Louis Pasteur: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Pridedama: xmf:ლუი პასტერი |
S Automatizuotas išnašų tvarkymas. |
||
| (nerodoma 24 tarpinės versijos, sukurtos 19 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas =
| vardas =
| paveikslėlis = Louis Pasteur.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1822|12|27}}
| gimimo vieta = [[Dolis]], [[Jura (departamentas)|Juros departamentas]]
| mirties data = {{Mirė|1895|
| mirties vieta = Vilnevas-Letanas netoli [[Paryžius|Paryžiaus]]|palaidotas =[[Paryžiaus Dievo Motinos katedra]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
Eilutė 28:
| parašas = Louis Pasteur Signature.svg
| pastabos =
|vikiteka= Category:Louis Pasteur
}}
'''
Pasteras atrado [[fermentacija|fermentacijos]] ir daugelio žmogaus [[liga|ligų]] šaltinį, tapo vienu iš mikrobiologijos ir [[imunologija|imunologijos]] pradininku. Jo darbai apie kristalų sandarą ir [[poliarizacija|poliarizaciją]] tapo [[stereochemija|stereochemijos]] pagrindu. Pasteras užbaigė daugelį šimtmečių trukusius ginčus apie kai kurių gyvybių savaiminį atsiradimą – bandymais įrodė, kad neįmanoma. Jo vardas plačiai žinomas ne tik mokslininkų dėl jo išrastos ir vėliau jo garbei pavadintos ''[[pasterizacija|pasterizacijos]]'' technologijos.
== Ankstyvieji gyvenimo metai ==
Lui Pasteras gimė prancūzų Juros departamente 1822 m. Jo tėvas Žanas Pasteras buvo odininkas ir veterinaras bei [[Napoleonas|Napoleono]] karų veteranas. Luisas mokėsi [[Arbua]] koledže, paskui [[Bezansonas|Bezansone]]. 1843 m. įstojo į Paryžiaus [[Aukštoji normali mokykla|Aukštąją normaliąją mokyklą]], o 1847 m. ją baigė.
Pasteras buvo ir talentingas dailininkas, jis yra įrašytas XIX a. portretistų žinyne.
== Chemija ==
1848 m. Pasteras parašė pirmąjį mokslinį darbą. Tirdamas fizikines [[vyno rūgštis|vyno rūgšties]] savybes jis atrado, kad rūgštis, gauta fermentacijos būdu, yra [[optinis aktyvumas|optiškai aktyvi]] ir gali veikti [[šviesos poliarizacija|šviesos poliarizaciją]], tuo tarpu chemiškai susintetinta [[izomerinė|izomeriška]] jai vyno rūgštis tokių savybių neturi. Stebėdamas kristalus per mikroskopą jis išskyrė du tipus, esančius kaip veidrodinis vieno kito atspindys. Pavyzdžiui, vieno tipo kristalai pasukdavo poliarizacijos plokštumą pagal laikrodžio rodyklę, o kito – prieš. Abejų tipų sumaišymas 1:1, žinoma, neturėjo optinio aktyvumo.<ref name=Gal>Joseph Gal: ''Louis Pasteur, Language, and Molecular Chirality. I. Background and Dissymmetry'', Chirality ''23'' ('''2011''') 1−16.</ref>
eilutė 49 ⟶ 47:
== Fermentacijos tyrimai ==
Fermentacijos tyrimais Pasteras užsiėmė 1857 m. Tuo metu vyravo teorija, kad šis procesas yra cheminės prigimties ([[Justas Libikas]]), nors jau buvo publikuota darbų dėl jos biologinio poveikio (Š. Kanjeras de Laturas, 1837 m.), kurie nesulaukė pripažinimo. 1861 m. Pasteras įrodė, kad [[spiritas]], [[glicerinas]] ir [[gintaro rūgštis]] gali fermentuotis tik esant (dažnai specifiniams) mikroorganizmams.
eilutė 56 ⟶ 53:
Pasteras įrodė, kad fermentaciją neigiamai veikia [[deguonis]] (t. y. ''[[Pastero efektas]]''). Dauguma fermentaciją sukeliančių bakterijų gali vystytis tik beorėje aplinkoje. Tokie faktai leido jam padalinti gyvybę į [[aerobas|aerobus]] (naudojančius deguonį) ir [[anaerobai|anaerobus]] (gyvenančius be deguonies). Tokiu būdu fermentacija buvo anaerobinis procesas, gyvybė be [[kvėpavimas|kvėpavimo]] deguonimi.
Tuo metu organizmai, galintys tiek fermentuotis, tiek kvėpuoti, esant deguoniui augo greičiau, bet naudojo mažiau organinių medžiagų iš aplinkos. Taip buvo įrodyta, kad tokia gyvybė ne tokia efektyvi. Dabar laikoma, kad iš vieno organinio substrato
== Infekcinių ligų tyrimai ==
1865 m. Pasteras savo buvusio mokytojo buvo pakviestas į Prancūzijos pietus, kad nustatytų šilkverpių vikšrų ligų kilmės priežastis. Robertui Kohui 1876 m. paskelbus savo darbą „Juodligės etiologija“. Pasteras visiškai atsidavė imunologijai, galutinai nustatęs [[juodligė]]s, gimdymo karštinės, [[cholera|choleros]], [[pasiutligė]]s, vištų choleros ir kt. atsiradimo priežastis. Išvystė požiūrį į dirbtinį imunitetą ir 1881 m. pasiūlė skiepus Sibiro opai ir pasiutligei gydyti (kartu su [[Emilis Ru]] 1885 m.).
eilutė 65 ⟶ 61:
== Pastero institutas ==
1888 m. Paryžiuje įkurtas [[Mikrobiologija|Mikrobiologijos]] institutas (vėliau pavadintas jo vardu). Institutui lėšos surinktos pasirašius tarptautinę sutartį. Pasteras tapo pirmu jo direktoriumi.
== Apgaulės ==
1995 m., minint Lui Pastero mirties šimtmetį JAV laikraštis ''[[New York Times]]'' išspausdino straipsnį "Pastero apgaulė". Mokslo istorikas [[Gerald L. Geison]], išanalizavęs Pastero laboratorinius užrašus paskelbė, kad Pasteras pateikė melagingą informaciją apie juodligės vakcinos naudotos Pouilly-le-Fort paruošimą.<ref>''The Private Science of Louis Pasteur'', Princeton University Press, 1995. ISBN 0-691-01552-X.</ref>
Taip pat yra nemažai įrodymų, jog jo vakcinų bandymų metu buvo daug "nesėkmingų" bandymų, kurių metu mirė virš tūkstančio žmonių Maroke, skiepijant avis prie Odesos (Ukrainoje), iš 3500 avių, paskiepytų nuo juodligės, 80 % nudvėsė, Pasteras turėjo asmeniškai atlyginti pastarojo eksperimento nuostolius valstiečiams.<ref>''Raising a Vaccine Free Child'', AuthorHouse, 2005. ISBN 1-4184-5017-0.</ref>
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
== Literatūra ==
eilutė 81 ⟶ 75:
== Nuorodos ==
* [http://www.pasteur.fr/externe Pastero instituto svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070705131211/http://www.pasteur.fr/externe |date=2007-07-05 }}
{{Vikicitatos|Lui Pasteras}}
[[Kategorija:Mikrobiologai|Pasteur, Louis]]
[[Kategorija:
[[Kategorija:Prancūzijos biologai]]
| |||