvos berniukų gimnazijos, kurioje direktoriavo. Iš mokyklos jis parsivežė nemažą dalį laboratorinės įrangos į namus ir vaikams nurodė įrangą naudoti mokymosi procese. Savo vaikus jis mokė ne tik tiksliųjų mokslų, bet ir užsienio kalbų: vokiečių, prancūzų kalbų, vakarais šeimoje buvo skaitomi Europos rašytojų kūriniai.<ref name="American Institute of Physics">Marie Curie – Polish Girlhood (1867–1891) Part 1". American Institute of Physics. [https://history.aip.org/history/exhibits/curie/]</ref> Marijos senelis iš tėvo pusės Juzefas Sklodovskis buvo [[Liublinas|Liublino]] pradinės mokyklos, kurią lankė žinomas lenkų rašytojas ir visuomenės veikėjas [[Boleslovas Prusas]], direktorius.<ref>Milosz Czeslaw (1983). The History of Polish Literature. University of California Press. p. 291. ISBN 978-0-520-04477-7.</ref>
 
Marijos motina Bronislava valdė prestižinį Varšuvos mergaičių internatą. Gimus jauniausiajai dukteriai Marijai, ji atsistatydino iš pareigų. <ref name="American Institute of Physics"/> Tuo metu ji jau sirgo tuberkulioze. Dėl to daug važinėjo į gydyklas lydima vyriausiosios dukters Zofijos. Netrukus vyriausioji duktė Zofija susirgo ir mirė nuo vidurių šiltinės. Pati vaikų motina taip ir neišgijusi taip pat mirė 1878 m., kai Marijai tebuvo dešimt metų. Dviejų artimų žmonių netektys paveikė Mariją.<ref name="Marjona Ogiusten"/>
 
Dešimties metų amžiaus Marija Kiuri pradėjo lankyti J. Sikorskos internatą, vėliau tėvas ją perkėlė į valstybinę mergaičių gimnaziją, kurią 1883 m. birželio 12 d. mergina baigė aukso medaliu.<ref name="Estreicher, Tadeusz ">Estreicher, Tadeusz (1938). "Curie, Maria ze Skłodowskich". Polski słownik biograficzny, vol. 4 (in Polish). p. 111.</ref>
eilutė 93 ⟶ 94:
[[Vaizdas:Marie Curie 1903.jpg|thumb|150 px|right|Marija Kiuri, Nobelio premijos laureatė, 1903 m.]]
 
1903 m. gruodžio mėn. [[Švedijos karališkoji mokslų akademija]] Pjerui Kiuri, Marijai Kiuri ir Anri Bekereliui įteikė [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]]. Iš pradžių komitetas ketino pagerbti tik Pjerą Kiuri ir Anri Bekerelį, tačiau komiteto narys ir moterų mokslininkių gynėjas švedų matematikas Magnusas Gösta Mitag-Lefleris perspėjo Pjerą Kiuri apie padėtį, o po jo skundo, Marija buvo įtraukta į nominaciją. Marija Kiuri buvo pirmoji moteris, apdovanota Nobelio premija.<ref name="Estreicher, Tadeusz "/>
Pjeras ir Marija Kiuri atsisakė vykti į [[Stokholmas|Stokholmą]] atsiimti prizo. Jie buvo per daug užsiėmę savo moksliniu darbu.<ref name="Marie Curie – Recognition and Disappointment ">Marie Curie – Recognition and Disappointment (1903–1905) Part 2". American Institute of Physics. </ref> Apdovanojimo pinigai leido Kiuri porai pasamdyti savo pirmąjį laborantą.<ref name="Marie Curie – Recognition and Disappointment "/>
 
eilutė 114 ⟶ 115:
Lenkijos mokslininkų ir garsių visuomenės veikėjų delegacija, vadovaujama romanisto [[Henryk Sienkiewicz|Henriko Senkevičiaus]], paskatino ją grįžti į Lenkiją ir tęsti tyrimus gimtojoje šalyje. Antroji Kiuri Nobelio premija leido jai įtikinti Prancūzijos vyriausybę remti 1914 m. pastatytą Radžio institutą, kuriame buvo atliekami chemijos, fizikos ir medicinos tyrimai.<ref name=" Wojciech A. "/>
Prabėgus mėnesiui po 1911 metų Nobelio premijos įteikimo, Marija Kiuri buvo paguldyta į ligoninę dėl depresijos ir inkstų negalavimų. Didžiąją 1912 m. dalį ji vengė viešo gyvenimo, laiką leido Anglijoje su savo drauge fizike Herta Ayrton. Į savo laboratoriją Marija Kiuri grįžo tik gruodį, po maždaug 14 mėnesių pertraukos.<ref name="Marie Curie – Scandal and Recovery"/>
1912 m. Varšuvos mokslo draugija pasiūlė jai vadovauti naujai laboratorijai Varšuvoje, tačiau ji atsisakė, sutelkdama dėmesį į besikuriantį Radžio institutą, kuris buvo baigtas statyti 1914 m. rugpjūčio mėn. Marija Kiuri buvo paskirta šio instituto direktore. Instituto plėtrą nutraukė ateinantis karas, nes dauguma tyrėjų buvo pašaukti į Prancūzijos kariuomenę. Institutas savo veiklą atnaujino tik 1919 metais.<ref name="Estreicher, Tadeusz "/>
 
== Vėlyvieji gyvenimo metai==
 
[[Vaizdas:Irene and Marie Curie 1925.jpg|thumb|200 px|left|Marija Kiuri su dukterimi Irena 1925 m.]]
[[Vaizdas:Marie Curie - Mobile X-Ray-Unit.jpg|thumb|200 px|right|I-ojo pasaulinio karo metu naudotas Marijos Kiuri automobilis „petite Curie“ su radiologine įranga]]
 
[[I pasaulinis karas|I-ojo pasaulinio karo]] metu Marija Kiuri pastebėjo, kad šalia fronto linijų reikalingi lauko radiologiniai centrai, kurie padėtų mūšio chirurgams operacijų metu, įskaitant ir galūnių amputacijas. Mokslininkė įsigijo rentgeno įrangą, transporto priemones, pagalbinius generatorius ir sukūrė mobiliuosius radiografijos įrenginius, kurie populiariai buvo vadinami „petites Curies“. Ji tapo Raudonojo Kryžiaus radiologijos tarnybos direktore ir 1914 m. pabaigoje įkūrė pirmąjį Prancūzijos karinį radiologijos centrą.<ref name="Marie Curie – War Duty">"Marie Curie – War Duty (1914–1919) Part 1". American Institute of Physics. </ref>
Iš pradžių, padedama karo gydytojo ir jos 17 metų dukros Irenos, Marija Kiuri pirmaisiais karo metais lauko ligoninėse nurodė įrengti 20 mobiliųjų radiologinių transporto priemonių ir dar 200 radiologinių vienetų. Vėliau ji pradėjo apmokyti kitas moteris teikti medicinos pagalbą. <ref name="Marie Curie – War Duty"/>
1915 m. Marija Kiuri pagamino tuščiavidurių adatų su radžio komponentais, skirtų sterilizuoti užkrėstus audinius. Radį ji gavo iš savo atsargų. Manoma, kad mokslininkės adatomis buvo gydoma daugiau kaip milijonas sužeistų kareivių. Tuo laikotarpiu Marija Kiuri atliko labai mažai mokslinių tyrimų. <ref name="Estreicher, Tadeusz "/>
Mokslininkė taip pat buvo aktyvi Prancūzijos „Polonia“ komiteto, skirto Lenkijos reikalams, narė. Po karo savo patirtį ji apibendrino knygoje „Radiologija kare“ (1919). <ref>Śladkowski, Wiesław (1980). Emigracja polska we Francji 1871–1918 (in Polish). Wydawnictwo Lubelskie. p. 274. ISBN 978-83-222-0147-3. </ref>
 
1920 m., per 25-ąsias radžio atradimo metines, Prancūzijos vyriausybė paskyrė Marijai Kiuri stipendiją, ankstesnis jos gavėjas buvo [[Louis Pasteur|LujiLui Pasteras]]. 1921 m. mokslininkė aplankė JAV, norėdama surinkti lėšų radžio tyrimams.<ref>Ann M. Lewicki (2002). "Marie Sklodowska Curie in America, 1921". Radiology. 223 (2): 299–303. </ref>
 
[[Vaizdas:Pichblende.jpg|thumb|150 px|right|Uraninitas, kurio sudėtyje yra radžio]]
 
1921 m. JAV prezidentas [[Warren G. Harding|Warrenas G. Hardingas]] priėmė Mariją Kiuri Baltuosiuose rūmuose, kad padovanotų jai 1 gramą radžio, surinkto Jungtinėse Amerikos Valstijose.<ref name="Julie Des Jardins"/> Prancūzijos vyriausybė pasiūlė Mariją Kiuri apdovanoti Garbės legiono ordinu (Légion d'honneur), tačiau ji atsisakė šio apdovanojimo.<ref>Pasachoff, Naomi (1996). Marie Curie:And the Science of Radioactivity: And the Science of Radioactivity. Oxford University Press. p. 93. ISBN 978-0-19-509214-1. </ref>
1922 m. Marija Kiuri tapo Prancūzijos medicinos akademijos bendradarbe.<ref name="Estreicher, Tadeusz "/> Ji keliavo po kitas šalis, skaitė paskaitas [[Belgija|Belgijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]]. <ref>Zwoliński, Zbigniew. "Science in Poland – Maria Sklodowska-Curie". Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. </ref>
Iš Marijos Kiuri vadovaujamo Radžio instituto dar keturi darbuotojai gavo Nobelio premijas, įskaitant Kiuri dukterį Ireną Joliot-Kiuri ir jos žentą Frederiką Joliot-Kiuri.<ref>Marie Curie – The Radium Institute (1919–1934) Part 2". American Institute of Physics. </ref>
 
1922 m. rugpjūčio mėn. Marija Kiuri tapo naujai įsteigto Tarptautinio intelektinio bendradarbiavimo komiteto (International Committee on Intellectual Cooperation) nare.<ref name="Grandjean, Martin "> Grandjean, Martin (2017). "Analisi e visualizzazioni delle reti in storia. L'esempio della cooperazione intellettuale della Società delle Nazioni". Memoria e Ricerca (2): 371–393. </ref> Mokslininkė posėdžiavo komitete iki 1934 m. ir prisidėjo prie mokslinio koordinavimo su kitais žymiais tyrėjais, tokiais kaip [[Albert Einstein|Albertas Einšteinas]], [[Hendrik Lorentz|Hendrikas Lorentzas]] ir [[Henri Bergson|Anri Bergsonas]]. <ref name="Grandjean, Martin "/>
 
1923 m. Marija Kiuri išleido savo mirusio vyro biografiją, pavadintą „Pierre Curie“.<ref> "Marie Curie and Her Legend". American Institute of Physics. </ref> 1925 m. mokslininkė lankėsi Lenkijoje ir dalyvavo Varšuvos Radžio instituto pamatų klojimo ceremonijoje. 1929 m. ji vėl lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kelionės metu pavyko gauti radžio Varšuvos radžio institutui. Institutas buvo atidarytas 1932 m. Jo direktore tapo Marijos Kiuri sesuo Bronislava.<ref>"Marie Curie – The Radium Institute (1919–1934) Part 1". American Institute of Physics. </ref>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Marie_Curie"