Tuopa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

17:15, 30 balandžio 2015 versija taisyti 78.157.83.176 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 15:59, 12 gegužės 2024 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 152 459 keitimai S Atmestas 88.118.199.156 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) Žyma: Atmesti
(nerodoma 15 tarpinių versijų, sukurtų 11 naudotojų)
Eilutė 1: {{Šaltiniai}} :: ''Apie viensėdį Kupiškio rajone žr. [[Topolis (Kupiškis)]]''. {{Taxobox_pradžia \| color = lightgreen \| name = Populus}} {{Taxobox_paveiksliukas \| image = [[Vaizdas:Populus alba branch.jpg\|~~260px~~240px\|Baltoji tuopa (''Populus alba'')]] \| caption = [[Baltoji tuopa]] (''Populus alba'')}} {{Taxobox_begin_placement \| color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste \| taxon = Augalai \| taxon1 = Plantae}} eilutė 12 ⟶ 13: {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Tuopa''' (~~{{la\|~~''Populus~~}}, {{en\|Poplar}}, {{de\|Pappeln}}~~'') – [[Gluosniažiedžiai\|gluosniažiedžių]] (''Salicales'') eilės [[Gluosniniai\|gluosninių]] (''Salicaceae'') šeimos [[augalas\|augalų]] gentis. [[Vaizdas:Fuerth_grillplatz_rednitz_v-so.jpg\|thumb\|left\|200px\|[[Pilkoji tuopa\|Pilkosios tuopos]] (''Populus x canescens'')]] Priklauso stambūs [[medis\|medžiai]] su stora ir giliai suaižėjusia [[žievė\|žieve]]. Žydi [[lapas\|lapams]] skleidžiantis. [[Žiedas\|Žiedai]] sukrauti žirginiuose ir apdulkinami vėjo. Gentyje yra apie 110 rūšių, žinoma daug [[hibridas\|hibridų]], kultūrinių [[veislė\|veislių]]. == ~~[[Lietuva\|~~Lietuvoje]] ~~auga:~~== [[Lietuva\|Lietuvoje]] savaime auga: * [[Baltoji tuopa]] (''Populus alba''). Auginama '''Pav.''' * ~~[[Juodoji tuopa]] (~~''Populus nigra''). – [[juodoji tuopa]]; ~~Labai~~labai reta savaiminė rūšis▼ * [[Balzaminė tuopa]] (''Populus balsamifera''). Dažnai auginama * ~~[[Drebulė]] (~~''Populus tremula''). – ~~Savaiminė~~[[drebulė]]; savaiminė rūšis.▼ * [[Lieknoji tuopa]] (''Populus bolleana''). Auginama Lietuvoje introdukuotos: ▲* [[Juodoji tuopa]] (''Populus nigra''). Labai reta savaiminė rūšis * ''Populus alba'' – [[baltoji tuopa]]; auginama kaip dekoratyvinis medis. Arčiausiai nuo Lietuvos jos arealo šiaurinis pakraštys yra šiek tiek į pietus nuo [[Gardinas\|Gardino]] (š.v. [[Baltarusija\|Gudija]]) ir pietus nuo [[Augustavas\|Augustavo]] (š.r. [[Lenkija]]). [[Visuotinis atšilimas\|Klimatui šylant]], jos natūralus arealas juda šiaurės ir rytų kryptimi. '''Pav.''' * [[Piramidinė tuopa]] (''Populus pyramidalis''). Auginama * ''Populus balsamifera'' – [[balzaminė tuopa]]; dažnai auginama. ▲* [[Drebulė]] (''Populus tremula''). Savaiminė rūšis * ~~[[Pilkoji tuopa]] (~~''Populus x canescens''). – ~~Auginama~~[[pilkoji tuopa]]; auginama. ir kt. == ~~[[Vaistiniai augalai\|~~Vaistinės]] žaliavos rinkimas == [[Vaizdas:Karpio tuopa prie Paštuvos Kauno raj.JPG\|thumb\|left\|200px\|Karpio tuopa [[Paštuva\|Paštuvoje]] Kauno raj.]] [[Vasaris\|Vasario]]-[[kovas\|kovo]] mėnesiais geriausias laikas rinkti tuopų [[pumpuras\|pumpurus]]. eilutė 36 ⟶ 41: Gerai išdžiovinti pumpurai spaudžiant tarp pirštų traška, bet nesubyra. Spaudžiami subyra tik žiediniai arba perdžiovinti pumpurai. Išdžiuvę pumpurai yra gelsvai [[ruda\|rudi]], su lipnia, [[kvapas\|kvapia]] medžiaga viduje. == Nuorodos == ~~= Medžio ypatybės =~~ * [http://medziai.apicentras.lt/?id=1&subid=1&start=80&count=20&sort=laikas&desc=1&view=27 Dalickų tuopa] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20160305021920/http://medziai.apicentras.lt/?id=1&subid=1&start=80&count=20&sort=laikas&desc=1&view=27 \|date=2016-03-05 }} {{Commons\|Populus\|no=T}} Medžiai yra labai aukšti, meta lapus maždaug spalio pradžioje. Miškuose auga rečiau dažniausiai auga pamiškėse arba gyvenvietėse, kur yra pasodinta žmonių. Jose mėgsta įsikurti paukščiai ir įvairūs smulkūs gyvūnėliai. Perkūnija trenkia labai dažnai į tuopas, dažniau nei į kitus medžius. [[Kategorija:Gluosniniai]]