Turkiška virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

01:29, 15 kovo 2013 versija taisyti Legobot (aptarimas \| indėlis) 77 949 keitimai S Perkeliamos 24 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q654493. ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 03:52, 19 sausio 2024 versija taisyti anuliuoti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 37 865 keitimai Nėra keitimo santraukos
(nerodoma 13 tarpinių versijų, sukurtų 10 naudotojų)
Eilutė 1: {{nacionalinė virtuvė\|pavadinimas=Turkiška virtuvė\|spalva=limegreen\|šalys=[[Turkija]]\|užkandžiai=[[meze]]\|pagrindiniai=[[kebabas]], [[kofta]], [[giozleme]], [[plovas]], [[dolma]]\|sriubos=[[čiorba]]\|desertai=[[Turkiški saldumynai]]\|gėrimai=[[airanas]], [[turkiška kava\|kava]], [[turkiška arbata\|arbata]], [[raki]], [[vynas]]\|vaizdas=[[Vaizdas:~~Turkey2002 img 0137~~Vankahvalti.jpg\|250px]]}} '''Turkiška virtuvė''' – [[Turkija\|Turkijoje]] paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Turkijos [[nacionalinė virtuvė]]. [[Islamo virtuvė]]s dalis. == Įtakos ir istorija == Turkiška virtuvė yra ypač įvairi, turtinga ir brandi. Ji sugebėjo perimti kitų tautų įtakas, o vėliau ~~įtakojo~~paveikė ir daugybės užkariautų šalių kulinarines tradicijas. Ji dalijasi daug bendrų bruožų su kitomis kaimyninėmis virtuvėmis. Su kitomis islamo virtuvėmis ją sieja islamo filosofija, tam tikri draudimai, šventiniai patiekalai. Su [[Levanto virtuvė]]mis ją sieja panašūs produktai ir [[meze]] (turtingo užkandžių stalo) kultūra. Su [[Azerbaidžano virtuvė\|Azerbaidžano virtuve]] ji siejasi per senąjį tiurkiškąjį paveldą, o su [[Balkanų virtuvė]]mis – ilgamečiais istoriniais santykiais. Turkiška virtuvė formavosi nuo maždaug XI a.. Pradžią jai padarė [[Didžiosios Stepės virtuvė]], kurios tradicijas kultivavo klajoklės [[tiurkai\|tiurkų]] tautos, kurios XI a. kėlėsi į derlingas Pietvakarių Azijos teritorijas. Dar būdami klajokliais, tiurkai jau turėjo seniausius patiekalus: tai [[jufka]] tešlos gaminiai, kurių bene gausiausia grupė yra [[burek]]ai. XI a. tiurkams priėmus Islamą, jų kulinariją labai stipriai ~~įtakojo~~paveikė įvairios Islamo virtuvės, pirmiausia [[Persiška virtuvė\|persiška]], kadangi tiurkai kartu su persų kultūra ir Islamu perėmė ir mitybą. Galiausiai, [[Seldžiukai\|Seldžiukidams]] užkariavus Mažąją Aziją, vietinė [[graikiška virtuvė]] irgi padarė įtaką. Turkų virtuvės aukso amžius buvo XV–XVIII a., kuomet [[Osmanų imperija\|Osmanų imperijoje]] suklestėjo menas ir kultūra. Šioje imperijoje formavosi brandi, turtinga kulinarinė tradicija, suvienijusi užkariautų kraštų kulinarines įtakas, o taip pat pati ~~įtakojusi~~paveikusi didžiules teritorijas Šiaurės Afrikoje, Pietvakarių Azijoje ir Balkanuose. Osmanai labai didelį dėmesį skyrė kulinarijai: sultono rūmuose buvo daugybė virtuvių, o virėjai armijoje buvo ypač vertinami ir gerbiami. Manoma, kad XVII a. Sultonų rūmuose [[Stambulas\|Stambule]] dirbo apie 1300 virėjų, kurie atiduodavo gyvenimus, siekdami atrasti retus, nepaprastus patiekalus. Imperija praktiškai kontroliavo [[Šilko kelias\|Šilko kelią]] ir kitus svarbius kelius, kurie leido įvežti produktus iš viso pasaulio ir sukurti kulinarijos šedevrus. Kadangi visa Osmanų imperija, kuri apėmė Šiaurės Afriką, Balkanus, Artimuosius Rytus, pakluso Stambulo madoms, Osmanų rūmų kulinarija buvo kartojama tolimiausiose provincijose ir darė įtaką vietinėms virtuvėms. Dėl to iki dabar šiose teritorijose galima kalbėti apie turtingą turkiškos virtuvės paveldą. Maža to, Turkiška virtuvė ~~įtakojo~~paveikė ne tik užkariautus kraštus bet ir toliau. Įvairių karų su Europos valstybėmis ([[Abiejų Tautų Respublika]], [[Habsburgų monarchija]], [[Švedija]], [[Rusijos imperija]]) metu, iš Turkijos į Europą paplito kai kurie patiekalai. To pavyzdžiai galėtų būti [[balandėliai]] (jų prototipas – osmaniška [[dolma]]) ir kt. XX a. susikūrus Turkijos Respublikai, Osmanų kulinarinis paveldas tapo nacionaline Turkijos virtuve. Eilutė 25: Tešla [[jufka]], išrasta senovės klajoklių tiurkų ir išplatinta po islamo šalis, naudojama ir gaminant įvairius kitus virtus bei keptus patiekalus. Svarbūs jos gaminių gaminimo elementai yra turkiškas [[kočėlas]] (''oklahu'') ir įkaitęs metalo lakštas (keptuvė) sadžas (''sac''), ant kurio kepama. Viena svarbiausių tešlos gaminių rūšis yra [[burek\|börek]] – įdaryti tešlos gaminiai. Jų porūšių yra daugybė, ir jie vadinami ~~dagal~~pagal gaminimo būdą (''su böreği'' – virti), formą (''kol böreği'', ''fincan böreği'' – puodelio formos, ''muska böreği'' – talismano formos, ''gül böreği'' – rožės formos, ''sigara böreği'' – cigaretės formos) ar įdarą (''Çiğ börek'' ([[čeburekai]]) – su malta mėsa, ''talaş böreği'' – su dažovėmis ir pjaustyta mėsa). Kiti svarbūs tešlos patiekalai yra [[giozleme]] (ant sadžo kepta įdaryta tešla), [[lahmakun]] (tešlos lakštas su daržovių ir mėsos įdaru viršuje, turkiška [[pica]]), [[manti]] (turkiški [[koldūnai]]). Eilutė 34: === Pienas ir pieno produktai === [[Vaizdas:Cacik-1.jpg\|thumb\|200px\|Džadžik sriuba]] Turkijoje ypač gausus pieno produktų pasirinkimas. Tai didele dalimi ~~įtakojo~~paveikė klajoklių tiurkų tradicijos. Turkiškas [[jogurtas]] (turkiškai ''yoğurt''), dažnai patiekiamas kaip svarbus priedas daugybei patiekalų. Iš jo gaminamas ir sūrokas vasaros gėrimas [[airanas]], šalta agurkų sriuba [[caciki\|cacık]] ir daug kitų patiekalų. Turkijoje gaminama ir daug [[sūris\|sūrių]] (''peynir''), dažniausiai iš avių pieno. Svarbiausi žinomi turkiški sūriai yra ''beyaz peynir'' („baltasis sūris“, nefermentuotas ir sūrus, labai panašus į graikišką [[feta\|fetą]]), ''çökelek'' (nesūdytas ir nefermentuotas, bet dažnai patiekiamas džiovintas), ''lor'' (nesūdytas ir nefermentuotas, naudojamas dalyje desertų), ''Kaşar'' (vidutiniškai riebus, fermentuotas sūris, kaip graikiškas [[kaseri]]), ''Kaşkaval'' (apvalus geltonas), ''tulum'' (sūris, fermentuojamas gyvulio odoje), ''otlu peynir'' (aromatizuotas sūris), ''hellim'' (sūrus, dažnai kepamas mažais gabaliukais). === Ankštiniai ir daržovės === [[Vaizdas:Sarma in a tin.jpg\|thumb\|200px\|Sarma]] [[Vaizdas:~~Turkey2002~~Torshi ~~img~~from ~~0140~~Turkey (Turşu).jpg\|thumb\|200px\|Marinuotos daržovės]] Turkiška virtuvė naudoja daugybę ankštinių: [[Vigna unguiculata]] (''börülce''), [[žirniai]], [[avinžirnis\|avižirniai]] (''nohut''), [[lęšiai]] (''mercimek''), baltos [[pupelė]]s (''kuru fasulye''), iš kurių dažniausiai ruošiami gausūs užkandžiai [[meze]]. Iš ankštinių taip pat gaminamas visoje Islamo virtuvėje paplitęs [[humusas]]. Daržovės užima labai svarbią vietą virtuvėje, o vasarą dažnai apsieinama be mėsos patiekalų. Labai svarbios daržovės yra [[svogūnas]], [[česnakas]], [[pomidoras]], [[ankštinis pipiras]]. Viena labiausiai naudojamų ~~dažovių~~daržovių yra [[baklažanas]], iš kurio gaminamos ne tik salotos, bet ir daugybė garsių patiekalų: ''patlıcan dolma'' (įdaryti baklažanai), ''hünkâr beğendi'' (baklažanų tyrė su sūriu), ''karnıyarık'' (įdarytas baklažanas su mėsa) ''imam bayildi'' (įdarytas baklažanas be mėsos), ''mussaka'' (baklažanų apkepas) ir kt. Visos dažovės dažniausiai troškinamos savo sultyse (pagardinant citrinos sultimis ir prieskoniais), taip gaunant patiekalų rūšį, vadinamą ''sulu yemek''. Kita daržovių triškinių rūšis yra ''zeytinyağlılar'', t. y. troškinti alyvų aliejuje, patiekiami dažniausiai šalti. Atskira daržovių patiekalų rūšis yra [[dolma]], t. y. įdarytos daržovės, kurios ~~įtakojo~~lėmė [[balandėliai\|balandėlių]] atsiradimą. Dažniausiai įdaroma [[cukinija]] (''kabak''), baklažanas (''patlıcan''), pomidoras (''domates''), [[moliūgas]] (''balkabağı''), [[paprika]] (''biber''), kopūsto lapai (''lahana''), buroko lapai (''pazı'') ar vynuogių lapai (''yaprak dolması''). Tradicinė dolma neturi mėsos, o įdaroma ryžių ir prieskonių mišiniu, kartais pagardinamu džiovintais vaisiais ir riešutais. Tada ji dar gali būti vadinama ''sarma''. Dolma, kuriai naudojama mėsa, vadinama ''yalancı dolma'', arba „netikroji dolma“. Daugybė daržovių taip pat marinuojamos, taip gaunant ''turşu'', naudojamus kaip užkandį, gerinantį virškinimą. Eilutė 65: {{main\|Turkiški saldumynai}} [[Vaizdas:Sütlaç.JPG\|thumb\|200px\|left\|Sütlaç]] [[Vaizdas:~~TurkishDelightDisplay~~T Honey.jpg\|thumb\|200px\|Lukumas]] [[Vaizdas:~~Revani~~Baklava - Turkish special, 80-ply.~~JPG~~JPEG\|thumb\|200px\|~~Revani~~Baklava]] Vienas garsiausių turkiškos virtuvės pasididžiavimų – brandus konditerijos menas, formavęsis islamo virtuvės tradicijoje, tačiau nuo XVI a. daręs įtaką ir Europos konditerijai. Turkiški konditerijos gaminiai yra žinomi kaip „turkiški saldumynai“, arba tiesiog „rytietiški saldumynai“. Eilutė 80: === Gėrimai === [[Vaizdas:~~TurkishCoffee~~Türk Kahvesi - Bakir Cezve.jpg\|thumb\|200px\|Turkiškos kavos puodelis]] ~~[[Vaizdas:Yeni Raki.jpg\|thumb\|200px\|Rakija]]~~ Gėrimai lydi įvairius patiekalus, jie geriami tiek vasarą, tiek žiemą. Vienas svarbiausių gaivinančių gėrimų yra [[airanas]], gaminamas iš jogurto. Kitas gėrimas, dažnai geriamas prie mėsos valgių ir gerinantis virškinimą yra ''Şalgam suyu'' – fermentuotos morkų sultys. Vasarą vėsina ir [[šerbetas]] (''şerbet''), [[kompotas]] (''komposto''). Eilutė 89: Distiliuojant vyną gaunama [[rakija]], stiprus alkoholinis gėrimas, kurį priimta gerti skiestą vandeniu (tada jis įgauna baltą spalvą ir vadinamas liūtų pienu). == Regioninė įvairovė == eilutė 96 ⟶ 97: Turkiškos virtuvės etiketas prie stalo nesiskiria nuo kitų islamo šalių. Valgoma rankomis, sėdint prie žemų staliukų. Pusryčiams paprastai patiekiamas riestainis, valgomas su sūriu, uogiene (''reçel''), daržovėmis, kartais dešra (''sudžuk''). Neretai patiekiama turkiška kiaušinienė ''menemen'', gaminama su ~~įvariomis~~įvairiomis daržovėmis. Turkijoje kai kurie patiekalai, ypač [[giozleme]], [[kofta]], [[kebabas]] ir [[burek]] tampa greitu maistu. Dideliuose miestuose paplitę pigūs ''Esnaf lokantası'', skirti darbuotojams greitai pavalgyti pietus. eilutė 103 ⟶ 104: == Nuorodos == * [http://www.turkish-cuisine.org/english/index.php Turkų virtuvė] {{Webarchive\|url=https://web.archive.org/web/20090301190825/http://www.turkish-cuisine.org/english/index.php \|date=2009-03-01 }} * [http://www.allaboutturkey.com/icecekler.htm#salgam Turkiški gėrimai] {{Islamo virtuvės}} {{commonscat\|Cuisine of Turkey}} ~~{{Link FA\|mk}}~~ [[Kategorija:Turkiška virtuvė\| ]]