Turkiška virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{nacionalinė virtuvė|pavadinimas=Turkiška virtuvė|spalva=limegreen|šalys=[[Turkija]]|užkandžiai=[[meze]]|pagrindiniai=[[kebabas]], [[kofta]], [[giozleme]], [[plovas]], [[dolma]]|sriubos=[[čiorba]]|desertai=[[Turkiški saldumynai]]|gėrimai=[[airanas]], [[turkiška kava|kava]], [[turkiška arbata|arbata]], [[raki]], [[vynas]]|vaizdas=[[Vaizdas:Turkey2002 img 0137Vankahvalti.jpg|250px]]}}

Turkiška virtuvė yra ypač įvairi, turtinga ir brandi. Ji sugebėjo perimti kitų tautų įtakas, o vėliau įtakojopaveikė ir daugybės užkariautų šalių kulinarines tradicijas. Ji dalijasi daug bendrų bruožų su kitomis kaimyninėmis virtuvėmis. Su kitomis islamo virtuvėmis ją sieja islamo filosofija, tam tikri draudimai, šventiniai patiekalai. Su [[Levanto virtuvė]]mis ją sieja panašūs produktai ir [[meze]] (turtingo užkandžių stalo) kultūra. Su [[Azerbaidžano virtuvė|Azerbaidžano virtuve]] ji siejasi per senąjį tiurkiškąjį paveldą, o su [[Balkanų virtuvė]]mis – ilgamečiais istoriniais santykiais.

XI a. tiurkams priėmus Islamą, jų kulinariją labai stipriai įtakojopaveikė įvairios Islamo virtuvės, pirmiausia [[Persiška virtuvė|persiška]], kadangi tiurkai kartu su persų kultūra ir Islamu perėmė ir mitybą. Galiausiai, [[Seldžiukai|Seldžiukidams]] užkariavus Mažąją Aziją, vietinė [[graikiška virtuvė]] irgi padarė įtaką.

Turkų virtuvės aukso amžius buvo XV–XVIII a., kuomet [[Osmanų imperija|Osmanų imperijoje]] suklestėjo menas ir kultūra. Šioje imperijoje formavosi brandi, turtinga kulinarinė tradicija, suvienijusi užkariautų kraštų kulinarines įtakas, o taip pat pati įtakojusipaveikusi didžiules teritorijas Šiaurės Afrikoje, Pietvakarių Azijoje ir Balkanuose. Osmanai labai didelį dėmesį skyrė kulinarijai: sultono rūmuose buvo daugybė virtuvių, o virėjai armijoje buvo ypač vertinami ir gerbiami. Manoma, kad XVII a. Sultonų rūmuose [[Stambulas|Stambule]] dirbo apie 1300 virėjų, kurie atiduodavo gyvenimus, siekdami atrasti retus, nepaprastus patiekalus. Imperija praktiškai kontroliavo [[Šilko kelias|Šilko kelią]] ir kitus svarbius kelius, kurie leido įvežti produktus iš viso pasaulio ir sukurti kulinarijos šedevrus. Kadangi visa Osmanų imperija, kuri apėmė Šiaurės Afriką, Balkanus, Artimuosius Rytus, pakluso Stambulo madoms, Osmanų rūmų kulinarija buvo kartojama tolimiausiose provincijose ir darė įtaką vietinėms virtuvėms. Dėl to iki dabar šiose teritorijose galima kalbėti apie turtingą turkiškos virtuvės paveldą.

Maža to, Turkiška virtuvė įtakojopaveikė ne tik užkariautus kraštus bet ir toliau. Įvairių karų su Europos valstybėmis ([[Abiejų Tautų Respublika]], [[Habsburgų monarchija]], [[Švedija]], [[Rusijos imperija]]) metu, iš Turkijos į Europą paplito kai kurie patiekalai. To pavyzdžiai galėtų būti [[balandėliai]] (jų prototipas – osmaniška [[dolma]]) ir kt.

Viena svarbiausių tešlos gaminių rūšis yra [[burek|börek]] – įdaryti tešlos gaminiai. Jų porūšių yra daugybė, ir jie vadinami dagalpagal gaminimo būdą (''su böreği'' – virti), formą (''kol böreği'', ''fincan böreği'' – puodelio formos, ''muska böreği'' – talismano formos, ''gül böreği'' – rožės formos, ''sigara böreği'' – cigaretės formos) ar įdarą (''Çiğ börek'' ([[čeburekai]]) – su malta mėsa, ''talaş böreği'' – su dažovėmis ir pjaustyta mėsa).

Turkijoje ypač gausus pieno produktų pasirinkimas. Tai didele dalimi įtakojopaveikė klajoklių tiurkų tradicijos. Turkiškas [[jogurtas]] (turkiškai ''yoğurt''), dažnai patiekiamas kaip svarbus priedas daugybei patiekalų. Iš jo gaminamas ir sūrokas vasaros gėrimas [[airanas]], šalta agurkų sriuba [[caciki|cacık]] ir daug kitų patiekalų.

[[Vaizdas:Sarma in a tin.jpg|thumb|200px|Sarma]]

[[Vaizdas:Turkey2002Torshi imgfrom 0140Turkey (Turşu).jpg|thumb|200px|Marinuotos daržovės]]

Daržovės užima labai svarbią vietą virtuvėje, o vasarą dažnai apsieinama be mėsos patiekalų. Labai svarbios daržovės yra [[svogūnas]], [[česnakas]], [[pomidoras]], [[ankštinis pipiras]]. Viena labiausiai naudojamų dažoviųdaržovių yra [[baklažanas]], iš kurio gaminamos ne tik salotos, bet ir daugybė garsių patiekalų: ''patlıcan dolma'' (įdaryti baklažanai), ''hünkâr beğendi'' (baklažanų tyrė su sūriu), ''karnıyarık'' (įdarytas baklažanas su mėsa) ''imam bayildi'' (įdarytas baklažanas be mėsos), ''mussaka'' (baklažanų apkepas) ir kt.

Atskira daržovių patiekalų rūšis yra [[dolma]], t. y. įdarytos daržovės, kurios įtakojolėmė [[balandėliai|balandėlių]] atsiradimą. Dažniausiai įdaroma [[cukinija]] (''kabak''), baklažanas (''patlıcan''), pomidoras (''domates''), [[moliūgas]] (''balkabağı''), [[paprika]] (''biber''), kopūsto lapai (''lahana''), buroko lapai (''pazı'') ar vynuogių lapai (''yaprak dolması''). Tradicinė dolma neturi mėsos, o įdaroma ryžių ir prieskonių mišiniu, kartais pagardinamu džiovintais vaisiais ir riešutais. Tada ji dar gali būti vadinama ''sarma''. Dolma, kuriai naudojama mėsa, vadinama ''yalancı dolma'', arba „netikroji dolma“.

[[Vaizdas:TurkishDelightDisplayT Honey.jpg|thumb|200px|Lukumas]]

[[Vaizdas:RevaniBaklava - Turkish special, 80-ply.JPGJPEG|thumb|200px|RevaniBaklava]]

Turkijoje yra ir rūšis saldumynų, kepamų orkaitėje, kaip sausainiai. Tai – ''kurabiye''. Kaip taisyklė,Paprastai jiems naudojama labai mažai miltų, ir pagrindinę dalį sudaro riešutai. Neretai jie papildomai išmirkomi cukraus sirupe. Iš tešlos keptas turkų virtuvės pasididžiavimas yra sluoksniuotos tešlos [[baklava]].

[[Vaizdas:TurkishCoffeeTürk Kahvesi - Bakir Cezve.jpg|thumb|200px|Turkiškos kavos puodelis]]

Pusryčiams paprastai patiekiamas riestainis, valgomas su sūriu, uogiene (''reçel''), daržovėmis, kartais dešra (''sudžuk''). Neretai patiekiama turkiška kiaušinienė ''menemen'', gaminama su įvariomisįvairiomis daržovėmis.

* [http://www.turkish-cuisine.org/english/index.php Turkų virtuvė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090301190825/http://www.turkish-cuisine.org/english/index.php |date=2009-03-01 }}