Varis: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{otheruses}} Varinės spalvos elementas

[Ar] 3d¹⁰⁹ 4s<sup>2<!-- Elektronų konfigūracija-->|

'''Varis''' (''Cuprumcuprum''; '''Cu''')  – [[periodinė elementų lentelė|periodinės elementų sistemos]] I grupės cheminis elementas.<ref>{{VLE|XXIV|690-691||Varis}}</ref> Metalas. Normalusis elektrodo potencialas Cu²⁺/Cu + 0,337 V, Cu+/Cu-0,52 V. Gamtinis varis susideda iš 2 stabilių [[izotopas|izotopų]] ⁶³Cu (69,1 %) ir ⁶⁵Cu (30,9 %).

Varis sudaro 4,7•10^-3% Žemės plutos masės. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalopavidalu.

Varis  – vienas iš pirmųjų žmogaus naudojamų metalų. 3500 pr. m. e. jį naudojo šumerai ir egiptiečiai. [[Bronza|Bronzą]] mokėta lydyti 2800 pr. m. e. Vidurio [[Europa|Europoje]] varis pradėtas naudoti vėliau už [[Geležis|geležį]].

Varis  – grynuolių klasės mineralas. Gamtoje randamas varis turi [[geležis|geležies]], [[sidabras|sidabro]], rečiau [[auksas|aukso]] priemaišų. [[Kristalas|Kristalai]] kubinės singonijos, kubų, rombinių dodekaedrų ir oktaedrų formos. Varis dažniausiai sudaro dendritus, plokštelių, lapelių, vielos pavidalo agregatus, konkrecijas. Blizgesys metalinis. Daugiausia susidaro hidroterminėmis ir egzogeninėmis sąlygomis. Randamas sulfidinėse ir kitose vario rūdose [[Rusija|Rusijoje]], [[Kazachstanas|Kazachstane]], [[JAV]], [[Čilė]]je, [[PAR]].

[[Vaizdas:Cuivre Michigan.jpg|thumb|Vario rūdagrynuolis]]

Varis yra raudonai rusvas, plona plėvelė  – žalsvai melsva. Lydymosi temperatūra 1083&nbsp;°C, virimo 2360&nbsp;°C. Yra minkštas (kietumas pagal Brinelį HB 35), kalus. Geras šilumos ir elektros laidininkas: elektrinė varža 1,68-10^-8 Ω·m (didesnį elektrinį laidumą turi tik [[sidabras]]), specifinis šiluminis laidumas 394,28 W/m·K. Chemiškai nelabai aktyvus. Sausame ore beveik nesikeičia, drėgname apsitraukia patina  – žalia bazinio vario karbonato danga. Kaitinamas ore, sudaro vario oksidus. Varis lengvai jungiasi su [[Halogenas|halogenais]], [[siera]] ir [[Selenas|selenu]]. Tirpsta [[Azoto rūgštis|azoto]] ir koncentruotoje [[Sieros rūgštis|sieros rūgštyje]]. Reaguodamas su cianidais arba amoniaku, sudaro kompleksinius junginius.

Varis gaunamas, pirometalurgijos būdu perdirbant sulfidines vario rūdas. Sulfidinis vario koncentratas (jame yra 12–45 % vario, 20–40 % [[siera|sieros]] ir 10–35 % [[geležis|geležies]]) lydomas šachtinėje krosnyje 800–1400&nbsp;°C temperatūroje, vario šteinas atskiriamas nuo šlako ir oksiduojamas deguonimi  – gaunamas juodasis varis, turintis 97,5–99 % vario. Gryninamas elektrocheminiu rafinavimu.

Randamas ir grynuolių forma, todėl manoma, kad tai buvo pirmasis žmonių naudotas [[metalas]], nes randama varinių įrankių iš 8700  m. pr. m. e.

Varis yra būtinas daugelio organizmų, tarp jų ir žmonių, gyvybinėms funkcijoms. Kaip ir geležis, varis prisideda prie [[Raudonasis kraujo kūnelis|raudonųjų kraujo kūnelių]] gamybos ir kraujotakos sistemos, nervų, imuninės sistemos ir kaulų formavimosi. Augalai ima jį iš dirvožemio, žmogus ir gyvūnai gauna su maistu.

Žmogui per parą reikia ~0,9-2  mg vario. Daug vario turi [[ankštiniai|ankštinių]] šeimos augalai, [[burokėliai]], lapinės [[daržovė]]s, jūros gėrybės, riešutai. [[Lastelė|Ląstelėse]] varis jungiasi su [[baltymai]]s, kai kuriomis organinėmis [[rūgštis|rūgštimis]], yra kai kurių [[fermentas|fermentų]], hemocianino, hemokupreino, nukleoproteidų komponentas, svarbus oksidacijai ir redukcijai, deguonies apykaitai, skatina kraujodarą kaulų čiulpuose. Dėl vario stokos [[varpiniai]] augalai serga chloroze, džiūsta vaismedžių šakų viršūnės, mažėja augalų atsparumas šalčiui, žmogaus ir gyvūnų organizme sutrinka geležies apykaita, kai kurios kitos fiziologinės funkcijos. Didelės vario dozės stuburiniams gyvūnams sukelia [[viduriavimas|viduriavimą]], sutrikdo kvėpavimą, širdies, kepenų darbą, sukelia anemiją.