Didžiojo sprogimo chronologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš šiandieninių tyrimų galima daryti prielaidą, jog [[Visata]] susiformavo prieš [[visatos amžius|13,73±0,12 milijardo metų]]<ref>{{cite news|url=http://www.nytimes.com/2008/03/09/science/space/09cosmos.html|title=Gauging Age of Universe Becomes More Precise|last=Chang|first=Kenneth|date=[[2008-03-09]]|work=[[New York Times]]|accessdate=2008-11-12}}</ref>. Jos plotis siekia mažiausmažiausiai 93 milijardus [[šviesmetis|šviesmečių]] arba 880×10²⁴ [[metras|metrų]]. Ankstyvoji visata, kuri šiuo metu tebėra mažai suprasta, buvo akimirka, kuomet ji buvo toki karšta, kad [[elementarioji dalelė|dalelė]] turėjo [[energija]]s, aukštesnes už šiuo metu pasiekiamas [[dalelių greitintuvas|dalelių greitintuvuose]]. Dauguma šios epochos ypatybių ir detalių paremta moksliniais spėjimais.

Vienas iš Didžiojo sprogimo teorijos kūrėjų, [[George Gamow]], [[1952]] m. pasiūlė periodą prieš Didįjį sprogimą vadinti Augustino era<ref>{{cite book | title=The Creation of the Universe | url=http://books.google.com/books?id=5awirwgmvAoC&dq=George+Gamow+augustine&pg=PA28 | author=[[George Gamow|Gamow, George]] | year=1961 | ISBN=0486438686 | publisher=Courier Dover Publications}} p. 28 ''"Thus nothing can be said about the pre-squeeze era of the universe, the era which may be properly called, "St. Augustine's era," since it was St. Augustine of Hippo who first raised the question as to 'what God was doing before He made heaven and earth'."''</ref>. Pavadinta [[Šv. Augustinas|Šv. Augustino]] garbei, kuris tikėjo, kad [[laikas]] buvo tiktai [[dievas|Dievo]] sukurtos Visatos savybė, esą iki visatos sukūrimo jo nebuvo. Terminu „Augustino era“ siekiama išreikšti idėją, jog žinomi fizikos dėsniai žlunga begalinio [[tankis|tankio]] [[gravitacinis singuliarumas|gravitaciniame singuliarume]] ties nuliniu Didžiojo sprogimo laiku, todėl pagal [[Albertas Einšteinas|Alberto Einšteino]] [[bendroji reliatyvumo teorija|bendrąją reliatyvumo teoriją]] iki to taško nebuvo jokių laikų. Kaip bebūtų, fizikai mano, jog bendrasis reliatyvumas tampa nesuderinamas su [[kvantinė mechanika|kvantine mechanika]] [[Planko skalė]]je, taigi negalima pasitikėti ir bendrojo reliatyvumo prognozėmis prieš [[Planko eraepocha|Planko erą]], kuomet energijos ir temperatūros siekė Planko skalę. Todėl norint kažką pasakyti apie laikus prieš Planko erą reikalinga įvesti [[kvantinė gravitacija|kvantinės gravitacijos]] teoriją<ref>{{cite web | title = The Planck Era | url = http://csep10.phys.utk.edu/astr162/lect/cosmology/planck.html}}</ref>.

:'''''Tarp 150 milijonų ir 1800 milijardomilijonų metų po Didžiojo sprogimo'''''

IšApie 420 milijonų metų po Didžiojo sprogimo iš lengvųjų [[cheminis elementas|elementų]] ([[vandenilis|vandenilio]], [[helis|helio]] ir [[litis|ličio]]) tikriausiai pradeda formuotis greičiausiai [[žvaigždžių populiacija|III populiacijos]] (turinčios itin mažai metalų ir tik branduolyje). Šiose žvaigždėse prasideda procesai, sudarantys sunkesnius elementus. Kaip bebūtų, iki šiol nėra aptikta III populiacijos žvaigždžių, todėl jų formavimasis išlieka paslaptimi<ref>[http://www.physorg.com/news6689.html Ferreting Out The First Stars; physorg.com]</ref>.

[[2007]] m. [[liepos 10]] d. Richard Ellis su komanda iš Kalifornijos technologijos instituto [[Pasadena|Pasadenoje]], naudodami [[Keko teleskopai|Keck II]] teleskopą atrado iki šiol seniausias žinomas galaktikas, susiformavusias prieš 13,2 milijardo metų, t. y. kai Visata buvo 500 milijonų metų amžiaus<ref>[http://www.keckobservatory.org/article.php?id=110 W. M. Keck Observatory: Astronomers find most distant known galaxies]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. Nuoroda tikrinta 2008-11-14.</ref>.