Virusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

15:10, 21 spalio 2019 versija taisyti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 638 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 21:56, 31 gegužės 2024 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 152 459 keitimai SNėra keitimo santraukos
(nerodoma 29 tarpinės versijos, sukurtos 16 naudotojų)
Eilutė 1: {{Reikšmės\|Virusas (reikšmės)\|}} {{Šaltiniai+}} [[Vaizdas:Virus Replication.svg\|thumb\|right\|320px\|[[Gripo virusas\|Gripo viruso]] dauginimasis]] '''Virusas''' – neląstelinės sandaros [[infekcija\|infekcinis]] [[patogenas]], negalintis augti ir daugintis už [[Šeimininkas (ekologija)\|šeimininko]] ląstelės ribų.~~{{šaltinis\|~~<ref>{{VLE\|XXV\|272-273\|\|Lilija Kalėdienė. Vytautas Petras Rančelis. Virusai}}}}</ref> Lotyniškai žodis ''virus'' reiškia [[nuodas]]. Jie yra užkrečiamų ligų sukėlėjai, galintys užkrėsti bet kokį iš ląstelių sudarytą organizmą. Virusai yra dar mažesni už [[bakterija]]s, todėl jų neįmanoma pamatyti per šviesinį mikroskopą., ~~Tokiems mažiems organizmams{{Citation needed}}~~jiems tyrinėti naudojami tik elektroniniai [[mikroskopas\|mikroskopai]]. == Kilmė == eilutė 11 ⟶ 12: == Struktūra == [[Vaizdas:TMV Structure.png\|thumb\|right\|160px\|Tabako mozaikos viruso spiralinė sruktūra]] [[Vaizdas:Hepatitis B virus v2.~~svg~~png\|thumb\|right\|160px\|Hepatito B viruso „voko“ struktūra]] [[Vaizdas:Adenovirus weis.jpg\|thumb\|right\|120px\|Adenoviruso dvylikabriaunė struktūra]] Virusai būna labai įvairių formų ir dydžių. Paprastai jie gerokai mažesni už bakterijas; dauguma tyrinėtų virusų buvo tarp 10 ir 300 nm. Viruso dalelė susideda iš nukleorūgšties, apsuptos apsauginio baltyminio apvalkalėlio – kapsidės. Kapsidė sudaryta iš identiškų baltymų subvienetų, vadinamų kapsomeromis. Virusai gali turėti [[lipidas\|lipidinį]] apvalkalą, pagamintą iš užkrėstos ląstelės [[Plazminė membrana\|membraninio apvalkalo]]. Kapsidę sudarantys baltymai yra užkoduoti viruso genome, ir jos forma yra pagrindinis virusų klasifikavimo kriterijus. Yra keturi pagrindiniai morfologiniai virusų tipai: * '''Spiralinis'''. Šie virusai susideda iš vieno tipo kapsomerų, kurios susirenka aplink centrinę ašį ir suformuoja spiralę, kuri ~~cenre~~centre gali turėti įdubą, arba tuščią vamzdelį. Tokie virusai gali būti trumpi ir labai kieti arba ilgi ir lankstūs. Genetinė medžiaga, paprastai vienos vijos RNR, būna pririšta prie baltyminės spiralės, nes vyksta sąveika tarp neigiamą krūvį turinčios nukleorūgšties ir teigiamą krūvį turinčio baltymo. Tokios kapsidės ilgis priklauso nuo nukleorūgšties dydžio, o plotis nuo kapsomerų išsidėstymo. Tokio tipo pavyzdys yra [[tabako mozaikos virusas]]. * '''Vokas'''. Kai kurie virusai susipakuoja į lipidinį sluoksnį, vadinamą voku. Šis apvalkalas būna iš užkrėstos ląstelės plazminės membranos: arba išorinės, arba vidinės (branduolio, organoidų). Apvalkalas būna nusagstytas baltymais, ~~kurios~~kuriuos užkodavo virusas ir užkrėsta ląstelė. Dauguma šių virusų yra priklausomi nuo lipidinio apvalkalo. Tokiam tipui priklauso [[gripas\|gripo]] ir [[ŽIV]] virusai. * '''Briaunainiai'''. Dauguma gyvūnų virusų turi tokią beveik sferinę simetrišką struktūrą. Mažiausias reikalingas kapsomerų skaičius yra dvylika, kurių kiekvieną sudaro penki identiški subvienetai. Daug virusų, pvz., [[rotavirusinė infekcija\|rota virusas]], turi daugiau nei dvylika kapsomerų ir atrodo sferinis, tačiau iš tiesų išlaiko šitą struktūrą. * '''Sudėtinė'''. Kai kurių virusų struktūra nėra nei grynai spiralinė, nei erdvinė daugiakampė, be to, turi papildomų struktūrų, tokių kaip baltyminės uodegos ar išorinė sienelė. Kai kurie [[bakteriofagas\|bakteriofagai]] turi šią struktūrą, kuri gali susidėti iš dvylikabriaunės galvutės, sujungtos su spiraline uodegėle, kurios apačioje yra heksagoninis pagrindas su iš jo kyšančiomis proteininėmis skaidulomis. Tokios struktūros uodegėlė veikia kaip molekulinis švirkštas – ji prisitvirtina prie bakterijos ir suleidžia į ją viruso [[genomas\|genomą]]. eilutė 24 ⟶ 25: == Virusai turi paprastą sandarą ir dauginasi gyvoje ląstelėje == Virusai negamina energijos, nereaguoja į dirgiklius ir ~~yra~~neturi ~~labai paprastos~~ląstelinės sandaros ~~organizmai~~. Todėl jie vadinami '''neląsteline gyvybės forma'''. Virusas sudarytas iš [[nukleorūgštis\|nukleorūgšties]], kurią supa baltyminis apvalkalas. Nukleorūgštyje slypi [[genai]], kurie svarbūs virusui dauginantis. Virusai dauginasi tik tada, kai įsiskverbia į gyvas ląsteles. Viruso dauginimasis: