Inkstas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
copyvio |
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5 |
||
| (nerodoma 46 tarpinės versijos, sukurtos 26 naudotojų) | |||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Gray1120.png|thumb|200px|Inkstų vieta tarp kitų organų (vaizdas iš nugaros, stuburas pašalintas)]]
'''Inkstas''' ({{la|ren}}, {{el|nephros}}) – porinis [[šlapimo organai|šlapimo gaminimo ir šalinimo sistemos]] organas, atliekantis ir kitas svarbias [[Inkstas#Inkstų funkcijos|funkcijas]].
Žmogaus inkstai yra raudonai [[ruda|rudi]], pupelės formos, išsidėstę [[pilvo ertmė]]je, abipus [[stuburas|stuburo]], tuoj po [[diafragma]] ({{la|musculus phrenicus}}). Dešinysis yra truputį žemiau dėl [[kepenys|kepenų]] padėties. Inksto ilgis 10-12 cm, plotis 5-6 cm, storis 3-4 cm. Masė – nuo 120 iki 200 g. Inkstas yra suplokštėjęs strėline kryptimi. Jo spalvą lemia žievė, kuri matoma per ploną inksto kapsulę. Organo spalva kinta pagal žievės kraujagyslių prisipildymą krauju.
Inkstus nuo sutrenkimo saugo iš visų pusių gaubiantis [[riebalinis audinys]] – '''inksto kapsulė''' (
== Embriologija ==
Inkstai pradeda vystytis maždaug trečią [[embrionas|embriono]] vystymosi savaitę iš tarpinės [[mezoderma|mezodermos]]. Susiformavus [[mezoderma]]i ( ašinei, paašinei, tarpinei ir šoninei) jos [[ląstelė]]s yra greta stuburo stygos ir nervinio vamzdžio. Arčiau stuburo stygos bei nervinio vamzdžio yra paašinė [[mezoderma]], kuri trečią savaitę segmentuojasi ir sudaro somitus. Somitai per tarpinę [[mezoderma|mezodermą]] jungiasi su šonine [[mezoderma]]. Diferencijuojantis tarpinei [[mezoderma]]i, ji netenka ryšio tiek su šonine mezoderma tiek su somitais ir formuoja išilgines [[mezoderma|mezodermos]] juostas (nefrotomus).
Skiriamos trys inkstų vystymosi stadijos: proinkstis, tarpinis ir galutinis inkstas.
Eilutė 13:
=== Proinkstis ===
[[Vaizdas:Inksto embriologija.jpg|thumb|right|300px|1 – proinkstis, 2 – tarpinis inkstas, 3 – tarpinio inksto latakas, 4 – [[šlapimtakis|šlapimtakio]] atauga, 5 – galutinis inkstas]]
Iš kiekvieno nefrotomo pradeda vystytis kanaliukas, kurio vienas galas atsiveria į kūno vidų, o kitas susiaurėja kaip piltuvėlis ir nutysta į kaudalinę (uodegos) pusę. Kiekvienas uodeginis piltuvėlio galas suauga su žemiau esančio nefrotomo analogišku galu ir sudaro per visą [[embrionas|embrioną]] einantį vamzdelį, kuris atsiveria į [[kloaka|kloaką]]. Taip susiformuoja pradinė [[šlapimas|šlapimo]] ir [[lytiniai organai|lytinių organų]] stadija – proinkstis (priešinkstis; {{
=== Tarpinis inkstas ===
Apie 15-tą [[embrionas|embriono]] vystymosi [[para|parą]] pradeda formuotis tarpinis inkstas (
Pirmojo [[gemalas|gemalinio]] mėnesio pabaigoje už Volfo latako atsiranda išilginis [[pilvaplėvė]]s sustorėjimas, iš kurio išsivysto Miulerio latakas (
Dalis tarpinio inksto vamzdelių ir latakas vyro organizme išlieka, o [[moteris|moters]] [[organizmas|organizme]] išnyksta.
=== Galutinis inkstas ===
Galutinis inkstas (
== Anatominė ir histologinė sandara ==
Eilutė 29:
=== Inkstų padėtis ===
==== Inkstų ašys ====
Inkstai, gaubiami [[riebalinis audinys|riebalinio]] ir [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]], guli už pasieninės [[pilvaplėvė]]s ({{La|Peritoneum}}) , t. y. ekstraperitoniškai. Užpakalinės pilvo sienos viduryje iškilę [[stuburas|stuburo]] slankstelių kūnai ir prie jų prigludę didysis ir mažasis juosmens raumenys ({{la|m. psoas major et minor}}) sudaro dvi įdubas, kuriose telpa inkstai ir jų dangalai. Viršuje įdubos yra erdvesnės, guli arčiau viena kitos. Pamažu siaurėdamos jos leidžiasi, šiek tiek pavirdamos į priekį ir į šoną. Šių įdubų viršutinėje dalyje ir guli abu inkstai. Įdubų išilginės ašys sutampa su inkstų išilginėmis ašimis. Be to, vertikalinėje ašyje abu inkstai yra šiek tiek pasisukę taip, kad jų priekinis paviršius tampa priekiniu šoniniu, o užpakalinis yra pasisukęs į vidų ir kiek atgal. Tada ir vidinis kraštas bei inkstų vartai pasisuka į priekį ir vidinę pusę, o šoninis kraštas – į šoną ir atgal. Tai lemia ir inksto skersinės ašies kryptį, einančią iš priekio atgal ir į šoną.
==== Inkstų sąsaja su kaulais ====
Eilutė 54:
=== Inksto dangalai ===
==== Skaidulinė kapsulė ({{La|Capsula fibrosa}}) ====
Inksto išorę gaubia stipri, plona, blizganti, galinti nedaug išsitempti, persišviečianti skaidulinė kapsulė ({{la|capsula fibrosa}}). Tai plona skaidulinio audinio plėvelė su kolageninių ir lygiųjų raumenų skaidulų priemaiša. Įprastinėmis sąlygomis įpjauta ši kapsulė nesunkiai atsiskiria nuo patologinių procesų nepažeisto išorinio inksto paviršiaus, nes su juo suaugusi tik netvirtais jungiamojo audinio pluošteliais. Vidiniame inksto krašte pro vartų plyšį skaidulinė kapsulė įlinksta į inksto antį ir iškloja jo vidinį paviršių.
Eilutė 61:
Sergant kai kuriomis inkstų ligomis, kapsulė sustorėja ir tvirtai suauga su išoriniu inksto paviršiumi. Ištikus traumai, įplyšus inktų žievės ir šerdies medžiagai, po kapsule gali susikaupti kraujo – susidaro subkapsulinė hematoma, kuri gana dažnai supūliuoja. Dauginių inksto įplyšimų ir perplyšimo atvejais prakiūra ir geldelė, sužalojama skaidulinė kapsulė ir susidaro įvairaus dydžio paranefrinė urohematoma.
==== Riebalinė inksto kapsulė ({{La|Capsula adiposa renis}}) ====
Riebalinė kapsulė, gulinti prie pilvo ertmės užpakalinės sienos, padeda sudaryti inksto guolį, suvienodina inksto aplinkos temperatūrą, amortizuoja smūgius, padeda išlaikyti inkstą įprastinėje padėtyje. Žmogui sublogus, riebalinio audinio kiekis apie inkstus sumažėja, jie gali pasidaryti paslankesni ({{la|ren mobile}}) negu įprastai. Riebalinės kapsulės uždegimas – paranefritas.
==== Inksto fascija ({{la|fascia renalis}}) ====
Atskirai kievieną inkstą ir jo riebalinę kapsulę iš priekio ir užpakalio supa inksto fascija
=== Vidinė inksto sandara ===
Eilutė 76:
* '''Šerdis''' ({{la|medulla renis}}) išsidėsto spinduliais ir užima centrinę inksto dalį. Pjūvyje jos kontūrai trikampio formos – tai inksto piramidės ({{la|pyramides renales}}). Jų pamatas ({{la|basis pyramidis}}) atsisukęs į inksto lateralinį kraštą, o smailūs galai – speneliai ({{la|papillae renales}}) – į inksto antį. Šiuose galuose yra akytasis laukelis ({{la|area cribosa}}) kuriame daug mažyčių speninių angučių ({{la|foramina papillaria}}).
Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas yra inksto kūnelio ir kanaliukų sistema, vadinama '''nefronu'''.
==== Nefrono sandara ====
Eilutė 85:
===== Inksto kūnelis =====
[[Vaizdas:Histology-kidney.jpg|thumb|right|Histologinė nefrono sandara: 1-inksto kūnelis (matosi kapsulė ir glomerulas, 2-artimasis vingiuotasis kanalėlis, 3-tolimasis vingiuotasis kanalėlis]]
Skiriami du inkstų kamuolėlio poliai:
* '''vamzdinis''' polius (''polus tubularis'') yra toje kūnelio pusėje, kur išeina artimasis vingiuotasis vamzdelis
Eilutė 120:
Surenkamieji vamzdeliai (20-22 mm ilgio) nėra nefrono dalys. Kiekvienas nefrono tolimasis vingiuotasis kanalėlis (2 eilės vingiuotasis kanalėlis) trumpomis ataugomis jungiasi su surenkamaisiais kanalėliais. Prasidėję spindulinėje (''pars radiata'') srityje, surenkamieji kanaliukai inksto šerdies viduje susijungia į stambius (200–300 μm skersmens) Belinio latakus ir atsiveria į piramidžių spenelius. Surenkamojo kanalėlio epitelis kubinis (artimosiose dalyse) ir stulpinis (tolimosiose dalyse). Mikroskopiškai matomos dviejų rūšių epitelinės ląstelės: šviesios, turinčios mažai organelių, (manoma, svarbios vandens reabsorbcijai) ir tamsios – panašios į skrandžio dugno liaukų dengiamąsias ląsteles. Pastarųjų ląstelių kiekis priklauso nuo rūgščių ir šarmų pusiausvyros, todėl manoma, kad jos susiję su šlapimo rūgštinimu.
==== Pakamuolinis
Pakamuolinis komleksas (''comlexus juxtaglomerularis'') yra prie inksto kūnelio ir sudarytas iš aferentinės arteriolės vidurinio slauksnio pakitusių raumeninių ląstelių (jukstaglomerulinės ląstelės) ir tankiosios dėmės({{la|macula densa}}), ląstelių. Šiam aparatui taip pat priklauso šviesios užglomerulionio mezangijaus ląstelės.
Pakamuolinės ląstelės savo citoplazmoje turi 10-14 nm dydžio granulių ir gamina [[reninas|reniną]]. Reninas atskiria nuo kraujo plazmos α2 globulino [[angiotenzinogenas|angiotenzinogeno]] dekapeptidą [[angiotnzinas|angiotenziną I]]. Šį iš karto veikia angiotenziną konvertuojantis fermentas (AKF), kuris paverčia jį oktapeptidu [[angiotenzinas|angiotenzinu II]]. Angiotenzinas II sukelia ryškią aferentinių ir eferentinių arteriolių vazokonstrikciją (susitraukimą), todėl mažiną inkstų kraujotaką, didina [[vazopresinas|antidiurezinio hormono (ADH)]] išskyrimą ir troškulio pojūtį, [[antinkstis|antinksčiuose]] daugiau išsiskiria [[aldosteronas|aldosterono]] ir [[
==== Inksto taurelės ir geldelė ====
Eilutė 134:
=== Kraujo apytaka inkstuose ===
Inkstai vystosi
Inkstus maitina tiesiai nuo pilvinės [[aorta|aortos]] ateinanti inkstų arterija (''arteria renalis''), skylanti į polines (zonines) arterijas, o jos skyla dar į segmentines arterijas, iš jų išeina tarpskiltinės arterijos (''arteriae interlobares''), kurios eina inksto paviršiumi, inkstų šulais, ir pasiekusios piramidžių pamatą, skyla į lankines arterijas (''arteriae arcuaetae''). Pastarosios teka tarp inksto pirmadžių pamato ir žievinės medžiagos. Nuo lankinių arterijų atsišakoja ir inksto paviršiaus link eina tarpskiltelinės arterijos (''arteriae interlobulares''), nuo kurių atskyla įtekamosios arterijos (''vasa afferentia''). Įtekamoji arterija (''vas afferens'') įteka į inksto kūnelio kapsulę ir suskyla į kapiliarus, sudarančius kamuolėlį, paskui vėl susirenka į ištekamąją arteriją (''vas efferens''), kuri išteka iš inksto kūnelio. Įtekamosios arterijos spindis daug didesnis už ištekamosios, todėl skiriasi kraujo spaudimas. Ištekamoji arterija vėl suskyla į kapiliarus, kurie apraizgo nefroną. Tada kraujas pereina į veninius kapiliarus, iš kurių susidaro venulės. Venulės pereina į tarpskiltines venas (''venae interlobulares''), kurios savo ruoštu į lankines venas (''venae arcuaetae''), o šios į tarpskiltines venas, ''venae interlobares''. Tarpskiltinės venos suteka į segmentines (skiltelines) venas, o šios į inkstų veną (''vena renalis''). Pastaroji įteka į [[apatinė tuščioji vena|apatinę tuščiąją veną]] (''vena cava inferior'').
Eilutė 144:
== Inkstų funkcijos ==
Inkstų veikla yra labai įvairi. Svarbiausios jų funkcijos yra šios: 1) reguliacinė, 2) išskiriamoji (ekskrecinė), 3) endokrininė ir 4) metabolinė <ref>Inkstų ligos / Miglinas M., Juknevičius I., Laurinavičius A., Razukas V., Žekonis M., leidykla „Vaistų žinios“, ISBN
'''Reguliacinė''' inkstų funkcija yra susijusiu su pastovios vidinės organizmo terpės palaikymu (homeostaze). [[Homeostazė|Homeostazę]] apibūdina šie labai nedidelėse ribose svyruojantys dydžiai: izovolemija (pastovus organizmo skysčių tūris); izoosmija (pastovus osmosinis organizmo skysčių slėgis); izojonija (pastovi joninė skysčių sudėtis); izohidrija (pastovi vandenilio jonų koncentracija skysčiuose). Paprasčiau tariant, inkstai reguliuoja vandens ir druskų kiekį organizme,
Inkstų '''ekskrecinė''' funkcija – pašalinti galutinius, organizmui kenksmingus medžiagų apykaitos produktus (pvz., šlapalą, šlapimo rūgštį, sulfatą, fosfatą ir kt.).
'''Endokrininė''' inkstų funkcija susijusi su [[Hormonas|hormonų]] ([[Eritropoetinas|eritropoetino]], skatinančio eritrocitų gamybą;
Be to, inkstai aktyviai dalyvauja baltymų, angliavandenių, riebalų apykaitoje – tai jų [[Metabolizmas|'''metabolinė''']] funkcija.
=== Filtracija kapiliarų kamuolėliuose ===
Filtracija vyksta, nes ištekančioji arteriolė, ''arteriola efferens,'' siauresnė negu įtekančioji, ''arteriola afferens.'' Todėl susidaro didelis hidrostatinis slėgis ir kraujospūdis išstumia mažas molekules iš inkstų kapiliarų kamuolėlio pro kapsulės sienelės angeles į kapsulės ertmę.Ten susidaro pirminis šlapimas, kurio sudėtis artima kraujo plazmos sudėčiai (yra H<sub>2</sub>O, gliukozės, aminorūgščių, druskų), bet skirtingai nuo kraujo plazmos, sveiko organizmo pirminiame šlapime neturėtų būti baltymų ir kraujo kūnelių (eritrocitų, leukocitų).
=== Atrankusis įsiurbimas (reabsorbcija) proksimaliniame vingiuotame kanalėlyje ===
Proksimalinio vingiuotojo kanalėlio, ''tubulus contortus proximalis'', epitelio ląstelės vykdo aktyviąją pernašą ir iš susidariusio pirminio šlapimo (filtrato), esančio kanalėlyje, '''atgal į kraują perneša:'''
# gliukozę
# aminorūgštis
# vitaminus
# natrio, kalio, kalcio jonus
Epitelio ląstelių prisitaikymai atlikti šią funkciją:
* Turi '''mikrogaurelius,''' kurie sudaro didesnį įsiurbimo paviršiaus plotą, todėl daugiau medžiagų reabsorbuojama į kraują per tą patį laiką;
* Turi daug '''mitochondrijų''', gaminančių ATP aktyviajai pernašai vykdyti;
[[File:Inkstų proksimalinio vingiuotojo kanalėlio epitelis.png|thumb|Inkstų proksimalinio vingiuotojo kanalėlio epitelis]]
=== Išskyrimas distaliniame vingiuotame kanalėlyje ===
Šalintinos medžiagos, kurios dar nebuvo įsiurbtos į nefroną pirmojo etapo metu aktyviosios pernašos būdu '''pernešamos iš kraujo į distalinį vingiuotajį kanalėlį''', ''tubulus contortus distalis''.
=== Galutinio šlapimo susidarymas ===
Susidaręs galutinis šlapimas suteka iš distalinio kanalėlio į surenkamąjį, ''tubulus renalis colligens'', ir juda toliau į inkstų geldeles, ''pelvis renalis'', pradinę šlapimtakio dalį. Siaurėdama žemyn geldelė krypsta į vidinę pusę, išeina pro inksto vartus, likdama už inksto kraujagyslių nutįsta žemyn kaip šlapimtakis, ''ureter''.
== Šlapimo tyrimai diagnostikoje ==
Susirgus dažnai tiriamas ne tik ligonio kraujas, bet ir šlapimas. Jeigu šlapime randama tam tikrų medžiagų, kurių neturėtų būti sveiko žmogaus šlapime, galima diagnozuoti kai kuriuos susirgimus ar pažeidimus (susijusius ne tik su inkstų sistema).
# didelis kiekis gliukozės šlapime - įtariamas cukrinis diabetas, kasos funkcijų sutrikimai;
# šlapime randami sveiki eritrocitai ar baltymai - kapsulės sutrikimas;
# leukocitai šlapime - infekcija, uždegimas;
== Inkstų ligų sindromai ==
eilutė 190 ⟶ 209:
## Vezikouretrinis refliuksas
## Refliuksinė nefropatija
# [[Lėtinis inkstų nepakankamumas|Lėtinio inkstų nepakankamumo]] sindromas
# Inkstų cistos ir policistozė
## Paprastosios retencinės cistos
eilutė 200 ⟶ 219:
## Gerybiniai inkstų navikai: [[adenoma]], [[fibroma]], [[hamartoma]] (angiolipoma, hemangioma); Jukstaglomerulinių ląstelių navikai
## Piktybiniai inkstų navikai
### Inksto ląstelių [[karcinoma]]:
### Nefroblastoma (Vilmso navikas)
eilutė 212 ⟶ 231:
== Naudota literatūra ==
* [http://www.is.lt/cancer_reg/ Lietuvos vėžio registras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080329094414/http://www.is.lt/cancer_reg/ |date=2008-03-29 }}
* [http://www.uni-mainz.de/FB/Medizin/Anatomie/workshop/EM/EMNiereE.html Inkstų elektroninės mikroskopijos nuotraukos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090914015501/http://www.uni-mainz.de/FB/Medizin/Anatomie/workshop/EM/EMNiereE.html |date=2009-09-14 }} {{en-icon}}
* [http://www.euregene.org/euregene/pages/kidney_tut_e.html Europos Genomo Projektas „Inkstų funkcijų apsauga“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070928013749/http://www.euregene.org/euregene/pages/kidney_tut_e.html |date=2007-09-28 }} {{en-icon}}
* [http://www.worldkidneyday.org/ Pasaulinės instų dienos tinklalapis] {{en-icon}}
* http://www.pasveik.lt/ligos-ir-sindromai/5;abc;A {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100726110723/http://www.pasveik.lt/ligos-ir-sindromai/5;abc;A |date=2010-07-26 }}
* [http://www.pasveik.lt/ http://www.pasveik.lt]
* Stropus R.; Tamašauskas K. A.; Paužienė N. ''Žmogaus anatomija''. Kaunas: Vitae Litera, 2005.
* Česnys G.; Tutkuvienė J.; Barkus A.; Gedrimas V. L.; Jankauskas R.; Rizgelienė R.; Žukienė J. ''Žmogaus anatomija. I tomas.'' Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008.
{{Išnašos}}
{{Žmogaus anatomija|Šlapimo organai}}
{{SavStr}}
{{Commons|Kidney}}
| |||