[[Vaizdas:Spices1.jpg|thumb| 200px250px|Prieskoniai [[Marokas|Maroko]] turguje]] ▼{{Tvarkyti|neenciklopedinis stilius, netikslūs sakiniai}}
'''Prieskonis''' – stipraus savito skonio ar kvapo [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti [[patiekalas|patiekalų]] ar [[padažas|padažų]] savybes, suteikti papildomų [[skonis|skonio]] bei [[aromatas|aromato]] natų, pagyvinti [[spalva|spalvą]].
'''Prieskoniai''' – stipraus savito [[skonis|skonio]] ar [[kvapas|kvapo]] [[prieskoniniai augalai|prieskoninių augalų]] dalys ir jų mišiniai. Naudojami paryškinti ar papildyti [[patiekalas|patiekalų]] ar [[padažas|padažų]] savybes. Pagrindinė prieskonių paskirtis – pagerinti maisto skonį ir aromatą, sužadinti [[apetitas|apetitą]]. Kartais naudojami ir siekiant užslėpti nepageidaujamas savybes,.<ref>{{VLE|19|||[https://www.vle.lt/straipsnis/prieskoniai/ suteiktiPrieskoniai]}}</ref><ref>{{Cite tamweb|title=Spice tikrąand skonįherb|url=https://www.britannica.com/topic/spice-food|access-date=2021-06-08|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref>
▲[[Vaizdas:Spices1.jpg|thumb|200px|Prieskoniai [[Marokas|Maroko]] turguje]]
[[Vaizdas:Hunter gatherer food products.jpg|thumb|200px|Prieskoniai indeliuose]]
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]] grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais.<br>
Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais).<br>
Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], natrio glutamatas, [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]].
Kaip prieskoniai naudojamos įvairios augalų dalys: džiovintos [[sėkla|sėklos]], [[vaisius|vaisiai]], [[grybai]], [[šaknis|šaknys]], [[žievė]], grūdelių, lapelių, žiedų, šaknų miltelių pavidalais. Prieskoniams taip pat priskiriami kai kurie aromatizatoriai, [[garstyčios]], [[krienai]], [[kečupas]], [[sviestas]] su priedais (pvz., su krapais, pipirais). Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stipriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]]. Kai kurios grynos cheminės medžiagos irgi gali būti naudojamos kaip prieskoniai: [[cukrus]], [[valgomoji druska|druska]], [[actas]], [[citrinos rūgštis]], [[natrio glutamatas]], [[esencija|esencijos]], [[eterinis aliejus]]. Prieskoniai skiriasi nuo žalumynų. Lapinės, žaliosios augalų dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., [[krapas|krapai]]) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.
Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų, todėl prieš vartojant reikia gerai žinoti jų savybes.<br> ▼Aliejiniai prieskonių mišiniai ne tik sustiprina patiekalo skonį, bet ir stpriai padidina jo [[kalorija|kaloringumą]].
Vietinius prieskonius vis labiau papildo prieskoniai atvežti iš egzotiškų šalių, kurie dažnai veikia daug stipriau. Augalai, augę skurdžiomis gamtinėmis sąlygomis, [[dykuma|dykumose]], kur daug saulės, dažnai turi sukaupę savyje daugiau veikliųjų medžiagų bei antioksidantų.
Nuo seno Lietuvoje vartojami įvairūs prieskoniniai augalai: [[petražolė]], [[mėta]], [[gelsvė]], [[raudonėlis]], [[krienai]], [[krapas|krapai]], [[pipirai]], [[kmynai]], [[kalendra]], [[mairūnas]], [[bazilikas]] ir daugelis kitų. Kartais vartojamos [[kiaulpienė]], [[garšva]], [[dilgėlė]]. Jų jauni lapeliai tinkami tiek žali pavasarį ir vasarą, tiek sudžiovinti ir sutrinti į miltelius žiemą.
▲Prieskoniai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, antioksidantų. Kiekvienas augalas veikia skirtingai, gali sukelti alerginių reakcijų , todėl prieš vartojant reikia gerai žinoti jų savybes. <br>
== Naudojimas ==
Tinkamai suderinti prieskonius ir jų kiekį ruošiant patiekalus – tai kulinarijos menas. Prieskoniai pasižymi stipriu skoniu ir kvapu, tad užtenka mažo jų kiekio, kad žymiai pakeistų ruošiamo maisto skonį ir kvapą.
Prieskoniai neturėtų užgožti gaminamo [[patiekalas|patiekalo]] kvapo ar skonio: prieskoniai ir jų kiekis turėtų būti parinkti taip, kad paryškintų ar papildytų patiekalo savybes, suteiktų papildomų skonio ir kvapo natų.<br>
Jeigu prieskonio skonis ar kvapas per stiprus, jį galima susilpninti prieskonius apkepinant [[Ghi]] svieste.
Visi grūdelių pavidalo prieskoniai dedami į maistą pradžioje ar viduryje gaminimo. Smulkūs grūdeliai ar stambiai malti prieskoniai dedami viduryje maisto gaminimo. Į miltelius sumalti prieskoniai dedami kuomet maistas jau pagamintas.<br>
Jei prieskonių įdėta per daug, jų efektą galima sumažinti maistą ilgiau pavirus ar pakepinus.
Maistas uostomas ranka pavėduojant virš garuojančio indo link nosies.
== Saugojimas ==
Nemalti vienarūšiai prieskoniai, laikomi hermetiškuose stikliniuose ar metaliniuose induose šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje, savybes gali išlaikyti iki 5 metų. Laikant kambario temperatūroje atokiai nuo saulės spindulių – iki 2 metų.
Prieskonių mišiniai tinkami naudoti žymiai trumpiau: laikomi kambario temperatūroje net hermetiškuose induose per kelis mėnesius praranda savo savybes. Tad maltus prieskonius ir jų mišinius geriausia laikyti šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje.
== Pritaikymas kitose srityse ==
Daugelis prieskoniams naudojamų medžiagų pritaikomos ir kitose srityse: [[medicina|medicinoje]], religiniuose [[ritualas|ritualuose]], [[parfumerija|parfumerijoje]], [[kosmetika|kosmetikoje]] ir kt.
== Literatūra ==
* Prieskoniai ir pagardai / Viljam V. Pochliobkin (iš rusų k. vertė [[Zurabas Džavachišvilis]]). – Vilnius: Alma littera, 2008. – 279 p. – ISBN 978-9955-24-993-1
== Šaltiniai ==
{{Commons|Category:Spices}}
{{išn}}
[[Kategorija:Prieskoniai| ]]
| 