Laukinis triušis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S vikifikuota{{stilius}}
 
(nerodoma 10 tarpinių versijų, sukurtų 7 naudotojų)
Eilutė 15:
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Oryctolagus cuniculus geographical distribution.jpeg|260px|Paplitimas]] | caption = Paplitimas}}
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Šaltiniai}}
'''Laukinis triušis''' ({{la|''Oryctolagus cuniculus}}, {{en|European Rabbit}}, {{de|Wildkaninchen}}'') – [[Kiškiniai|kiškinių]] (''Leporidae'') šeimos, monotipinės '''laukinių triušių''' (''Oryctolagus'') genties žinduolių rūšis.
 
Paplitęs Centrinėje ir Pietų [[Europa|Europoje]], Šiaurės [[Afrika|Afrikoje]], introdukuotas [[Australija|Australijoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]].
eilutė 21 ⟶ 22:
Laukinis triušis gyvena [[Urvas (biologija)|urvuose]], kuriuos išsikasa šalia vienas kito ir kuriuose praleidžia didžiąją dalį laiko (kai nesimaitina). Labiausiai paplitę sausose, smėlingose (kad būtų lengviau išsikasti urvus) jūros lygio vietovėse. Labiau mėgsta žolėmis ir krūmais apaugusias plokštumas, tačiau taip pat gyvena ir miškuose. Nors ir vadinami kenkėjais, tačiau kuriasi atokiau nuo dirbamų plotų, nes žemės ūkio technika suardo jų urvus. Šiandieniniai triušiai prisitaikė prie žmonių ir jų galima sutikti net miestų parkuose, vejose netoli kapinių, soduose. [[Žmogus|Žmogaus]] veikla, ypač žemės ūkio plitimas, padėjo triušiams kolonizuoti naujas teritorijas. [[Kolonija (biologija)|Kolonijoje]] gali gyventi iki poros šimtų triušių. Pagrindinis jų [[maistas]] yra varpinės žolės ir kiti [[augalai]], tačiau jie ėda ir [[grūdai|grūdus]], taip pat gali apgraužti jaunus [[medis|medelius]]. Patelės per metus atsiveda kelias jauniklių vadas.
 
== Triušių kilmėKilmė ==
Triušių tėvyne yra laikoma Vidurio ir Pietų [[Europa]]. Manoma, kad laukiniai triušiai buvo prijaukinti [[Pirėnai|Pirėnų]] [[pusiasalis|pusiasalyje]], akmens ir bronzos amžių sandūroje (2500–1800 m. pr. m. e.). Archeologiniai radiniai rodo, kad laukinius triušius prijaukinti baigė [[romėnai]] ir prancūzai (nuo II a. pr. m. e. iki mūsų amžiaus pradžios), triušius auginę specialiuose [[draustinis|draustiniuose]].
 
[[Viduramžiai]]s triušiai paplito po visą [[Europa|Europą]], vėliau ir tuose kraštuose, kur jie anksčiau niekada negyveno: [[Amerika|Amerikoje]], [[Australija|Australijoje]], [[naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]] ir kt. Dabar laukinių ir naminių triušių yra beveik visame pasaulyje.
 
== Gyvenimo būdas ==
== Triušių biologinės savybės ==
Triušiai yra maži, pilkai rudos spalvos žinduoliai. Mėgsta sausas, kalvotas saulėtas vietas ir ten kasasi urvus. Gyvena kolonijomis. Veisiasi ištisus metus. [[Lytinis|Lytiškai]] subręsta 90-110 dienų. [[Patelė|Patelių]] kiaušinėlių [[ovuliacija]] vyksta [[poravimasis|poruojantis]]. Triušingumas trunka 28-31 dienų, patelės atveda nuo 1 iki 18 triušiukų. Triušiukai sveria 40-65 g, 6-tą gyvenimo [[diena|dieną]] jie sveria jau 2 kartus, o po 1 [[mėnuo|mėnesio]] jau 10 kartų daugiau.
Triušiai veisiasi ištisus metus. [[Lytinis|Lytiškai]] subręsta 90-110 dienų. [[Patelė|Patelių]] kiaušinėlių [[ovuliacija]] vyksta [[poravimasis|poruojantis]]. Triušingumas trunka 28-31 dienų, patelės atveda nuo 1 iki 18 triušiukų. Triušiukai sveria 40-65 g, 6-tą gyvenimo [[diena|dieną]] jie sveria jau 2 kartus, o po 1 [[mėnuo|mėnesio]] jau 10 kartų daugiau.
 
Triušių gerai išsivystę [[klausa|klausos]] ir lytėjimo, tačiau silpni [[rega|regos]] [[organas|organai]]. Triušiai išskiria kietas ir minkštas [[išmatos|išmatas]]. Minkštąsias išmatas suėda patys (šis [[reiškinys]] vadinamas [[kaprofagija]]).
 
Po triušio smakru yra [[liauka|liaukos]], kurių išskiriamas [[sekretas]] naudojamas teritorijos žymėjimui.
 
Triušių kojų vamzdiniai [[kaulas|kaulai]] yra ploni ir silpni kaip ir [[stuburas]] (triušiai turi 46 stuburo slankstelius). Netikėtai išgąsdinti (arba laikomi netinkamuose garduose) gyvūnėliai (ypač patelės) gali puldinėdamos nusilaužti kojas ar susižeisti stuburą.
Eilutė 38:
Triušiai gyvena iki 6-8 metų, tačiau [[ūkis|ūkiniam]] naudojimui laikomu iki 1-3 metų.
 
Triušių visumasvislumas ūkiuose priklauso nuo kelių veiksnių.
Triušiai turi mažesnes nei kiškiai ausis ir trumpesnes bei silpnesnes kojas.
 
* '''Veislės stambumas'''. Visliausi (patelės veda po 8-9 jauniklius) yra vidutinio stambumo [[veislė|veislių]] triušiai, ne taip vislūs (5-7 jaunikliai) stambiųjų ir smulkiųjų veislių triušiai. Mažiausiai triušiukų (po du tris) veda [[nykštukas|nykštukinių]] veislių patelės.
== Triušių vislumas ==
* '''Metų laikas'''. Geriausias vadas patelės veda [[pavasaris|pavasarį]]. [[Vasara|Vasaros]] pabaigoje ir [[ruduo|rudenį]] triušių lytinis aktyvumas ir vislumas sumažėja.
Triušių visumas priklauso nuo kelių veiksnių.
* '''Amžius'''. Triušių vislumas didėja iki 2-3 m. [[amžius|amžiaus]], po to stabilizuojasi, o vėliau pamažu mažėja.
 
'''Veislės stambumas'''. Visliausi (patelės veda po 8-9 jauniklius) yra vidutinio stambumo [[veislė|veislių]] triušiai, ne taip vislūs (5-7 jaunikliai) stambiųjų ir smulkiųjų veislių triušiai. Mažiausiai triušiukų (po du tris) veda [[nykštukas|nykštukinių]] veislių patelės.
 
'''Metų laikas'''. Geriausias vadas patelės veda [[pavasaris|pavasarį]]. [[Vasara|Vasaros]] pabaigoje ir [[ruduo|rudenį]] triušių lytinis aktyvumas ir vislumas sumažėja.
 
'''Amžius'''. Triušių vislumas didėja iki 2-3 m. [[amžius|amžiaus]], po to stabilizuojasi, o vėliau pamažu mažėja.
 
== Triušių elgesys natūralioje aplinkoje ==
 
Triušiai yra [[visuomenė|visuomeniški]], socialiniai [[gyvūnas|gyvūnai]], gyvenantys vidutinio dydžio kolonijose. Aktyviausi triušiai būna nusileidus [[saulė|saulei]], tačiau taip pat juos galima pastebėti aktyvius ir [[diena|dieną]]. Triušiai iš esmės yra mišriaėdžiai, tačiau pagrindinis jų maistas – [[žolė]].
 
eilutė 61 ⟶ 55:
Nors buvo atlikta daug triušių [[elgesys|elgesio]] [[tyrimas|tyrimų]] (garsiausi tyrinėtojai: [[Ronald Lockley]], [[Richard Adams]]), tačiau nemažai triušių elgsenos aspektų dar yra menkai suvokiami.
 
== TriušiųSantykis padaromasu žalažmogumi ==
Laukinis triušis sėkmingai prisitaikė visose teritorijose, kuriose jis buvo apgyvendintas žmogaus, ir tose srityse jis dažnai yra laikomas vienu didžiausių žemės ūkio kenkėjų. Triušiai taip pat daro didelę žalą [[ekosistema]]i, nes minta žmonių auginamomis [[kultūra|kutūromis]] ir tuo pačiu konkuruoja dėl maisto su kitais ekosistemos gyvūnais. [[Australija]], [[Naujoji Zelandija]] ir kitos nuo triušių kenčiančios šalys kasmet išleidžia miijonus dolerių siekdamos izoliuoti ar tiesiog išžudyti šiuos gyvūnus.
 
== Triušių kailisKailis ==
Triušių [[kailis]] sudarytas iš trijų rūšių [[plaukai|plaukų]]: storų (40-50 mikrometrų storumo) – akuotinių, plonesnių – pereinamųjų arba tarpinių ir ploniausių (12-15 mikrometrų storumo) – pūkinių. Kailio [[kokybė]] priklauso nuo dengiamųjų, pereinamųjų ir pūkinių plaukų kiekio, jų ilgumo ir plonumo. Dėl šių savybių triušių kailis yra vertinamas ir triušiai netgi auginami atskirose fermose.
 
Triušių [[kailis]] sudarytas iš trijų rūšių [[plaukai|plaukų]]: storų (40-50 mikrometrų storumo) – akuotinių, plonesnių – pereinamųjų arba tarpinių ir ploniausių (12-15 mikrometrų storumo) – pūkinių. Kailio [[kokybė]] priklauso nuo dengiamųjų, pereinamųjų ir pūkinių plaukų kiekio, jų ilgumo ir plonumo. Dėl šių savybių triušių kailis yra vertinamas ir triušiai netgi auginami atskirose fermose.
 
{{stilius}}
== Kaip atskirti patelę nuo patino ==
[[Vaizdas:Conejo astronomo.png|miniatiūra|200px|]]
 
Triušių [[lytis|lytį]] galima nustatyti keliais būdais. Jauniklį kairiąja [[ranka]] imkite [[kryžius|kryžiaus]] srityje už kailiuko (kartu prilaikoma ir uodega) ir apverskite pilvu į viršų. Dešiniosios rankos [[pirštas|pirštais]] pilvo [[oda|odą]] patraukite galvos link. Patelių link uodegos matyti trikampis su pailgu plyšiu, o patinėlių – vamzdelio formos su apvaliu plyšiu [[varputė]].
 
Lyti galima nustatyti ir pagal antrinius lytinius požymius, nors triušių jie silpniau išreikšti nei [[paukštis|paukščių]] ar kitų [[gyvūnas|gyvūnų]]. Patinai būna masyvesni, jų [[galva]] trumpa [[kvadratas|kvadratinė]]. Patelių galva siaura, kūno sandara grakštesnė, [[Kaulinis dubuo|dubuo]] platus, ant pilvo dviem eilėmis išsidėstę speneliai.
 
== Triušių šėrimas ==
Triušių šėrimas priklauso nuo metų [[sezonas|sezono]]. Vasarą jie šeriami žole pridedant nedaug [[šienas|šieno]] ir koncentruotųjų pašarų; žiemą – šienu, šakniavaisiais, [[šakniagumbis|šakniagumbiais]], koncentruotaisiais ir mineraliniais pašarais.
Šeriant triušius svarbu žinoti, kad pašarus dėl [[higiena|higienos]] reikalavimų reikia dėti tik į ėdžias ar šertuves, paros pašarų davinį reikia sudaryti iš įvairių [[pašaras|pašarų]]. Reikia nepamiršti triušiams duoti [[medis|medžių]] šakelių (jas grauždami triušiai nutrina augančius kaplius). Norint padėti triušiams lengviau išgyventi sunkias žiemas, galima tam skirtose vietose palikti šieno, įvairių šakniavaisių.
 
== Literatūra ==
* ZAKARAUSKAS Antanas. Patarimai gyvulių augintojams. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 471 p.
 
== Nuorodos ==
{{Commons|Oryctolagus cuniculus}}
* [http://www.wonderclub.com/Wildlife/mammals/EuropeanRabbit.htm Laukinis triušis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081231132903/http://www.wonderclub.com/Wildlife/mammals/EuropeanRabbit.htm |date=2008-12-31 }}
* [http://animaldiversity.ummz.umich.edu/site/accounts/information/Oryctolagus_cuniculus.html Mičigano universiteto zoologijos muziejaus internetinė svetainė]
* [[:en:European_Rabbit|Straipsnis apie laukinį triušį Vikipedijoje anglų kalba]]
* [http://de.wikipedia.org/wiki/Wildkaninchen Straipsnis apie laukinį triušį Vikipedijoje vokiečių kalba]
 
{{Naminiai gyvūnai}}
 
[[Kategorija:Kiškiažvėriai]]