Bosnijos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Pridedama: it:Guerra in Bosnia |
|||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 19 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Infolentelė karinis konfliktas
| partof = [[Jugoslavijos karai]]
| image = [[File:Bosnian war header.no.png|300px]]
| caption = Degantis parlamento pastatas [[Sarajevas|Sarajeve]] 1992 m. gegužės mėn.; [[Ratko Mladičius]] su savo daliniais; Norvegijos JTO kareivis Sarajeve.
| conflict = Bosnijos karas
| date = 1992 m. kovo 1 d. – 1995 m. gruodžio 14 d.
'''Bosnijos karas''' buvo ginkluotas konfliktas vykęs [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]] nuo 1992 m. kovo mėn. iki 1995 m. lapkričio mėn. Kare dalyvavo keletas etniniu pagrindu susikūrusių karinių grupių: [[bosniai]], [[serbai]] ir [[kroatai]], taip pat nedidelė grupė [[Vakarų Bosnija|Vakarų Bosnijoje]] vadovaujama [[Fikretas Abdičius|Fikreto Abdičiaus]]. Skirtingais karo etapais šios grupės keletą kartų keitė savo tikslus ir sąjungininkus.▼
| place = [[Bosnija ir Hercegovina]]
| casus = Bosnijos ir Hercegovinos nepriklausomybės paskelbimas
| result = Taikos sutartis
* Bosnijos ir Hercegovinos vidinis, teritorinis padalijimas pagal taikos sutarties nuostatas
* Dislokuojami [[NATO]] taikdariai.
* Didžiuliai [[Bosniai|bosnių]] civilių nuostoliai.
* Mažiausiai 100 000 žuvo ir du milijonai liko be pastogės.
| combatant1 =
{{flagicon|Bosnia and Herzegovina|1992}} [[Bosnija ir Hercegovina]]<br>
{{flag|Croatia}}<br>
{{flagicon|NATO}} [[NATO]] <small>(1995 m.)</small>
| combatant2 =
{{flag|Republika Srpska}}<br />{{flagicon|FR Yugoslavia}} [[Jugoslavijos Federacinė Respublika|Jugoslavija]]
| strength1 = ~400 tankų<br/>~270 000 pėstininkų
| strength2 = 600–700 tankų<br/>102 000 pėstininkų
| casualties1 = 36 709 kareivių žuvo<br/>35 234 civilių žuvo<ref name=RDC>{{cite web|title=Rezultati istraživanja "Ljudski gubici '91–'95"|url=http://www.idc.org.ba/index.php?option=com_content&view=section&id=35&Itemid=126&lang=bs|publisher=Research and Documentation Center Sarajevo|access-date=2013-02-02|archive-date=2012-02-04|archive-url=https://www.webcitation.org/65CtpAOyt?url=http://www.idc.org.ba/index.php?option=com_content|url-status=dead}}</ref>
| casualties2 = 20 649 kareivių žuvo<br/>4 075 civilių žuvo
}}
▲'''Bosnijos karas''' buvo ginkluotas konfliktas vykęs [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]] nuo 1992
Kadangi Bosnijos karas buvo susijęs su įvykiais platesniame buvusios Jugoslavijos regione, o kaimyninės šalys ([[Kroatija]] ir [[Jugoslavija]]) aktyviai kišosi į karo eigą, šis karas kartais laikomas ne [[Pilietinis karas|pilietiniu]], o tarptautiniu karu, prasidėjusiu dėl Serbijos agresijos. Neabejotinai tarptautinį pobūdį karas įgavo 1995 m. [[NATO]] vykdant operaciją „[[Operation Deliberate Force]]“ prieš [[Serbų respublikos armija|Serbų respublikos armijos]] pozicijas.▼
▲Kadangi Bosnijos karas buvo susijęs su įvykiais platesniame buvusios Jugoslavijos regione, o kaimyninės šalys ([[Kroatija]] ir [[Jugoslavija]]) aktyviai kišosi į karo eigą, šis karas kartais laikomas ne [[Pilietinis karas|pilietiniu]], o tarptautiniu karu, prasidėjusiu dėl
Per trejus metus trukusį karą pagal pirminius paskaičiavimus žuvo apie 200 000 žmonių, o apie 2 mln. tapo pabėgėliais. Pagal naujesnius skaičiavimus žuvusiųjų buvo apie 150 000, o pabėgėliais tapo apie 1,8 mln. Kare plačiai naudoti etniniai valymai. Didžiausios žudynės vyko Šiaurės Bosnijoje prie Brčko ir rytuose prie Srebrenicos. Karą sukėlė sudėtingas politinių, socialinių ir saugumo krizių kompleksas susidaręs po [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] pabaigos ir [[komunizmas|komunizmo]] buvusioje [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] žlugimo. Karas buvo užbaigtas pasirašius [[Deitono taikos sutartis|Deitono taikos sutartį]] Paryžiuje, 1995 m. [[rugsėjo 21]] d.▼
▲Per trejus metus trukusį karą pagal pirminius paskaičiavimus žuvo apie 200 000 žmonių, o apie 2 mln. tapo pabėgėliais. Pagal naujesnius skaičiavimus žuvusiųjų buvo apie 150 000, o pabėgėliais tapo apie 1,8 mln. Kare plačiai naudoti etniniai valymai. Didžiausios žudynės vyko Šiaurės Bosnijoje prie Brčko ir rytuose prie Srebrenicos. Karą sukėlė sudėtingas politinių, socialinių ir saugumo krizių kompleksas susidaręs po [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] pabaigos ir [[komunizmas|komunizmo]] buvusioje [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] žlugimo. Karas buvo užbaigtas pasirašius [[Deitono taikos sutartis|Deitono taikos sutartį]] Paryžiuje, 1995
Bosnijos karas yra artimai susijęs su Jugoslavijos žlugimu. Nuo 1988 m. pabaigos – 1989 m. pradžios Jugoslavijos komunistų partija ėmė prarasti savo ideologinę viršenybę, kurią ėmė išstumti nacionalizmas ir separatizmas. Šis pasikeitimas buvo ypač ryškus [[Serbija|Serbijoje]] ir [[Kroatija|Kroatijoje]], vėliau Bosnijoje ir Hercegovinoje ir šiek tiek mažiau [[Slovėnija|Slovėnijoje]] ir [[Makedonija|Makedonijoje]]▼
▲Bosnijos karas yra artimai susijęs su Jugoslavijos žlugimu. Nuo 1988
1989 m. politinėje scenoje pasirodė [[Slobodanas Miloševičius]], kuris savo politinį iškilimą grindė nacionalistine ideologija, ypač išnaudojant [[Serbai|serbų]] padėties [[Kosovas|Kosove]] klausimą. Miloševičius taip pat bandė užimti dominuojančią padėtį Jugoslavijos federacijoje. Jam pavyko pakeisti kabinetus [[Vojvodina|Vojvodinoje]] ir [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]] sau palankiais bei išvaikyti Kosovo vyriausybę, dominuojamą [[Albanai|albanų]]. Tai paskatino separatistinius procesus Kroatijoje ir Slovėnijoje bei šiek tiek vėlesnius įvykius Bosnijoje, kurie vedė prie Bosnijos karo.▼
▲1989
Vienas iš pirmųjų taikos planų buvo 1993 m. gegužę sudarytas Vance-Owen planas, kuris numatė Bosnijos padalinimą į kantonus, iš esmės atsižvelgiant į realią karo frontų padėtį, o ne prieškarinį etninį pasiskirstymą. Pagal šį planą serbams turėjo atitekti 52 % valstybės teritorijos, nors prieš karą jie sudarė tik 31 % gyventojų. Kariaujančios pusės šio plano nepriėmė.▼
▲Vienas iš pirmųjų taikos planų buvo 1993
Po 1995 m. liepos mėn. vykdytų NATO bombardavimų sekė musulmonų ir kroatų ofenzyva Vakarų Bosnijoje. Didžioji dalis čia gyvenusių serbų pasitraukė su besitraukiančia serbų armija. Faktiškai pagal 1995 m. rudens frontų padėtį buvo sudaryta Deitono taikos sutartis, nes po masinių gyventojų perkėlimų ir žudynių nebebuvo įmanoma atsižvelgti į prieškarinę situaciją. Pagal Deitono taikos sutartį Bosnija turi būti vieninga valstybė susidedantis iš dviejų sudėtinių dalių: musulmonų ir kroatų federacijos ir Serbų respublikos.▼
▲Po 1995
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Literatūra ==
*{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=1_ceXJTw71MC|title=The Muslim-Croat Civil War in Central Bosnia: A Military History, 1992–1994|first=Charles R.|last=Shrader|publisher=[[Texas A&M University Press]]|location=College Station, Texas|year=2003|isbn=978-1-58544-261-4}}
{{Commons|Category:War in Bosnia and Herzegovina}}
eilutė 25 ⟶ 51:
[[Kategorija:Jugoslavijos karai]]
[[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos istorija]]
[[Kategorija:Serbijos karai]]
[[Kategorija:NATO karai]]
| |||