Augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Undid edits by 83.171.36.35 (talk) to last version by रोहित साव27 Žymos: Anuliuoti SWViewer [1.6] |
||
Eilutė 23:
Augalų karalystės dalimi anksčiau buvo laikyti [[grybai]] (''Fungi''), kuriuos mokslo pasaulis [[1970]] m. išskyrė į atskirą grybų [[karalystė|karalystę]].
== Augalų evoliucija ==
Ilgą laiką, kol Žemėje dar nebuvo [[deguonis|deguonies]] ir [[ozonas|ozono]] sluoksnio, pirmykščiai organizmai galėjo vystytis tik gilesniame jūrų vandenyje, storo vandens sluoksnio saugomi nuo kenksmingos kosminės spinduliuotės. Kai kurie organizmai įgavo žalio [[chlorofilas|chlorofilo]] ir ėmė vykdyti [[fotosintezė|fotosintezę]]. Tai buvo labai reikšmingas įvykis, nes [[Žemės atmosfera|atmosferoje]] ėmė kauptis deguonis, pradėjo formuotis ir [[ozono sluoksnis]].
Susidarė sąlygos aukščiau išnirti ir jūrų organizmams. Apgyvenę seklias pakrantes, organizmai pamažu kėlėsi į sausumą. Prieš 470 milijonų metų<ref>newscientist.com / [https://www.newscientist.com/article/dn21417-first-land-plants-plunged-earth-into-ice-age/ First land plants plunged Earth into ice age], By Michael Marshall | 1 February 2012</ref> į sausumą išsikėlę daugialąsčiai [[dumbliai]] davė pradžią dar belapiams [[stuomeniniai augalai|stuomeniniams augalams]] – [[psilofitai|psilofitams]]. Tai buvo nedideli žalieji augalai, dar neturintys [[lapas|lapų]], [[šaknis|šaknų]] ir buvo tarsi išsišakojusios ašys, tačiau savo sandara labiau išsivystę nei dumbliai. Buvo išsivystęs jų dengiamasis audinys – odelė ir apytakiniai audiniai – [[Mediena (audinys)|mediena]] bei [[karniena]]. Psilofitai dauginosi [[spora|sporomis]].
Prieš 300 mln. metų iš psilofitų atsirado sporiniai induočiai, kurie jau turėjo [[stiebas|stiebus]], [[lapas|lapus]] ir [[šaknis]]. Šiltas ir drėgnas [[klimatas]] buvo palankus augti ir daugintis [[Papartis|paparčiams]], [[asiūkliai|asiūkliams]] bei [[pataisai|pataisams]]. Vėliau Žemėje pasidarė sausiau ir šalčiau, sporiniai induočiai ėmė nykti, atsirado primityvių [[plikasėkliai|plikasėklių]] augalų. Kai klimatas pasidarė dar atšiauresnis, senieji plikasėkliai pamažu išnyko, juos pakeitė tobulesni augalai – senoviniai [[spygliuočiai]]. Paskui vietoje jų atsirado dabartiniai plikasėkliai – [[pušis|pušys]], [[eglė]]s, kėniai. Galiausiai atsirado [[gaubtasėkliai]] (žiediniai) augalai. Jie – labiausiai prisitaikę gyventi sausumoje augalai. Šie augalai greitai paplito visoje Žemėje ir auga jau daugiau kaip 60 mln. metų.
Šiuo metu augalai yra esminis [[Vandens ciklas|vandens apytakos]] ir kitų biogeocheminių ciklų elementas.
== Augalų įvairovė ==
| |||