Prieskoniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taisiau klaidą iš "stpriai" į "stipriai" Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
|||
(nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Spices1.jpg|thumb|250px|Prieskoniai [[Marokas|Maroko]] turguje]]
'''
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[grybai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]], grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stipriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutamatas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.
Eilutė 13:
* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1
==
{{Commons|Category:Spices}}
{{išn}}
|