Marie Curie: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 13 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| vardas = Marija Kiuri<br/>{{fr|Marie Curie}}
| nuotrauka =
| antraštė = M. Kiuri 1920 m.
| gimimo data = {{Gimė|1867|11|7}}
| gimimo vieta = [[Varšuva]], [[Lenkijos kongreso karalystė]]
| mirties data = {{Mirė|1934|7|4|1867|11|7}}
| mirties vieta = [[Pasi]], [[Aukštutinė Savoja]], [[Prancūzija]]| palaidojimo vieta =[[Panteonas (Paryžius)]]
| gyv_vieta =
| tautybė =
| pilietybė =
| veikla =lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, radioktyviųjų cheminių elementų radžio ir polonio atradėja, dukart [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatė
| sritis = [[Fizika]] ir [[chemija]]
| įstaigos = Paryžiaus universitetas
eilutė 22 ⟶ 23:
| vikiteka =Category:Marie Curie}}
'''Marija
== Ankstyvieji gyvenimo metai ==
[[Vaizdas:Sklodowski Family Wladyslaw and his daughters Maria Bronislawa Helena.jpg|thumb|150 px|left|Vladyslovas Sklodovskis kartu su dukterimis Marija, Bronislava ir Helena („Nasza Księgarnia", Varšuva)]]
Marija Sklodovska gimė 1867 m. lapkričio 7 d. [[Varšuva|Varšuvoje]], jos motina Bronislava Boguska ({{pl|Bronisława Boguska}}) buvo pianistė bei mokytoja,
Marija augo pamaldžioje jos motinos katalikės ir ateisto tėvo šeimoje.<ref>Barker Dan (2011). The Good Atheist: Living a Purpose-Filled Life Without God. Ulysses Press. p. 171. [https://books.google.lt/books?id=ruzL8ogol2sC&pg=PA171&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false]</ref> Vladyslovas Sklodovskis dėl patriotiškų pažiūrų [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžios 1873 m. buvo atleistas iš Varšuvos berniukų gimnazijos, kurioje direktoriavo. Iš mokyklos jis parsivežė nemažą dalį laboratorinės įrangos į namus ir vaikams nurodė įrangą naudoti mokymosi procese. Savo vaikus jis mokė ne tik tiksliųjų mokslų, bet ir užsienio kalbų: vokiečių, prancūzų kalbų, vakarais šeimoje buvo skaitomi Europos rašytojų kūriniai.<ref name="American Institute of Physics">Marie Curie – Polish Girlhood (1867–1891) Part 1". American Institute of Physics. [https://history.aip.org/history/exhibits/curie/]</ref> Marijos senelis iš tėvo pusės Juzefas Sklodovskis buvo [[Liublinas|Liublino]] pradinės mokyklos, kurią lankė žinomas lenkų rašytojas ir visuomenės veikėjas [[Boleslovas Prusas]], direktorius.<ref>Milosz Czeslaw (1983). The History of Polish Literature. University of California Press. p. 291. ISBN 978-0-520-04477-7.</ref>
Marijos motina Bronislava valdė prestižinį Varšuvos mergaičių internatą. Gimus jauniausiajai dukteriai Marijai, ji atsistatydino iš pareigų.<ref name="American Institute of Physics"/> Tuo metu ji jau sirgo tuberkulioze. Dėl to daug važinėjo į gydyklas lydima vyriausiosios dukters Zofijos. Netrukus vyriausioji duktė Zofija susirgo ir mirė nuo vidurių šiltinės. Pati vaikų motina taip ir neišgijusi taip pat mirė 1878 m., kai Marijai tebuvo dešimt metų. Dviejų artimų žmonių netektys paveikė Mariją.<ref name="Marjona Ogiusten"/>
Dešimties metų amžiaus Marija Kiuri pradėjo lankyti J. Sikorskos internatą, vėliau tėvas ją perkėlė į valstybinę mergaičių gimnaziją, kurią 1883 m. birželio 12 d. mergina baigė aukso medaliu.<ref name="Estreicher, Tadeusz ">Estreicher, Tadeusz (1938). "Curie, Maria ze Skłodowskich". Polski słownik biograficzny, vol. 4 (in Polish). p. 111.</ref>
Netrukus M.Sklodovska susirgo depresija ir kitus metus praleido kaime pas tėvo giminaičius. Po metų Marija grįžo į Varšuvą. Kadangi buvo moteris, Marija dėl Rusijos imperijos valdžios politikos negalėjo įstoti studijuoti į universitetą, dėl to kartu su seserimi Bronislava pradėjo lankyti taip vadinamą lenk. „Uniwersytet Latający“ („Skrajojantis universitetas"), Lenkijos patriotinę aukštojo mokslo įstaigą, į kurią priimdavo studentes moteris.<ref name="Estreicher, Tadeusz"/>
Lankydamos šią įstaigą seserys visgi svajojo mokytis tikruose universitetuose. Tai buvo įmanoma tik išvykus į užsienį. Bronislava ketino studijuoti mediciną, Marija– fiziką. Seserys sutarė, jog Marija suteiks vyresnėlei finansinę paramą per šios medicinos studijas [[Paryžius|Paryžiuje]] mainais į panašią sesers pagalbą po dvejų metų. Bronislava išvyko studijuoti į Paryžių. Marija įsidarbino guvernante: pirmiausia kaip namų auklėtoja Varšuvoje, vėliau [[Ščukai|Ščukuose]] pasiturinčioje Zoravskių, jos tėvo giminaičių, šeimoje jų vaikų aukle.<ref name="Marjona Ogiusten"/><ref name="American Institute of Physics"/> Dirbdama šioje šeimoje Marija įsimylėjo grįžusį atostogauti Zoravskių vyresnėlį sūnų, matematikos studentą, būsimą garsų matematiką Kazimierą Zoravskį, tačiau Zoravskiai prieštaravo šiai nelygiai dviejų jaunų žmonių sąjungai. Nepaisant to, Marija liko dirbti pas juos.<ref name="Marjona Ogiusten"/><ref name="American Institute of Physics"/>
1889 m. Marija Sklodovska grįžo į Varšuvą. 1890 m. jos sesuo Bronislava ištekėjo už lenkų gydytojo, Lenkijos politinio aktyvisto ir visuomenės veikėjo Kazimiero Dluskio.<ref name="Estreicher, Tadeusz "/>Sesuo pakvietė Mariją atvykti į Paryžių, bet ši atsisakė. Tuo metu Marija tęsė studijas „Skrajojančiame universitete“ bei pradėjo praktinius mokslinius mokymus (1890–1991) chemijos laboratorijoje Pramonės ir žemės ūkio muziejuje, esančiame netoli Varšuvos senamiesčio. Laboratorijai vadovavo jos pusbrolis Juzefas Boguskis, kuris [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] buvo Rusijos chemiko [[Dmitrijus Mendelejevas|Dmitrijaus Mendelejevo]] padėjėjas.<ref name="American Institute of Physics"/><ref name="Robert William Reid">Robert William Reid (1974). Marie Curie. New American Library. p. 23. ISBN 978-0-00-211539-1.</ref>
== Gyvenimas Paryžiuje==
[[Vaizdas:Maria Sklodowska et sa sœur Bronislawa en 1886.jpg|thumb|150 px|left|Marija Sklodovska-Kiuri su seserimi Bronislava apie 1886 m. (autorius nežinomas)]]
1891 m. Marija išvyko į [[Prancūzija|Prancūziją]]. Paryžiuje Marija neilgam laikui apsistojo pas seserį ir svainį, prieš išsinuomodama būstą arčiau universiteto Lotynų kvartale. Į [[Paryžiaus universitetas|Sorbonos universitetą]] studijuoti fizikos, chemijos ir matematikos ji įstojo 1891 m. pabaigoje.<ref name="Robert William Reid"/>
Besimokydama universitete Marija Sklodovska Paryžiuje gyveno nelengvomis sąlygomis, jai truko pinigų maistui, žiemomis nekūrenamose Flaterso gatvės kambarėlio patalpose šildėsi dėvėdama visus turimus šiltus drabužius. Dienomis M.Sklodovska mokėsi, vakarais uždarbiaudavo tam, kad turėtų lėšų pragyvenimui. 1893 m. Marija Sklodovska gavo fizikos mokslų diplomą su pagyrimu. Gavusi licenciatą ji pradėjo dirbti Gabrielio Lipmano pramonės laboratorijoje. Taip pat tęsė studijas universitete ir po metų, 1894 m. įgijo antrą laipsnį – gavo matematikos licenciato diplomą su pagyrimu.<ref name="Marjona Ogiusten"/><ref name="Estreicher, Tadeusz "/>
Po studijų Marija Sklodovska pradėjo mokslinę karjerą. Ji ėmėsi tyrinėti įvairių metalų magnetines savybes. Šį tyrimą užsakė Nacionalinės pramonės skatinimo draugija.<ref name="American Institute of Physics"/> 1894 m. Mariją Sklodovską fizikas Juzefas Vierušas-Kovalskis supažindino su magnetizmo specialistu Pjeru Kiuri, Paryžiaus municipalinės pramoninės fizikos ir chemijos mokyklos darbų vadovu. Nors Kiuri neturėjo didelės laboratorijos, jis sugebėjo rasti vietos Sklodovskai, kur ji galėjo pradėti savo tyrimus.<ref name="Marjona Ogiusten"/>
Abipusė aistra mokslui, Mariją Sklodovską ir Pjerą Kiuri suartino, jie ėmė puoselėti vienas kitam šiltus jausmus. Galiausiai Pjeras Kiuri Marijai Sklodovskai pasiūlė susituokti, tačiau iš pradžių Sklodovska pasiūlymo nepriėmė, nes vis dar planavo grįžti į gimtąją šalį. Tačiau Pjeras Kiuri pareiškė, kad yra pasirengęs kartu su ja persikelti į Lenkiją, net jei tai reikštų, kad tereikia mokyti prancūzų kalbos.<ref name="Estreicher, Tadeusz"/>
1895 m. liepos 26 d. pora susituokė nedidelio miestelio merijoje. Susituokusi jaunoji pora įsikūrė Paryžiaus Glasjerės gatvės 24 name.<ref name="Marjona Ogiusten"/> Gyvendami kartu Pjeras ir Marija pramogavo keliaudami dviračiais, taip pat keliavo ir po užsienį. Kelionės juos dar labiau suartino. 1897 m. rugsėjo 12 d. porai gimė pirmoji duktė Irena. Kaip tik tuo metu mirė Pjero Kiuri motina. Jaunoji šeima su našliu likusiu tėvu persikėlė gyventi į Kelermano bulvarą. Senelis rūpinosi mažąja Irena, o Marija Sklodovska-Kiuri ėmė rašyti disertaciją.<ref name="Marjona Ogiusten"/><ref name="Estreicher, Tadeusz"/>
== Naujų cheminių elementų suradimas==
[[Vaizdas:Pierre and Marie Curie.jpg|thumb|200 px|right|Pjeras ir Marija Kiuri laboratorijoje apie 1904 m.]]
[[Vaizdas:Marie Pierre Irene Curie.jpg|thumb|200 px|left|Pjeras ir Marija Kiuri su dukterimi Irena apie 1902 m.]]
1895 m. [[Wilhelm Conrad Röntgen|Viljamas Rentgenas]] atrado [[Rentgenas|rentgeno]] spindulius, nors jų gavimo mechanizmas dar nebuvo suprastas.<ref name="Marie Curie – Research Breakthroughs">"Marie Curie – Research Breakthroughs (1807–1904)Part 1". American Institute of Physics.</ref>
1896 m. [[Antoine Henri Becquerel|Anri Bekerelis]] atrado, kad [[Uranas|urano]] druskos skleidžia spindulius, kurie savo skvarbia jėga primena rentgeno spindulius. Jis nustatė, kad ši spinduliuotė, skirtingai nei fosforescencija, nepriklauso nuo išorinio energijos šaltinio, bet, atrodo, savaime kyla iš paties urano.<ref name="Marie Curie – Research Breakthroughs"/>
Anri Bekerelis pristatydamas savo tyrimus pasakojo apie tai, kad urano druskose yra nežinomas spinduliavimo šaltinis, dėl kurio poveikio pajuoduoja suvyniotos į šviesai nepralaidų popierių fotoplokštelės. Anri Bekerelio tyrimų įtakoje Marija Sklodovska-Kiuri nusprendė urano spinduliuotę pasirinkti kaip galimą disertacijos tyrimo sritį.<ref name="Marjona Ogiusten"/><ref name="Estreicher, Tadeusz "/>
Mėginiams tirti Marija Sklodovska-Kiuri naudojo novatorišką metodiką. Prieš penkiolika metų jos vyras su broliu buvo sukūręs elektrometro versiją - jautrų prietaisą, skirtą matuoti elektros krūviui. Naudodama vyro elektrometrą Marija Sklodovska-Kiuri atrado, kad dėl urano spindulių aplink mėginį esantis oras praleidžia elektrą. Mokslininkė padarė išvadą, jog urano junginių aktyvumas priklauso tik nuo esamo urano kiekio. Ji iškėlė hipotezę, kad spinduliuotė atsiranda ne dėl tam tikros molekulių sąveikos, o ją skleidžia pats atomas. Ši hipotezė buvo svarbus žingsnis, paneigiant prielaidą, kad atomai yra nedalomi.<ref name="Robert William Reid"/>
Moksliniams tyrimams Pjero ir Marijos Kiuri pora neturėjo tam skirtos laboratorijos, dauguma jų tyrimų buvo atlikti pertvarkytoje patalpoje, kuri anksčiau buvo medicinos mokyklos skrodimo kambarys. Patalpa buvo blogai vėdinama ir buvo pralaidi vandeniui.<ref name="Marie Curie – Research Breakthroughs"/> Atlikdami tyrimus Marija ir Pjeras Kiuri nežinojo apie kenksmingą radiacijos poveikį. Organizacija „The City of Paris Industrial Physics and Chemistry Higher Educational Institution” (ESPCI Paris) neparėmė jų tyrimų, tačiau mokslininkai gavo subsidijas iš metalurgijos ir kasybos įmonių bei įvairių organizacijų.<ref name="Marie Curie – Research Breakthroughs"/>
[[Vaizdas:Electrometer (quadrant type) constructed by Pierre Curie. Wellcome M0011486.jpg|thumb|100 px|left|Pjero Kiuri sukonstruotas elektrometras]]
Po Anri Bekerelio tyrimų Marija Sklodovska-Kiuri matavo visų tuo metu žinomų grynų elementų, taip pat lydinių, kurie buvo Pramoninės fizikos ir chemijos mokyklos laboratorijoje, aktyvumą.<ref name= "Капустинская К. А. Анри Беккерель">Капустинская К. А. Анри Беккерель / ред. К. А. Пиличевская. — М.: Атомиздат, 1965. — 82 с. — 20 000 экз.</ref>
Vienas pirmųjų elementų, kurį mokslininkė tyrinėjo, buvo [[Fosforas|fosforas]], vėliau grynas uranas, kurį tiekė Henris Moisanas, reti žemės metalai, kuriuos pateikė Eugenijus Demarcay'as, ir galiausiai visi Prancūzijos gamtos istorijos muziejaus mineralai, kuriuos mokslininkams pateikė kolekciją kuruojantis geologas Alfredas Lakrua.<ref name= "Капустинская К. А. Анри Беккерель"/>
Atlikus tyrimus, buvo galima nustatyti daugumos elementų radioaktyvumą. Taip pat Marija Kiuri pastebėjo, kad spinduliavimas buvo tam tikro elemento savybė, neatsižvelgiant į temperatūrą, jo sudėties grynumą ir išorinį apšvitinimą.<ref>М. Склодовская-Кюри. Радиоактивность/ Пер. с фр. З. В. Ершовой, В. Д. Никольского, под ред. В. И. Баранова. — М., Л.: Государственное издательство технико-технической литературы, 1947. — 520 с.</ref>
Marija ir Pjeras Kiuri nustatė, jog naujojo jų surasto elemento savybės labai panašios į [[Bismutas|bismuto]] savybes, dėl to mokslininkai manė, jog naujasis elementas yra toje pačioje periodinės lentelės grupėje. Tačiau bismutas nebuvo radioaktyvus. Kiuri pasiūlė naują elementą pavadinti [[Polonis|poloniu]], Marijos Sklodovskos-Kiuri gimtinės garbei.<ref name="Роут, Джозеф">Роут, Джозеф. Химия XX века / пер. с англ. Ю. Г. Бунделя, А. Б. Нейдинга под ред. Г. В. Вовченко. — М.: Мир , 1966. — 423 с. </ref>
Prancūzijos mokslų akademijos posėdyje ataskaita apie Marijos Sklodovskos-Kiuri atradimus buvo pristatyta 1898 m. liepos 18 d. Anri Bekerelio vardu, nes nei Pjeras Kiuri, nei Marija nebuvo akademijos nariai.<ref> Кудрявцев П. С. История физики: от Менделеева до открытия квант (1870—1900 гг.). — М.: Государственное учебно-педагогическое изд-во Министерства просвещения РСФСР, 1956. — Т. 2. — 487 с.</ref>
Marija Kiuri tyrimuose naudojo urano rudas - [[Uraninitas|uraninitą]] bei tobernitą, kurios, kaip parodė elektrometras, turėjo daug didesnį radioaktyvumą negu uranas. Mokslininkė padarė išvadą, kad jei jos ankstesni tyrimų rezultatai, susiję su urano aktyvumu, buvo teisingi, tada šiuose dviejuose mineraluose turi būti nedidelis kiekis kitos medžiagos, kuri buvo daug aktyvesnė už uraną. Ji pradėjo sistemingai ieškoti papildomų medžiagų, skleidžiančių radiaciją, ir 1898 m. atrado, kad [[Toris|toris]] taip pat yra radioaktyvus.<ref name="Marie Curie – Research Breakthroughs"/>
Tiriant urano rūdos frakcijas, išskirtas įvairiais cheminiais metodais (tirpimas rūgštyse, nusodinimas, sublimacija), Kiuri atrado elementą, kurio radioaktyvumas buvo 400 kartų didesnis negu gryno urano. Marija Kiuri surado dar vieną naują elementą, kuris taip pat buvo rūdoje labai mažais kiekiais ir savo cheminėmis savybėmis buvo panašesnis į [[Baris|barį]].<ref>Кюри, Пьер. Избранные труды/ Пер. с фр. Н. Н. Андреева и др. под ред. Н. Н. Андреева и Л. С. Сазонова. — Классики науки. — Москва, Ленинград: Наука, 1966. — 399 с.</ref><ref>Cropper, William. Great Physicists: the Life and Times of Leading Physicists from Galileo to Hawking. — New York: Oxford University Press, 2001. — P. 500. — ISBN 0–19–513748–5.</ref><ref>Goldsmith, Barbara. Obsessive Genius: The Inner World of Marie Curie. — New York: W. W. Norton & Company, 2005. — P. 256. — ISBN 978-0-39305137-7.</ref>
Norėdami išskirti naują elementą, pora naudojo procedūrą, kurią sudarė kietų mėginių ištirpinimas rūgštimis ir gautų druskų nusodinimas. Marija ir Pjeras Kiuri gavo bario chloridų ir naujo elemento mišinį, kuris buvo 2-3 milijonus kartų aktyvesnis negu uranas. Norėdami gauti tikslesnius duomenis, mokslininkai išsiuntė kelis mėginius mokslininkui Eugenijui Demarcui, kuris tirdamas mėginius ultravioletiniuose spinduliuose pastebėjo naujas spektro linijas, kurių nebuvo galima priskirti nė vienam žinomam elementui. Kadangi šių linijų intensyvumas didėjo, didėjant medžiagos radioaktyvumui, jis priskyrė jas naujam elementui.<ref name="Роут, Джозеф"/>
1898 m. gruodžio 19 d. Marija ir Pjeras Kiuri kartu su Gustavu Bemontu Paryžiaus mokslų akademijai išsiuntė naują pranešimą, kuriame naująjį elementą pavadino [[Radis|radžiu]]. 1898 m. gruodžio 26 d. Anri Bekerelis vėl pristatė šį atradimą sutuoktinių Kiuri ir Bemonto vardu. 1899 m. sausio 30 d. leidinyje „Revue generale“ Marija Kiuri paskelbė straipsnį „Becquerel Rays and Polonium“, kuriame pristatė terminus „radioaktyvumas“ ir „radioaktyvus elementas“.<ref>Marie Sklodowska Curie", Encyclopedia of World Biography, 2nd ed., vol. 4, Detroit, Gale, 2004, pp. 339–41. Gale Virtual Reference Library. </ref><ref>М. Склодовская-Кюри. Радиоактивность / Пер. с фр. З. В. Ершовой, В. Д. Никольского, под ред. В. И. Баранова. — М., Л.: Государственное издательство технико-технической литературы, 1947. — 520 с. </ref>
Išskirti grynus polonį, naudojant kaip perkėliklį bismutą, ir radį, naudojant kaip perkėliklį barį, buvo nelengvas uždavinys. 1902 m. Iš tonos rudos Marija ir Pjeras Kiuri gavo tik dešimtadalį gramo radžio chlorido. 1910 m. Marija Kiuri izoliavo gryną radžio metalą. Marijai Sklodovskai-Kiuri niekada nepavyko išgauti gryno polonio.<ref name="Marie Curie – Research Breakthroughs"/>
1898–1902 metais Marija Sklodovska-Kiuri viena ar su kitais mokslininkais paskelbė viso 32 mokslinius straipsnius, iš kurių viename buvo teigiama, jog veikiamos radžio, sergančio vėžiu žmogaus naviko formavimo ląstelės buvo sunaikintos greičiau negu sveikos.<ref>Marie Sklodowska Curie", Encyclopedia of World Biography, 2nd ed., vol. 4, Detroit, Gale, 2004, pp. 339–41. </ref> Tais pačiais metais Pjerui ir Marijai Kiuri pagaliau pavyko apskaičiuoti atominę radžio masę.<ref name="Marjona Ogiusten"/>
== Nobelio premija==
[[Vaizdas:1911 Solvay conference.jpg|thumb|200 px|left|1911 m. tarptautinė fizikų ir chemikų „Solvay“ konferencija, įvykusi Briuselyje, Belgijoje, Marija Kiuri sėdi iš dešinės antroji]]
[[Vaizdas:Marie Curie 1903.jpg|thumb|150 px|right|Marija Kiuri, Nobelio premijos laureatė, 1903 m.]]
1903 m. gruodžio mėn. [[Švedijos karališkoji mokslų akademija]] Pjerui Kiuri, Marijai Kiuri ir Anri Bekereliui įteikė [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]]. Iš pradžių komitetas ketino pagerbti tik Pjerą Kiuri ir Anri Bekerelį, tačiau komiteto narys ir moterų mokslininkių gynėjas švedų matematikas Magnusas Gösta Mitag-Lefleris perspėjo Pjerą Kiuri apie padėtį, o po jo skundo, Marija buvo įtraukta į nominaciją. Marija Kiuri buvo pirmoji moteris, apdovanota Nobelio premija.<ref name="Estreicher, Tadeusz "/>
Pjeras ir Marija Kiuri atsisakė vykti į [[Stokholmas|Stokholmą]] atsiimti prizo. Jie buvo per daug užsiėmę savo moksliniu darbu.<ref name="Marie Curie – Recognition and Disappointment ">Marie Curie – Recognition and Disappointment (1903–1905) Part 2". American Institute of Physics. </ref> Apdovanojimo pinigai leido Kiuri porai pasamdyti savo pirmąjį laborantą.<ref name="Marie Curie – Recognition and Disappointment "/>
Po Nobelio premijos įteikimo, Ženevos universiteto pasiūlymu Pjerui Kiuri Paryžiaus universitetas suteikė profesoriaus ir fizikos katedros vedėjo pareigas, nors Kiuri vis dar neturėjo tinkamos laboratorijos.<ref>Quinn, Susan (1996). Marie Curie: A Life. Da Capo Press. pp. 176, 203. ISBN 978-0-201-88794-5. </ref>
Gavęs Pjero Kiuri skundą Paryžiaus universitetas nusileido ir sutiko įrengti naują laboratoriją, tačiau ji bus paruošta tik 1906 m.
1904 m. gruodžio mėn. Marija Kiuri pagimdė antrąją dukterį Ievą. Ji samdė lenkų guvernantes, kurios mokė dukteris jos gimtosios lenkų kalbos.<ref name="Marie Curie – Recognition and Disappointment "/>
1906 m. balandžio 19 d. Kelių eismo įvykio metu žuvo Pjeras Kiuri. Ėjusį jį per stiprų lietų partrenkė arklio tempiamas vežimas, mokslininkas nukrito po vežimo ratais ir buvo mirtinai sužalotas. 1906 m. gegužės 13 d. Paryžiaus universiteto fizikos katedra nusprendė pasilikti pareigybę, kurią buvo užėmęs Pjeras Kiuri ir pasiūlė ją užimti Marijai. Marija sutiko, tikėdamasi sukurti pasaulinio lygio laboratoriją, taip pagerbiant savo vyrą Pjerą. Marija Sklodovska-Kiuri buvo pirmoji moteris, tapusi Paryžiaus Sorbonos universiteto profesore.<ref name="Marie Curie – Tragedy and Adjustment">Marie Curie – Tragedy and Adjustment (1906–1910) Part 1". American Institute of Physics.</ref>
Marijos Kiuri siekiai sukurti naują laboratoriją nesibaigė Paryžiaus universitetu. Vėlesniais metais ji vadovavo Radžio institutui (Institut du radium, dabartinis Kiuri institutas), radioaktyvumo laboratorijai, kurią jai sukūrė Pastero institutas ir Paryžiaus universitetas.<ref name="Marie Curie – Recognition and Disappointment "/> Radžio instituto sukūrimo iniciatyvą 1909 m. pateikė Pastero instituto direktorius Pjeras Paulas Emilis Rouxas, nusivylęs, kad Paryžiaus universitetas nesuteikia mokslininkei tinkamos laboratorijos. Jis pasiūlė jai persikelti į Pastero institutą. Kilus grėsmei dėl Kiuri pasitraukimo, Paryžiaus universitetas nusileido ir galiausiai Radžio institutas tapo bendra Paryžiaus universiteto ir Pastero instituto iniciatyva.<ref name="Marie Curie – Tragedy and Adjustment"/>
1910 m. Marijai Kiuri pavyko izoliuoti gryną radį. Tais pačiais metais ji taip pat apibrėžė tarptautinį radioaktyviųjų teršalų standartą. Nepaisant to, 1911 m. Prancūzijos mokslų akademija nesugebėjo išrinkti jos akademijos nare. Vietoj Kiuri buvo išrinktas išradėjas Eduardas Branly, padėjęs Guglielmo Marconi sukurti belaidį telegrafą.<ref>Goldsmith, Barbara (2005). Obsessive Genius: The Inner World of Marie Curie. W. W. Norton & Company. pp. 170–71. ISBN 978-0-393-05137-7. </ref>
[[Vaizdas:Nobel Pierre et Marie Curie 1.jpg|thumb|200 px|right|Marijos ir Pjero Kiuri Nobelio premijos diplomas]]
1911 m. Marija Kiuri buvo įsivėlusi į skandalą dėl jos artimų ryšių su fiziku Paulu Langevinu, buvusiu Pjero Kiuri studentu, vedusiu vyru. Romanas buvo aptarinėjamas spaudoje.<ref name="Marie Curie – Scandal and Recovery">"Marie Curie – Scandal and Recovery (1910–1913) Part 1". American Institute of Physics. </ref>
Tuo tarpu mokslinėje veikloje Marija Kiuri pasiekė aukštumų. Švedijos karališkoji mokslų akademija antrą kartą ją pagerbė 1911 m. [[Nobelio chemijos premija]]. Šis apdovanojimas buvo „už jos nuopelnus chemijos pažangai, atrandant radžio ir polonio elementus, izoliavimą ir savybių tyrimus“. Marija Kiuri tapo pirmuoju pasaulio žmogumi, gavusiu Nobelio premiją du kartus.<ref name=" Wojciech A. ">Wojciech A. Wierzewski (21 June 2008). "Mazowieckie korzenie Marii" [Maria's Mazowsze Roots]. Gwiazda Polarna. 100 (13): 16–17. </ref>
Lenkijos mokslininkų ir garsių visuomenės veikėjų delegacija, vadovaujama romanisto [[Henryk Sienkiewicz|Henriko Senkevičiaus]], paskatino ją grįžti į Lenkiją ir tęsti tyrimus gimtojoje šalyje. Antroji Kiuri Nobelio premija leido jai įtikinti Prancūzijos vyriausybę remti 1914 m. pastatytą Radžio institutą, kuriame buvo atliekami chemijos, fizikos ir medicinos tyrimai.<ref name=" Wojciech A. "/>
Prabėgus mėnesiui po 1911 metų Nobelio premijos įteikimo, Marija Kiuri buvo paguldyta į ligoninę dėl depresijos ir inkstų negalavimų. Didžiąją 1912 m. dalį ji vengė viešo gyvenimo, laiką leido Anglijoje su savo drauge fizike Herta Ayrton. Į savo laboratoriją Marija Kiuri grįžo tik gruodį, po maždaug 14 mėnesių pertraukos.<ref name="Marie Curie – Scandal and Recovery"/>
1912 m. Varšuvos mokslo draugija pasiūlė jai vadovauti naujai laboratorijai Varšuvoje, tačiau ji atsisakė, sutelkdama dėmesį į besikuriantį Radžio institutą, kuris buvo baigtas statyti 1914 m. rugpjūčio mėn. Marija Kiuri buvo paskirta šio instituto direktore. Instituto plėtrą nutraukė ateinantis karas, nes dauguma tyrėjų buvo pašaukti į Prancūzijos kariuomenę. Institutas savo veiklą atnaujino tik 1919 metais.<ref name="Estreicher, Tadeusz "/>
== Vėlyvieji gyvenimo metai==
[[Vaizdas:Irene and Marie Curie 1925.jpg|thumb|200 px|left|Marija Kiuri su dukterimi Irena 1925 m.]]
[[Vaizdas:Marie Curie - Mobile X-Ray-Unit.jpg|thumb|200 px|right|I pasaulinio karo metu naudotas Marijos Kiuri automobilis „petite Curie“ su radiologine įranga]]
[[I pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu Marija Kiuri pastebėjo, kad šalia fronto linijų reikalingi lauko radiologiniai centrai, kurie padėtų mūšio chirurgams operacijų metu, įskaitant ir galūnių amputacijas. Mokslininkė įsigijo rentgeno įrangą, transporto priemones, pagalbinius generatorius ir sukūrė mobiliuosius radiografijos įrenginius, kurie populiariai buvo vadinami „petites Curies“. Ji tapo Raudonojo Kryžiaus radiologijos tarnybos direktore ir 1914 m. pabaigoje įkūrė pirmąjį Prancūzijos karinį radiologijos centrą.<ref name="Marie Curie – War Duty">"Marie Curie – War Duty (1914–1919) Part 1". American Institute of Physics. </ref>
Iš pradžių, padedama karo gydytojo ir jos 17 metų dukros Irenos, Marija Kiuri pirmaisiais karo metais lauko ligoninėse nurodė įrengti 20 mobiliųjų radiologinių transporto priemonių ir dar 200 radiologinių vienetų. Vėliau ji pradėjo apmokyti kitas moteris teikti medicinos pagalbą.<ref name="Marie Curie – War Duty"/>
1915 m. Marija Kiuri pagamino tuščiavidurių adatų su radžio komponentais, skirtų sterilizuoti užkrėstus audinius. Radį ji gavo iš savo atsargų. Manoma, kad mokslininkės adatomis buvo gydoma daugiau kaip milijonas sužeistų kareivių. Tuo laikotarpiu Marija Kiuri atliko labai mažai mokslinių tyrimų.<ref name="Estreicher, Tadeusz "/>
Mokslininkė taip pat buvo aktyvi Prancūzijos „Polonia“ komiteto, skirto Lenkijos reikalams, narė. Po karo savo patirtį ji apibendrino knygoje „Radiologija kare“ (1919).<ref>Śladkowski, Wiesław (1980). Emigracja polska we Francji 1871–1918 (in Polish). Wydawnictwo Lubelskie. p. 274. ISBN 978-83-222-0147-3. </ref>
1920 m., per 25-ąsias radžio atradimo metines, Prancūzijos vyriausybė paskyrė Marijai Kiuri stipendiją, ankstesnis jos gavėjas buvo [[Louis Pasteur|Lui Pasteras]]. 1921 m. mokslininkė aplankė JAV, norėdama surinkti lėšų radžio tyrimams.<ref>Ann M. Lewicki (2002). "Marie Sklodowska Curie in America, 1921". Radiology. 223 (2): 299–303. </ref>
[[Vaizdas:Pichblende.jpg|thumb|150 px|right|Uraninitas, kurio sudėtyje yra radžio]]
1921 m. JAV prezidentas [[Warren G. Harding|Warrenas G. Hardingas]] priėmė Mariją Kiuri Baltuosiuose rūmuose, kad padovanotų jai 1 gramą radžio, surinkto Jungtinėse Amerikos Valstijose.<ref name="Julie Des Jardins"/> Prancūzijos vyriausybė pasiūlė Mariją Kiuri apdovanoti Garbės legiono ordinu (Légion d'honneur), tačiau ji atsisakė šio apdovanojimo.<ref>Pasachoff, Naomi (1996). Marie Curie:And the Science of Radioactivity: And the Science of Radioactivity. Oxford University Press. p. 93. ISBN 978-0-19-509214-1. </ref>
1922 m. Marija Kiuri tapo Prancūzijos medicinos akademijos bendradarbe.<ref name="Estreicher, Tadeusz "/> Ji keliavo po kitas šalis, skaitė paskaitas [[Belgija|Belgijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]] ir [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]].<ref>Zwoliński, Zbigniew. "Science in Poland – Maria Sklodowska-Curie". Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. </ref>
Iš Marijos Kiuri vadovaujamo Radžio instituto dar keturi darbuotojai gavo Nobelio premijas, įskaitant Kiuri dukterį Ireną Joliot-Kiuri ir jos žentą Frederiką Joliot-Kiuri.<ref>Marie Curie – The Radium Institute (1919–1934) Part 2". American Institute of Physics. </ref>
1922 m. rugpjūčio mėn. Marija Kiuri tapo naujai įsteigto Tarptautinio intelektinio bendradarbiavimo komiteto (International Committee on Intellectual Cooperation) nare.<ref name="Grandjean, Martin "> Grandjean, Martin (2017). "Analisi e visualizzazioni delle reti in storia. L'esempio della cooperazione intellettuale della Società delle Nazioni". Memoria e Ricerca (2): 371–393. </ref> Mokslininkė posėdžiavo komitete iki 1934 m. ir prisidėjo prie mokslinio koordinavimo su kitais žymiais tyrėjais, tokiais kaip [[Albert Einstein|Albertas Einšteinas]], [[Hendrik Lorentz|Hendrikas Lorentzas]] ir [[Henri Bergson|Anri Bergsonas]].<ref name="Grandjean, Martin "/>
1923 m. Marija Kiuri išleido savo mirusio vyro biografiją, pavadintą „Pierre Curie“.<ref> "Marie Curie and Her Legend". American Institute of Physics. </ref> 1925 m. mokslininkė lankėsi Lenkijoje ir dalyvavo Varšuvos Radžio instituto pamatų klojimo ceremonijoje. 1929 m. ji vėl lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kelionės metu pavyko gauti radžio Varšuvos radžio institutui. Institutas buvo atidarytas 1932 m. Jo direktore tapo Marijos Kiuri sesuo Bronislava.<ref>"Marie Curie – The Radium Institute (1919–1934) Part 1". American Institute of Physics. </ref>
1930 m. mokslininkė buvo išrinkta į Tarptautinį atominių svorių komitetą (International Atomic Weights Committee), kuriame dirbo iki mirties.<ref> Norman E. Holden (2004). "Atomic Weights and the International Committee: A Historical Review". Chemistry International. </ref>
Marija Kiuri paskutinį kartą lankėsi Lenkijoje 1934 m. pradžioje.<ref> "Marie Curie – The Radium Institute (1919–1934) Part 3". American Institute of Physics. </ref>
Marija Sklodovska-Kiuri mirė 1934 m. liepos 4 d., sanatorijoje Passy mieste (Prancūzija), nuo [[leukemija|leukemijos]], kuria tikriausiai susirgo dėl darbo su dideliais radiacijos kiekiais. Palaidota [[Panteonas (Paryžius)|Paryžiaus Panteono]] kriptoje.<ref>Rollyson, Carl (2004). Marie Curie: Honesty In Science. iUniverse. p. x. ISBN 978-0-595-34059-0. </ref>
Cheminis elementas ''[[Kiuris]]'' (96 elementas, ''[[Kiuris|Cm]]'') pavadintas jos ir jos vyro garbei, o [[polonis]] – jos tėvynės [[Lenkija|Lenkijos]] ({{la|Polonia}}) garbei.
== Išnašos ==
{{Išnašos|2}}
{{Nobelio fizikos premija}}
| |||